Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-24 · Byla Nr. ATP-106-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
ATP-106-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00601-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Pažeidėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-106-4872013Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00601-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nubaustas įspėjimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už tai, kad 2012-08-06 apie 21.50 val. A. Ž., būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,02 promilių girtumo laipsnis, namuose, esančiuose Rokantiškių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė šeimyninį ginčą su žmona V. Ž. nepilnamečio sūnaus J. Ž., gim. 1999-09-25, akivaizdoje, triukšmavo, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, taip trukdydamas vaikui naudotis savo teisėmis, numatytomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. (Vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ). Šiais veiksmais A. Ž. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Šalies argumentai

A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, padarė neteisingas išvadas bei priėmė nemotyvuotą nutarimą. Apelianto manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius inkriminuotą pažeidimą, kadangi vadovavosi parodymais tik vienos pusės, kuri yra suinteresuota šio konflikto baigtimi. Pažymi, kad šiuo metu su sutuoktine V. Ž. pradėjo santuokos nutraukimo procesą, todėl jos parodymais teismas, priimdamas nutarimą, remtis neturėjo pagrindo. Nurodo, jog konfliktą išprovokavo pati V. Ž., užrakindama duris ir neįleisdama apelianto į namus. Ji turėjo numatyti, kad į namą jis galės patekti tik pro langą, išlauždamas žaliuzes.

Pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno J. K. tarnybiniu pranešimu, kadangi jis paties konflikto nematė, pranešimą surašė iš sutuoktinės žodžių. Teigia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas turėjo įvertinti įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, pašalinti esančius prieštaravimus. Teismas nenustatė, kad sūnus J. Ž. girdėjo konfliktą, įžeidinėjimus, necenzūrinius žodžius bei išsigando, būtent, dėl apelianto veiksmų.

Anot apelianto, byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti išvadas, kad padarytas teisės pažeidimas, numatytas (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirtojo PK prevencijos skyriaus įgaliotasis atstovas prašo A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. Ž. konfliktą su žmona V. Ž. sprendė būdu, kuris pažeidė jo mažamečio sūnaus J. Ž., gim. 1999-09-25, teises.

Nors A. Ž. neigė savo kaltę, jo padarytą pažeidimą patvirtina nuoseklūs liudytojos V. Ž. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.2), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto (b.l.10-11), alkotesterio kvito rodmenys (b.l.8), fotolentelė (b.l.13-15), kita bylos medžiaga.

Šalies argumentai

Liudytoja V. Ž. tiek pirminiame pareiškime (b.l.12), tiek teismo posėdyje nurodė, kad grįžo po darbo namo 2012-08-06 apie 20 val., rado girtą vyrą, kuris miegojo pirmame aukšte. Būdama virtuvėje, išgirdo, kad A. Ž. išpylė paplavas ant jos visų daiktų. Jai grubesniu tonu pasakius pastabą „nepilstyk“, A. Ž. pradėjo ją įžeidinėti ir žeminti necenzūriniais žodžiais, vyti iš namų, grasinti, kad negyvens ir kad vaikus atims. Tada V. Ž. iškvietė policiją. Kai A. Ž. išėjo parūkyti į lauką, jų sūnus Joris, kuris tuo metu buvo namo antrame aukšte, pasakė, kad tėtis iškvietė taksi ir išvažiavo, todėl ji užrakino duris. Dar sūnus J. Ž. girdėjo, kad yra laužiamos žaliuzės ir vaikas išsigando. Ji sūnui pasakė, kad ten tėtis ir pats vaikas suprato, kad tėtis laužiasi į namą. Sūnus J. Ž. galėjo girdėti visus keiksmus jos atžvilgiu, net ir būdamas antrame aukšte, nes konfliktas kilo pirmame aukšte, kur yra viena erdvė, kambariai, laiptinė ir koridorius, kuriame buvo garsiai rėkaujama. Sūnus pats pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes jis bijo. Gal J. Ž. negalėjo patikėti, kad tėtis taip gali padaryti -laužti žaliuzes. J. Ž. suprato, kad vyksta konfliktas, nes pasakė, kad tėtis kviečia taksi. Kai policija atvažiavo, A. Ž. jau buvo namo viduje. Kai A. Ž. grįžo į namų vidų, konfliktas vyko toliau, sūnus girdėjo kaip ją, V. Ž. įžeidinėjo A. Ž.. Ji šio konflikto neiniciavo.

Vilniaus apskrities VPK PR 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulis J. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto (b.l.10-11) nurodė, jog 2012-08-06 apie 22.30 val. gavo pranešimą, kad Rokantiškių Sodų 15-oji g. 12, Vilniuje, girtas vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė V. Ž.. Įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad 2012-08-06 apie 22.30 val. Rokantiškių Sodų 15-oji g. 12, Vilniuje, neblaivus vyras A. Ž. smurtavo prieš savo žmoną V. Ž., kurią varė iš namų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. A. Ž. sulaužė langų apsaugines žaliuzes. V. Ž. buvo labai išsigandusi. A. Ž. buvo neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. V. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu, įžeidinėjimu. A. Ž. varė V. Ž. iš namų. Visa tai A. Ž. darė girdint ir matant sūnui J. Ž.. Kai A. Ž. išgirdęs, kad V. Ž. iškvietė policiją, išėjo iš namų, V. Ž. užrakino duris, nes bijojo vyro. Tada A. Ž. pradėjo laužyti langų apsaugines žaliuzes. V. Ž. sakė, kad A. Ž. daug kartų prieš ją naudojo smurtą, mušė, tyčiojosi. Bet į policiją V. Ž. niekada nesikreipė. Įvykį matė sūnus J. Ž., kartu gyvena dukra B. Ž., bet jos namuose nebuvo.

