- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-465-245-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00829-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- P. Š., A. M., N. I., ir N
- Civilinis ieškovas
- T. V., Valstybinei ligonių kasai
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, A. S., sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Algirdui Sakalauskui, V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Š. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu P. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams ;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šios subendrintos bausmės dalis pridėta prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutartimi nustatytos, subendrinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-07-22 ir 2009-07-29 nuosprendžiais paskirtas bausmes, subendrintos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu A. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.
Iš nuteistųjų A. M., N. I., P. Š. solidariai priteista: civiliniam ieškovui T. V. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti ir 90000 (devyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai pripažinta teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir N. I., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Š. ir A. M. pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jie ir N. I. 2007 m. rugpjūčio 18 d. apie 2.00 val. bute, veikdami bendrai, plėšimo tikslu tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis T. V. į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. V. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimo ir pabrinkimo bei po to pagrobė nukentėjusiajam T. V. priklausantį turtą - 100 litų vertės kelnes bei 50 litų vertės batus, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. V. bendrą 150 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. Š. apeliaciniame skunde prašo išteisinti dėl inkriminuotos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. bei sumažinti priteistą neturtinę žalą. Nurodo, kad teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į visus byloje surinktus įrodymus, neindividualizavo kaltininkų veiksmų.
Kaltinamuoju aktu jis buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. Teisme buvo nustatyti jo atlikti veiksmai. Jo smūgiai nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sutrikdymo nesukėlė, kadangi nė vieno smūgio į galvos sritį jis nesudavė. Smūgius jis sudavė į juosmens sritį ir kojas, todėl jo veiksmai nukentėjusiajam galėjo sukelti tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinimas pakeistas nepagrįstai, nes naujų ir papildomų įrodymų surinkta nebuvo. Turi būti pakeistas priteistos neturtinės žalos dydis.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti. Nurodo, kad teismas turėjo tęsti tyrimą ir nustatyti kuris iš nuteistųjų sudavė smūgius, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nepagrįstai jų veiksmus vertino kaip bendrus. Vien tik tai, jog P. Š. matė kaip jis nukentėjusiajam numauna kelnes, neduoda pagrindo manyti, jog ir jis galėjo suduoti smūgius, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas turėjo įvertinti, jog kitas nukentėjusysis R. T. parodė, jog T. V. mušė N. I., o jis pats sodino ant lovos R. T.. Jis mušė ne T. V., o R. T., už ką jau yra nuteistas. Nukentėjusysis R. T. ir nuteistais P. Š. matė kaip T. V. N. I. ranka mušė per veidą, galvos sritį kol T. V. susmuko ant grindų, o susmukusiam T. V. sudavė smūgius iš kojos į galvą.
Nepaneigta versija, kad T. V. galėjo sužaloti ir kiti asmenys, nedalyvavę išgertuvėse, nes nukentėjusysis iš patalpos pasišalino ir tik po kurio laiko buvo rastas laiptinėje.
I. S. ir D. C. parodymai jo atžvilgiu negalėjo būti vertinami, kadangi šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmetami.
Apeliaciniais skundais nuteistieji ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., prašo juos išteisinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų P. Š. ir A. M. kaltės pilnai įrodytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija visiškai sutinka.
Nuteistasis P. Š. teigia, kad smūgius nukentėjusiajam T. V. sudavė į kojas ir juosmens sritį, todėl šiais veiksmais jis galėjo sukelti tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu nuteistasis A. M. teigia mušęs ne T. V., o R. T. ir už tai jau yra nuteistas. Tačiau nei vieno iš apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neatitinka byloje liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Jog smurtą prieš T. V. naudojo P. Š., A. M., N. I. nustatyta nuteistosios I. S. (ji nuteista nuosprendžiu, priimtu išskirtoje byloje), kito nukentėjusiojo R. T., liudytojo D. C. parodymais, o taip pat jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Nuteistosios I. S., nukentėjusiojo R. T., liudytojo D. C. parodymai ir jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai nuosprendyje išanalizuoti išsamiai. Šių įrodymų analize padaryta teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės yra teisinga. Abejoti nuteistųjų kalte nėra pagrindo, nes paminėta nuteistoji, nukentėjusysis ir liudytojas aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, jog T. V. sumušė būtent P. Š., A. M., N. I. kartu.
Nuteistais P. Š. vengdamas baudžiamosios atsakomybės imasi nepagrįstos gynybinės versijos, kad smūgius nukentėjusiajam T. V. sudavė į kojas ir juosmens sritį. Ši jo gynybinė versija buvo pagrįstai atmesta pirmos instancijos teismo. Teismas teisingai nurodė, jog tokia šio kaltininko gynybine versija tikėti nėra jokio pagrindo, kadangi T. V. sužalojimai šiose kūno srityse nenustatyti.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniame skunde teigia, kad byla turėjo būti tiriama iki bus nustatyta kuris iš nuteistųjų T. V. sudavė smūgius, kurie yra priežastiniame ryšyje su sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nuteistasis P. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę turėjo individualizuoti kiekvieno kaltininko veiksmus, nes kiekvienas turi atsakyti už savo, o nekito veiksmus. Šie apeliantų teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji nukentėjusįjį T. V. mušė rankomis ir kojomis tikslu pagrobti jo turtą. Tokie nuteistųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. – plėšimas. Plėšime smurtas naudojamas kaip priemonė turtui pagrobti. Plėšimo metu visi nuteistieji veikė bendrai turėdami tą patį tikslą – pagrobti svetimą turtą. Nuteistieji veikė tyčine kaltės forma. Tyčia buvo tiesioginė, neapibrėžta. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią apiplėšti ir patys tiesiogiai dalyvauja plėšime pagrobiant nukentėjusiojo turtą, tai jie visi yra plėšimo vykdytojai (bendravykdytojai) ir atsako vienodai. Plėšimo bendravykdytojo atsakomybei atsirasti nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų visus plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Plėšimo bendravykdytojo atsakomybei atsirasti pakanka padaryti bent vieną iš BK 180 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų objektyviosios pusės požymių (pvz. smurtauti). Nuteistieji veikė kartu neapibrėžta tyčia ir visi turi atsakyti dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, taip pat ir už sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.
Nuteistais P. Š. apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistą neturtinę žalą, tačiau tokio prašymo atskirų motyvų nenurodė. Šis prašymas netenkinamas, nes pirmos instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę teigia, kad I. S. ir D. C. suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymais vadovautis negalima. Be to teigia, kad T. V. galėjo sužaloti kiti asmenys, nedalyvavę išgertuvėse. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. I. S. ir D. C. parodymai yra nuoseklūs, atitinka byloje nustatyta faktines aplinkybes, todėl abejoti jais nėra jokio pagrindo. Byloje įrodyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent nuteistieji, tame tarpe A. M.. Kitos nukentėjusiojo sužalojimo versijos paneigtos.
Pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų teiginiais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų P. Š. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.