- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- 1-147-1004/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37523-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamoji D. K., 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 16.27 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2.1. Kaltinamoji D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad tas įvykis įvyko dėl to, kad norėjo įrodyti, kad vyras turi meilužę. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Pas ją rugsėjo mėnesį atvažiavo tos moters vyras ir pasakė apie tai. Vyras neprisipažino, kad turi meilužę, turi tik dvasinę draugę. Tas melas labai slėgė ir norėjo juos nutverti, kad susitikinėja. Vyras atvažiavo iš vakaro ir išvažiavo į kaimą, į savo tėviškę (duomenys neskelbtini) r., o ketvirtadienį panašiai prieš pietus paskambino tos moters vyras, kad ji irgi susikrovė nemažai daiktų ir išvažiavo. Pati geria antidepresantus. Buvo stresas. Nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko „(duomenys neskelbtini)“ likerio butelį ir po stikliuką išgėrinėjo gal nuo pirmos valandos iki ketvirtos. Neatrodė, kad girta ir negali važiuoti. Viso butelio neišgėrė. Buvau įtampoj. Sėdo į mašiną ir važiavo (duomenys neskelbtini) kryptim ir tada kažkodėl pagalvojo, kad reikia apsigręžti ir grįžti atgal. Ko užsuko į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę pati nebežino. Atsitrenkė į mašiną, ir tada atsipeikėjo, suprato, kad padarė avariją, kad reikia skambinti policijai. Nukentėjęs vyrukas kvietė policiją. Išsigando, kad pripūtė tiek daug promilių. Išsigando ir labai greit prasiblaivė. Sūnaus draugas iškvietė sūnų. Sūnus atvažiavo ir parvežė ją namo. Dar skambino dukra. Policija jai du kartus tikrino blaivumą s ir buvo nustatytas 2,73 prom. girtumas. Girtumo neginčija, pripažįsta. Toje degalinėje užsibuvo gal valandą, o paskui liepė iš mašinos viską išsikrauti. Sūnus iškrovė daiktus ir parvežė namo. Tyrėja paėmė vairuotojo pažymėjimą. Suprato, kad neteko teisės vairuoti, kad ta mašina nutempta į aikštelę. Dėl to labai gailisi. Padarė kvailystę. 38 metus vairavo be jokių įvykių. Po įvykio 4 mėnesius labai blogai jautėsi, negali išeiti iš namų, nes pati praktiškai neturi galimybės nueiti atsinešti maisto iš parduotuvės, negali fiziškai savęs apsitarnauti. Tėvai reikalingi priežiūros: mamai 84 metai, patėviui 87 metai ir dar prižiūri 87 metų tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) r., kadangi apart jos jokių kitų artimų žmonių ji neturi. Pristatinėdavo jai maistą, vaistus, o dabar reikia prašyti, kad kažkas nuvežtų ir ateitų jos pažiūrėti. Už kitos mašinos (autobuso) sugadinimą atsiskaitė sumokėdama už mašinos remontą 1067 Eur. Tas autobusas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie jokių pretenzijų neturi. Teikia prašymą dėl laidavimo. Mano, kad dukra yra atsakinga, nebausta, neteista, jauna mama. Mano, kad močiutei reikia stengtis dėl anūko, kad daugiau tokių įvykių nebūtų. Žino, kad vaikai labai pergyvena. Su dukra apie šį įvykį daug kalbėjo ir dar vis tebekalbam. Dažnai tenka važiuoti į (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini) gyvena, ten pabūna kelias dienas, būna pokalbiai, su dukra yra labai artimos. Tikisi, kad ji yra patikima būti laiduotoja. Ji atsakingas žmogus. Sutinka, kad tai buvo neteisėta ir neprotinga, visiškai kvaila, suprantu ir labai gailisi. Tai vienkartinis toks įvykis ir ateity neketina daryti tokių dalykų. Vairuoja 38 metus, nuo 1985 metų, eismo įvykių nėra turėjusi.
2.2. D. K. visiškai prisipažinus kalta padarius nusikalstamą veiką ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajai ir jos gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
2.3. Kaltinamosios kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
2.3.1. D. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nuo 2023 m. pradžios tarp jos ir jos vyro prasidėjo nesutarimai, todėl ji gyveno strese. 2023 m. rugsėjo 28 d., apie pietus, jai paskambino kitos moters vyras ir pasakė, kad jo žmona susikrovė daiktus ir ruošiasi išvažiuoti, turbūt, kad pas jos vyrą. Tuo metu jai stipriai sukilo emocijos. Todėl jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) Nr. skaičiai (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Biržų m., (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę „MAXIMA“. Nusipirko 0,5l talpos likerį „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžusi namo jo gėrė. Galėjo išgerti šiek tiek daugiau nei pusę butelio. Vienu metu kilo mintis nuvažiuoti į kaimą, kur yra vyro sodyba, (duomenys neskelbtini) k. Nejuto, kad galėtų būti apsvaigusi. Sėdo už automobilio vairo, ir išvažiavo iš namų. Važiavo viena. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) g., tada važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, linko (duomenys neskelbtini). Prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, matyt, suprato, kad daro klaidą, ir nusprendė apsisukti. Apsisukusi įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritoriją. Jai degalinėje nieko nereikėjo. Kokia pavara važiavo degalinės teritorijoje, tiksliai pasakyti negali, bet greitis buvo nedidelis, gal 20 km/val. Ar matė priekyje jos važiuojantį ar stovintį automobilį, pasakyti negali, tik pamena, kad išgirdo smūgio garsą, pajuto, kad į kažką atsitrenkė. Pamatė, kad priekyje stovi kitas automobilis. Suprato, kad padarė avariją, todėl 16.53 val. pasiėmė savo telefoną ir skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kad iškviesti policiją. Dabar kai gynėja patikslino, kad įtarime nurodytas ankstesnis įvykio laikas, tai galėjo būti, kad iš patirto streso, policijai pati paskambino antrą sykį. Ji nelabai pamena, kas vyko, kai atvažiavo policijos pareigūnai, net nepamena, kaip jai buvo tikrinamas neblaivumas. Alkoholio paskutinį sykį vartojo namuose apie 16 val. Apie 16.15 val. galėjo išvažiuoti iš savo namų kiemo. Nuo to laiko, kai padarė eismo įvykį, iki kol atvyko pareigūnai, alkoholio nevartojo. Kai grįžo į namus, jai atėjo suvokimas, kas įvyko. Ji labai pergyveno ir pergyvena iki šiol. Pasielgė neapgalvotai, neatsakingai, buvo užvaldyta emocijų. Šis įvykis, jai yra pirmas kartas, kuomet tenka susidurti su pareigūnais. Anksčiau niekada nebuvo teista, administracine tvarka nebausta. Visuomet buvo tvarkinga, atsakinga vairuotoja. Taip pat ir dora, sąžininga, nelinkusi prasikalsti. Kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, norėtų pasinaudoti galimybe būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato. Už ją sutinka laiduoti jos dukra E. Z.. Eglė taip pat neteista, administracine tvarka nebausta. Nors jos duktė gyvena Vilniuje, jos abi labai daug bendrauja telefonu, esant galimybei lankosi viena pas kitą. Ją ir dukrą sieja stiprus tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas viena kita. Nors dukra yra jaunesnė, bet ji mano, kad ji jai bus tinkamas pavyzdys, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes ji jos tikrai nenori ateityje daugiau nuvilti. Šis įvykis jai buvo tikrai didelė pamoka. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi. Papildo, kad įvykio dieną prieš vartojant alkoholį, prieš pietus ji gėrė jai gydytojo paskirtą antidepresantą „(duomenys neskelbtini)“, tai mano, kad vaisto su alkoholiu sąveika galėjo įtakoti, kad dalies įvykio aplinkybių nepamena (t. 2, b. l. 72-74);
2.3.2. Liudytojas T. V. apklausos metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 16.20 val. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, Biržai, (duomenys neskelbtini), nuėjo į degalinę nusipirkti cigarečių, joje užtruko ne daugiau 5 min. Atsisėdęs atgal į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, išvažinėjo iš degalinės teritorijos, norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojęs ties išvažiavimu iš degalinės prieš (duomenys neskelbtini) gatvę, apsižvalgė, ir pradėjęs važiuoti pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad už jo stovi automobilis. Išlipęs pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojos, matė, kad automobilį vairavo moteris. Jam pasirodė, kad moteris elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo, siūlė jam susitarti dėl eismo įvykio. Kadangi moteris elgėsi neadekvačiai, jis iškvietė policiją. Ar ji buvo neblaivi tuo metu, pasakyti negali, arti moters nebuvo, alkoholio kvapo nuo jos nejautė. Eismo įvykio metu apgadintas jo automobilis (t. 1, b. l. 37-39);