Kaip matyti iš liudytojos D. M. parodymų teismo posėdyje, ji nurodė, jog apie konfliktą, įvykusį 2012-08-06, jai iš brolio A. Ž., kuris paskambino ir paprašė, kad ji atvažiuotų ir jį pasiimtų. Ji dėl šeimyninių priežasčių negalėjo pas brolį atvažiuoti. Kiek telefonu jai papasakojo brolis A. Ž., jis buvo namie ir norėjo atsigerti kavos, bet užėjo jo žmona ir pradėjo mėtyti daiktus. Jam išėjus parūkyti, žmona užrakino duris ir neįleido jo į namus. Apie 3 val. nakties D. M. paskambino A. Ž. ir pasakė, kad atvažiuoja pas ją. Ji su A. Ž. sūnumi matosi beveik kiekvieną sekmadienį, kalbasi telefonu, J. Ž. yra sakęs, kad mama ant tėčio rėkia, o tėtis tyli. Po šio konflikto J. Ž. nieko nesakė. Pasak liudytojos, V. Ž. pastoviai provokuoja konfliktus.

Kaip matyti iš liudytojo D. K., apklausto teisme, parodymų, jis 2012-08-06 naktį sulaukė skambučio, bet nepakėlė ragelio, kitą dieną atvažiavo draugas A. Ž. ir paprašė, ar galėtų pas jį pagyventi. Liudytojui teko kelis kartus būti pas draugą A. Ž. namuose, su sūnumi A. Ž. bendrauja šiltai ir vaikas tėvo tikrai nebijo. Kiek supranta, draugo namuose seniai vyksta konfliktai.

Kaip matyti iš A. Ž. paaiškinimų, jis nepripažino padaręs pažeidimą ir teismo posėdyje nurodė, jog šio konflikto nesukėlė. Kai grįžo žmona apie 18:00 val., ji išmėtė jo daiktus. Tuo metu sūnus buvo kambaryje bei žaidė kompiuteriu ir konflikto nematė. Jis (A. Ž.) pasakė žmonai, kad baigtų mėtyti daiktus ir perkėlė jos daiktus. Bendravo normaliai. Kai jis išėjo parūkyti, žmona užsirakino iš vidaus. A. Ž. beldėsi ir šaukė, kad atrakintų, tai išgirdo ir sūnus J. Ž.. A. Ž. prašė sūnaus, kad bent išmestų telefoną ir piniginę. Skambino žmonos motinai, bet ji negalėjo padėti. Skambino taksi, bet jie nesutiko važiuoti. Dar skambino sesei ir ji negalėjo atvažiuoti. Tada prasidėjo liūtis ir A. Ž. sušlapo ir sušalo, todėl mėgino įlipti į namus pro langą bei aplaužė žaliuzes, nes langai buvo uždaryti. Sūnus J. Ž. buvo antrame aukšte ir paties konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Daug kartų žmona A. Ž. provokuoja konfliktams, jis tą vakarą tik garsiai kalbėjo, buvo piktas, išgėrė, jau įėjęs į namus. Apie 23 val. atvažiavo policija J. Ž. tuo metu ruošėsi miegoti. A. Ž. stengėsi išvengti konflikto ir dažnai, esant tokiomis situacijoms, jis išvažiuoja, norėjo ir šį kartą išvažiuoti, nes matė, kad vyksta konfliktas.

Iš patikros alkotesterio duomenų matyti, kad A. Ž. 2012-08-07 00.10 val. nustatytas 3,02 promilių girtumas (b.l.8).

Iš administracinio pažeidimo byloje esančių foto lentelių matyti, jog 2012-08-06 užfiksuotos sulaužytos langų apsauginės žaliuzės name adresu Rokantiškių sodų 15-oji 12, Vilniuje (b.l.13-15).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Ž. parodymais pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, vertindamas juos siekiu išvengti administracinės atsakomybės. A. Ž. teiginys, jog sūnus J. Ž. buvo kambaryje, žaidė kompiuteriu ir konflikto nematė, paneigti liudytojos V. Ž. nuosekliais parodymais, jog iš pradžių J. Ž. buvo antrame aukšte ir tik per balkoną galėjo kažką matyti, jis pasakė, kad tėtis kviečia taksi, girdėjo, kad laužiamos žaliuzės ir vaikas išsigando. Jis galėjo girdėti visus keiksmus V. Ž. atžvilgiu, suprato, jog vyksta konfliktas, girdėjo kaip laužiamos žaliuzės ir pats skatino skambinti policijai. Apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi V. Ž. nuosekliais parodymais, tokios pat aplinkybės nurodytos jos policijos įstaigai pateiktame pareiškime dėl smurto artimojoje aplinkoje bei pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus - policijos įstaigos įvykio ataskaitose, fotolentelėse.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos D. M. ir liudytojo D. K. parodymais, kadangi jie 2012-08-06 vykusio konflikto nematė, apie atskiras jo aplinkybes žino iš A. Ž..

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Taip pat tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, kas traktuojama kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams - vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę). Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo byloje neginčytinai nustatyta, kad A. Ž. konfliktą su žmona V. Ž. sprendė būdu, kuris pažeidė jo mažamečio sūnaus J. Ž., gim. 1999-09-25, teises, sukėlė jam baimę, stresą. Toks A. Ž. elgesys jo vaiko akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu, padarius LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Ž. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė