- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 2-12-714/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- R. U.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Gvidas Byčius
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui R. U., jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui R. U., institucija išvadai duoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2014 05 14 iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui R. U., institucija išvadai duoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo tvarkos pakeitimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 08 28 nutartimi nustatytą nepilnametės dukters A. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovo kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400,00Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (b.l. 13-16).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad tuo metu, kai pasirašė taikos sutartį, ji neturėjo galimybės rūpintis dukra, tačiau dabar padėtis žymiai pasikeitė, ji yra pasirengusi auginti ir rūpintis abiem savo dukrom, santykiai su sugyventiniu G. K. geri, jis gerai sutaria ir su A., ieiškovė nurodė, kad jai per mažai laiko skirto bendravimui su dukra, ir labai skaudu, kai mergaitė daugiau laiko praleidžia ne su ja, o su seneliais, nes atsakovas yra užimtas darbe.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik tada, kai jis pateikė vykdomąjį raštą antstoliui, ieškovė neteikė išlaikymo vaikui, jis turi geresnes sąlygas auginti dukrą, seneliai jam padeda rūpintis A.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E.Kontenienė nurodė, kad nuo 2012 metų, kai buvo nagrinėjama ankstesnė byla J. Ž. požiūris į motinystę ir dukrą pasikeitė, ji tinkamai rūpinasi jaunesne dukra, tuo tarpu kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas su savo žmona galės tinkamai pasirūpinti dukra A., gimus jų bendram vaikeliui, todėl A. U. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad A. U. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai R. U. ir J. Ž. (b.l. 5), D. K. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai G. K. ir J. Ž. (b.l.6), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 08 28 nutartimi byloje Nr. 2-744-714/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią R. U. ir J. Ž. susitarė, kad A. U. gyvena su tėvu, o J. Ž. teiks dukrai išlaikymą, taip pat šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos (7-8), G. K. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), G. K. nuomoja butą Jurbarko mieste, kuriame gyvena kartu su J. Ž. ir dukra D. (b.l. 10), J. Ž. ir G. K. šeima gyvena nuomojamame bute, dirba tik G. K., J. Ž. augina dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), buitis tvarkinga, bute yra vieta A. U. miegoti, Jurbarko rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius turi duomenų, kad tarp G. K. ir J. Ž. būta nesutarimų, tačiau šeima sugyventiniai susitaikė, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimaų apskaitą, duomenų, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos D. K. teisės ir teisėti interesai, atsakovas R. U. gyvena trijų kambarių su virtuve gerai ėrengtame name, kuris priklauso jo tėvams, A. U. turi savo kambarį, aprūpinta buitis (b.l. 19-20, 21-22, 23-24), G. K. sutinka, kad A. U. gyventų kartu su jais, įsipareigoja padėti J. Ž. auginti dukrą (b.l. 25), 2014 06 16 A. U., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad myli mamą ir tėtį, turi sesutę D., myli senelius, turi daug žaisliukų, knygelių, tėtis vakare skaito pasakėlę, kai jis dirba į darželį nuveža seneliai, norėtų gyventi su tėčiu, jos namai Rotulių kaime (b.l. 26), R. U. į antstolio kontorą dėl išlaikymo išieškojimo iš J. Ž. kreipėsi 2014 03 18, antstolio R.A.Genučio konros išduotoje pažymoje nurodyta, jog skola 2014 08 01 sudarė 3054,59Lt (b.l. 27), iš teismui pateiktų A. U. medicininių dokumentų nustatyta, kad 2011 sausio mėnesį (iki 2012 08 27 d. nutarties priėmimo) A. U. buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigų stacionare, paciente rūpinosi R. U. bei jo nurodyti asmenys (50-52), teismui taip pat buvo pateiktos išrašyros J. Ž. trumposios žinutės (b.l. 55), iš kurių galima spėti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, tačiau teismui pateiktos tik ieškovės rašytos žinutės, kuriose ji išreiškia siekį susigrąžinti dukterį ir tokiu būdu pakenkti atsakovui, atsakovas R. U. tarnauja Lietuvos kariuomenės MPB „Geležinis vilkas“ Lietuvoas Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataljone, jam mokama 2000,00 Lt alga (b.l. 56, 71, 80-81, ), laikotarpiu nuo 2014 10 01 iki 2015 01 30 jis buvo kursuose nuo 2014 11 10 iki 2014 11 28, per tą patį laikotarpį budėjo du kartus (b.l. 69), jis dirba darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais iki 15.45 val. (b.l. 82), R. U. 2015 02 06 įregistravo santuoką su A. P. (U.), gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 70), kuri mokosi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje (b.l. 67), ir kaip patvirtino laukiasi kūdikio, kuris turėtų gimti 2015 metų liepos mėnesį, A. U. lanko Jurbarkų darželio – mokyklos Rotulių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupę, mergaitė gerai jaučiasi darželyje, į kurį ją atveda senelis arba senelė, pasiima seneliai arba tėtis, 2015 02 11 ji paaiškino, jog pas mamą, kuri gyvena toli, nuvažiuoja, žaidžia su sesute, jai visur gerai, iš darželio darbuotojos paaiškinimų nustatyta, kad J. Ž. kartais ateina į darželio renginius, tačiau nuolat dukros pasiekimais darželyje nesidomi (b.l. 63-64 68).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje privalo būti individualizuoti, o juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Abiejų tėvų teisės dalyvauti vaiko auklėjime yra lygios, ir teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.
CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Taigi, ieškovė šioje byloje pareiškus reikalavimą dėl teismo 2012 08 28 nutartimi patvirtintos šalių sutartimi nustatytos A. U. gyvenamosios vietos su jos tėvu pakeitimo, turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, arba, kad dukra buvo atiduota auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.
Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Iš ieškovės paaiškinimų, taip vaiko teisių apsaugos institucijos surinktos medžiagos nustatyta, kad nuo 2012 metų J. Ž. gyvenimo sąlygos ir būdas labai pasikeitė. Pati ieškovė pripažino, kad 2012 ji neturėjo elementarių sąlygų rūpintis dukra, negalėjo suteikti jai būsto, neturėjo pajamų. Dabar ieškovė gyvena kartu su G. K.. Nors jie nėra susituokę, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, augina dukrą Dianą, tinkamai ja rūpinasi, J. Ž. nori pati auginti savo abi dukras, tam visiškai pritaria ir G. K.. J. Ž. tvirtina, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau bendrauti su dukra, varžomos jos galimybės lankyti dukrą jos namuose, o kai atveždavo dukrą pas ją būdavo uždraudžiama su dukra išeiti į lauką, maudyti mergaitę ir pan. Tai patvirtina ir G. K., taip pat liudytojas V. U.. Tokią išvadą galima daryti ir iš pateiktų medicininių dokumentų, kuriuose J. Ž. net nėra nurodyta tarp asmenų, galinčių gauti informaciją apie A. U. sveikatą.
Be to iš bylos rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų V. U., A. P. paaiškinimų nustatyta, kad A. U. didžiąją laiko dalį praleidžia darželyje arba su savo seneliais, ieškovo tėvais, kurie gyvena tame pačiame kaime. Mergaitė nakvoja senelių namuose, nes tėvo namuose neužmiega, tai galima būtų vertinti, kad vaikas savo namais laiko senelių namą, kur ji būna ryte, kol išeina į darželį, atsikėlusi tėvo jau neranda, ir grįžusi iš darželio iki išeina į tėvo namus (ieškovo teigimu), ir grįžta į tuos namus prieš miegą. Jei laikytis principo, jog namai, ten, kur miegu, galima daryti išvadą, kad tėvo namai mergaitei yra tiesiog žaidimų, svečiavimosi vieta, o ne pastovi gyvenamoji vieta, kokią privalo turėti kiekvienas vaikas, rami ir saugi A. U. jaučiasi senelių namuose, pas motiną, bet ne tėvo namuose. Per tris metus nesusiformavo vaiko ir tėvo santykis, jungiantis tuos du žmones kaip šeimą per bendrus namus. Kad A. U. į darželį atveda ir iš jo pasiima seneliai patvirtina ir iš ugdymo įstaigos pateikta medžiaga, mergaitės gydymu daugiausia rūpinasi seneliai, savaitgaliais pas motiną ją nuveža ir pasiima senelis, todėl galima daryti išvadą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių ar tiesiog dėl patogumo, atsakovas iš esmės vaiko A. U. auginimą yra atidavęs savo tėvams.
Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas keisti nepilnametės A. U. gyvenamąją vietą ir nustatyti tą vietą su ieškove J. Ž., kuri siekia auginti dukrą pati.
2012 metais nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu (A. U. tuo metu buvo dar labai mažo amžiaus), esant tokioms sąlygoms, kai ieškovė neturėjo galimybės dažniau lankyti dukters, nes neturi automobilio, be to ji laukėsi ir augino kitą mažametę dukrą, ieškovės ir dukters santykiai nenutrūko, o išliko pakankamai artimi. Ieškovė pasakojo, kad dukters lankyti tuos kelis kilometrus nueidavo net pėščiomis.
Atsakovas teigia, kad dukra jis gali pasirūpinti geriau, nes jo gyvenimo sąlygos yra geresnės, turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau vien tik materialinė padėtis neturi apspręsti vaiko nustatymo klausimo. Geriau ir pasiturinčiai gyvenantis tėvas atitinkamai gali prisidėti prie vaiko auginimo ir jo aprūpinimo. Juo labiau, kad geresnės gyvenimo sąlygos yra ne atsakovo, o jo tėvų nuopelnas. Nuomojamuose butuose šiais laikais gyvena ne mažai jaunų šeimų. Bute, kuriame gyvena ieškovės šeima, yra reikalingi baldai ir daiktai ir A. U. gyvenimui. Motinos ir dukters santykis augant vaikui tik stiprėjo.
Ieškovės sugyventinis yra pasirengęs priimti į šeimą ieškovės dukrą, ja ir dabar rūpinasi, kai ši lankosi pas juos namuose, jis kartu su ieškove augina bendrą mažametę dukrą. Atsakovas neseniai susituokė, jo sutuoktinė laukiasi vaiko, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių su sutuoktine nuolat kartu negyvena, jo sutuoktinė A. P. neprieštarauja, kad A. U. gyventų su tėvu, šiltai kalba apie mergaitę, tačiau atvirai pripažįsta, kad gimus jos vaikui, rūpintis dviem vaikais bus sunku, ir tikisi senelių pagalbos.
Vien tai, kad ieškovė gyvena nesusituokusi, ar tai, kad tarp jos G. K. būta konflikto, negali būti vertinama kaip aplinkybės, neleidžiančios nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su ieškove. J. Ž. ir G. K. nurodė, kad nesutarimus jie išsiaiškino, dabar santykiai tarp jų geri, tai patvirtina ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga.
Pati A. U. dar yra labai mažo amžiaus, tačiau jau iš esmės galima suskaičiuoti tris vietas, pas tėvą, pas senelius, pas motiną, kur ji nuolat lankosi. Mergaitė myli visus, jai dar sunku pasakyti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Jos užrašytuose pasisakymuose vis pasikartoja tai, kad pas tėtį ir senelius ji turi daug žaislų ir knygelių.
Iš visos bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad labiausiai vaiko A. U. interesus bylos nagrinėjimo metu ir po to atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove J. Ž.. Vaikui svarbu turėti būstą, maistą, augti sveikam, būti prižiūrėtam, aprūpintam rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, žaislais, lavinimo priemonėmis, jis turi būti lavinamas, lankyti mokyklą, pagal galimybes lavintis užklasinėje veikloje, be to vaikas turi jaustis mylimas, saugus, bendrauti su artimais žmonėmis, jo aplinka turi būti saugi, stabili ir rami, turi būti išsaugotas vaiko individualumas, tapatybė. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad viso to, ar bent vieno iš čia išvardintų dalykų, ieškovė negalėtų užtikrinti savo vaikui. Žymiai sunkiau būtų galima rasti argumentų palikti A. U. gyvenamąją vietą su tėvu, tuo tarpu faktiškai vaikas gyventų daugiau prižiūrimas ir globojamas senelių, keliautų tarp dviejų namų, vienuose miegotų, valgytų, kituose žaistų. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko, neišvengiamai turi būti išspręsta vieno iš tėvų nenaudai, tačiau visada privalo laimėti vaiko poreikiai ir interesai.
Byloje nėra duomenų, kad A. U. apsigyvenus su motina, už 5km nuo atsakovo gyvenamosios vietos, jai nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ir priešingai, dukters auklėjimu, lavinimusi turi rūpintis abu tėvai, nei tėvas, nei motina, net ir gyvendami atskirai, negali nuo to nusišalinti (Lietuvos Respublikos CK 3.159str.).
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis institutas siejamas su vieno iš tėvų asmeniu ir nesiejamas su konkrečia vieta (šalimi, adresu). Teisine prasme vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu labiau artima vaiko globos institutui, kai nustatomas asmuo, su kuriuo vaikas praleidžia daugiau laiko, asmuo, kuris yra atsakingas už vaiką.
Atsakovo darbas daugiau ar mažiau gali būti susijęs su išvykimu visai dienai iš gyvenamosios vietos, taip pat komandiruotėmis, tuo tarpu augančiam vaikui, yra būtina suaugusio asmens priežiūra ir kontrolė, tai gali užtikrinti vaiko motina J. Ž..
Už vaikų, kurie yra broliai ir seserys, tarpusaviuo ryšio ugdymą ir išsaugojimą yra atsakingi jų tėvai. Artimiausiu laiku A. U. turės ne tik seserį pagal motiną, bet ir brolį arba seserį pagal tėvą tėvą. Kadangi jos tėvai negyvena kartu vienokiu ar kitokiu būdu ji būtų atskirta nuo kažkurio brolio ar sesers. Suaugę vaikų tėvai bet kuriuo atveju privalo sudaryti vaikams sąlygas bendrauti.
Atsižvelgiant į ta, kas nurodyta, į VTAS skyrių išvadą, nepilnametės A. U. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. Ž. (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 2d., 3.174str.).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).
Atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių dukra sparčiai augantis vaikas, jai yra reikalingas pagerintas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę), vaiko poreikius (žaislai, gydymas, priežiūra, lavinimas, lavinimo priemonės ir kt.), pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, nurodytos vaiko išlaikymo dydis 116,00 eurų yra visiškai pagrįstas ir tik optimalus, kokį teismas galėtų priteisti iš tėvo ar motinos vaiko išlaikymui.
Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, ankstesnius susitarimus, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (ieškovė nedirba, nes augina kitą nepilnametį vaiką, atsakovo darbo užmokestis apie 579,00 eurų), 116,00 eurų sudarytų vieną penktąją dalį jo pajamų, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą. Išlaikymas priteistinas nuo nepilnamečiui vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.200str., 3.208str.).
Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoju (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Nors ieškovė nereiškia reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170str., 3.175str., CPK 376str.).
Kiekvienam vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaikais vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja jų interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais.
Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, broliais, serimis, neprasdamas ryšio nei su vienu iš jų. Duomenų, kad vaiko A. U. bendravimas su tėvu prieštarautų jos interesams, keltų, grėsmę nenustatyta, priešingai, vaikas nori bendravimo su abiem savo tėvais. Todėl tėvams turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygios teisės, bendrauti su abiem vaikas ir dalyvauti jo auklėjime, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat abiejų tėvų ryšį su vaikais.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d., 3.175str., 3.201 str.).
Ieškovė šioje byloje buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 14p.).
Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas priteistas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 3p., 80str. 1d. 1p. nuostatas (116,00 Eur x12mėn.x2x3proc) 41,00 Eur, taip pat už neturtinio pobūdžio reikalavimą 41,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 80str. 1d. 5p.), iš viso 82,00 Eur žyminio mokesčio ir 115,00 teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).
Šioje byloje priimtas sprendimas turi ypatingą svarbą nepilnamečio vaiko A. U. neturtinėms teisėms ir interesams, santykiai tarp šeimos narių neišvengiamai susilpnėja, jeigu trukdoma šeimos nariams laisvai ir reguliariai bendrauti Teismo sprendimai dėl šeimos ryšių negali būti priimami tik dėl laiko veiksnio ar sutvirtinant de facto situacijas. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad delsimas vykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą būtų nepriimtinas, kadangi laiko veiksnys gali turėti neatitaisomų pasekmių vaikams, teismas savo iniciatyva sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 283 str. 1 d. 4 p., 282str. 2d. 1p. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 08 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-744-714/2012 dėl taikos sutarties patvirtinimo nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir vaiko išlaikymo tvarką ir
nepilnametės A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
priteisti iš atsakovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 116,00 (vieną šimtą šešiolika) eurų kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos 2015 05 06 iki dukrai sueis pilnametystė;
nepilnametei A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovo R. U. bendravimo su nepilnamete A. U. tvarką, pagal kurią:
nuo sprendimo priėmimo dienos R. U. galėtų matytis, bendrauti, dalyvauti dukters auklėjime, su teise pasiimti dukterį A. U. iš J. Ž. gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.,
R. U. gali matytis, bendrauti, dalyvauti auklėjime, su teise pasiimti dukterį A. U. iš J. Ž. gyvenamosios vietos:
kiekvienų porinių metų nuo Kūčių dienos 12.00 vai. iki antros Šv. Kalėdų dienos 15.00val., kiekvienų neporinių metų šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 15.00 val.,
kiekvienais metais per Tėvo dieną, savo gimtadienį, savo kitų vaikų gimtadienius nuo ryto 10 val.. iki vakaro 18 vai., kol ji nelankys mokyklos, o kai pradės lankyti mokyklą, jeigu ši diena ne išeiginė - nuo 15.00 val. iki 18.00val;
nustatyti, kad pačios A. U. gimtadienis gali būti švenčiamas, atsižvelgiant į vaiko poreikius tiek jos gyvenamoje vietoje, tie atsakovo R. U. gyvenamoje vietoje pagal šalių susitarimą, gimtadienyje gali dalyvauti visi A. U. broliai ir seserys;
atsakovas turi teisę ½ dalį savo kasmetinių atostogų metu paimti dukrą A. U. į savo gyvenamąją vietą, jeigu tai neprieštaraus nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams, apie numatomas atostogas pranešdamas J. Ž. ne vėliau kaip prieš dvi savaites;
šalys įpareigojamos pranešti raštu, el. laišku arba SMS žinute vienas kitam apie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, likus ne mažiau, kaip trims dienoms iki tokio pasikeitimo, o taip pat netrukdyti ir sudaryti vienas kitam sąlygas bendrauti su vaikais telefonu ir internetu pagal vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų interesus;
šalys, atsižvelgdamos į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus tarpusavio susitarimu gali nusistatyti kitokią bendravimo tvarką.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 82,00 (aštuoniasdešimt du) eurus žyminio mokesčio ir 115,00 (vieną šimtą penkiolika) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, iš viso 197,00 (vieną šimtą devyniasdešimt septynis) eurus.
Žyminis mokestis (82,00 eurai) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (115,00 eurų) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.