2.3.3. Liudytoja Ž. K. apklausos metu parodė, kad yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė. 2023 m. rugsėjo 28 d. vykdė tarnybą pagal iš anksto numatytą grafiką, kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule E. D.. Tarnybos metu, apie 16.23 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu Biržai, (duomenys neskelbtini), dėl degalinės teritorijoje kilusio eismo įvykio, kurį sukėlusi moteris, galimai yra neblaivi. Įvažiavusi į degalinės teritoriją, pastebėjo, kad prie išvažiavimo, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, per atstumą vienas nuo kito stovi du automobiliai. Arti sankryžos stovėjo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o toliau nuo sankryžos, į degalinės pusę – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas buvo išlipęs. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja sėdėjo už automobilio vairo. Vairuotojas paaiškino, kad ruošėsi važiuoti, tačiau pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, jis matė, kad į jį atsitrenkė mėlynas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Jis jai pasiūlė užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, bet moteris to daryti nesutiko, elgėsi neadekvačiai, todėl „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas įtarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja gali būti neblaivi, ir iškvietė pareigūnus. Išsiaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas buvo T. V., o „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja – D. K.. Kai baigė aiškintis su T. V., nuėjo prie D. K. automobilio. D. K. iš pradžių sakė, kad nieko nenutiko, po to, kad netyčia atsitrenkė į kitą automobilį. Jai D. K. elgesys pasirodė neadekvatus, judesiai nekoordinuoti, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jos blaivumas. Pirmu pūtimu D. K. nustatytas 2,76 prom. alkoholinis girtumas. Ji jos klausė ar ji vartojo alkoholį, tačiau moteris neigė gėrusi. Kadangi D. K. buvo nustatytas daugiau nei 1,5 prom. alkoholinis girtumas, apie patikrinimo rezultatus informavo budėtoją, į įvykio vietą išsikvietė operatyvinės grupės ekipažą. Praėjus 15 min. nuo pirmo patikrinimo, buvo atliktas pakartotinis D. K. blaivumo patikrinimas. Antru tikrinimu D. K. nustatytas 2,73 prom. alkoholinis girtumas (t. 1, b. l. 43-45);
2.3.4. Liudytoja E. Z. apklausos metu parodė, kad D. K. yra jos mama. 2023 m. rugsėjo 29 d. vakare telefonu bendravo su mama. Iš balso suprato, kad ji susijaudinusi, blogai jaučiasi, verkia. Mama pasakojo, kad ji padarė avariją, atvyko pareigūnai, nustatė, kad ji yra išgėrusi, dabar turi reikalų su policija. Mama jai papasakojo, kad alkoholio vartojo, nes turi problemų santykiuose su tėčiu, dėl ko ji susinervino ir išgėrė. Išgėrusi sėdo į jai priklausantį automobilį ir išvažiavo iš namų. Mama pasakojo, kad degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ ji įvažiavo į kitą automobilį. Jos mama yra labai jautri, šis įvykis ją labai sukrėtė, sujaudino, mama dėl to labai pergyvena, jai yra gėda, nesmagu prieš šeimą, artimuosius, ji yra labai susikrimtusi, apgailestauja. Ji su mama labai daug bendrauja. Nors pati su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o mama Biržuose, viena pas kitą svečiuojasi, dažnai bendrauja telefonu. Mano, kad ši mamos įvykdyta nusikalstama veika yra vienkartinė, įvykdyta per neapdairumą, todėl nori būti paskirta D. K. laiduotoja. Mamai šis įvykis buvo didelė pamoka, ji supranta ką padarė, kad netinkamai pasielgė, todėl tiki, kad ateityje ji nebedarys naujų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 49-51);
2.3.5. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 16.26 val. gautas pranešimas, kad Biržų m., (duomenys neskelbtini), degalinės “ (duomenys neskelbtini) ” teritorijoje D. K. vairuodama jai priklausantį automobilį “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jos važiuojančio automobilio “ (duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. V., ir į jį atsitrenkė. T. V. turint pagrįstų įtarimų, kad “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja yra neblaivi apie tai informavo policijos pareigūnus. Įvykio vietoje nustatyta, kad D. K., Biržų m., (duomenys neskelbtini), degalinės teritorijoje vairavo jai priklausantį lengvąjį automobilį “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas, pirmu tikrinimu 16.39 val. alkotesteriu “ALCOTEST 7510” Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. nustatytas 2.76 prom. alkoholinis girtumas, pakartotiniu tikrinimu 17.01 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2.73 prom. alkoholinis girtumas (b. l. 1-4);
2.3.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorija. Degalinės teritorijoje yra mėlynos spalvos lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis stovi vakarų kryptimi į (duomenys neskelbtini) g. pusę ties (duomenys neskelbtini) namu. Ant automobilio dešinės pusės bamperio matomas įbrėžimas, priekinės automobilio dešinės pusės grotelės yra įlenktos. Iš įvykio vietos automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimamas ir nuvežtas saugojimui į policijos saugojamų automobilių aikštelę Biržų r., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1. b. l. 10-12, 16-23);
2.3.7. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. tarnybinio pranešimo, dėl paimto registracijos dokumento, matyti, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą, iš automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas registracijos liudijimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-14, 15);
2.3.8. Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašyti apgadinimai: priekinės dešinės pusės automobilio bamperio įbrėžimai, įstumtos priekinės dešinės pusės grotelės, neatsidaro bagažinė (t. 1, b. l. 24-25);
2.3.9. Iš nutarimo dėl daiktų perdavimo saugoti, matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas į Biržų r., (duomenys neskelbtini) , esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 26-27);
2.3.10. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. D. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė - eiti tiesia linija – negali; stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 16.39 val. D. K. nustatytas 2,76 prom. alkoholinis girtumas, o 17.01 val. – 2,73 prom. alkoholinis girtumas. D. K. aktą pasirašė, su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 28-29);
2.3.11. Iš tarnybinio pranešimo, dėl automobilio vidutinės kainos nustatymo, matyti, kad internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/, duomenimis pagal transporto priemonės techninius duomenis, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1120 Eur (t. 1, b. l. 30-33);
2.3.12. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), paimto įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad registracijos liudijimas išduotas D. K., gyvenančios adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini)., vardu (t. 1, b. l. 13-14, 15, 55-56);
2.3.13. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad prie bylos prijungti pareigūnės Ž. K. kūno kameros „Body“ vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57-59, 60);
2.3.14. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini), filmuoto policijos pareigūno kūno kamera („Body“ kamera), apžiūra. Vaizdo įrašas persisiųstas iš policijos „Kūno kameros“ registro. Vaizdo įrašo failo tipas .mp4, dydis - 786 MB, trukmė 00:20:19. Kūno kamera pritvirtinta prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Ž. K. liemenės. Vaizdo įraše užfiksuotos pareigūnų darbo įvykio vietoje aplinkybės. Nustatyta vairuotojos tapatybė – D. K.. D. K. nustatomas neblaivumas – 2,76 promilės (t. 1, b. l. 60-63);
2.3.15. Iš tarnybinio pranešimo, dėl neblaivaus vairuotojo, surašyto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Ž. K., matyti, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 16.23 val., dirbant kartu su Panevėžio AVPK Biržų r. PK RS vyr. patrule E. D., iš Panevėžio OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Biržai, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ į pranešėjo automobilį įvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotoja yra galimai neblaivi. Nuvykus nurodytu adresu matė, kad prie išvažiavimo iš degalinės, prie Kilučių gatvės stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiek toliau už jo stovėjo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo T. V.. Jis, išvažiuodamas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. įsitikinti, kad pagrindiniu keliu nėra automobilių, įsitikinęs, kad važiuoti gali, atleido stabdį ir ketino pradėti važiuoti, tuo metu pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Per galinio matymo veidrodėlį pamatė už savęs mėlynos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. T. V. išlipęs iš automobilio pamatė, kad mėlynos spalvos automobilis važiuoja atbuline eiga, todėl iš karto nuėjo prie vairuotojos, jos paprašė, kad užgesintų automobilį. Kadangi pasiūlius užpildyti eismo įvykio deklaraciją moteris atsisakė ir elgėsi keistai, T. V. kilo įtarimas, kad vairuotoja yra neblaivi. Nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja yra D. K.. Jai pirmu putimu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,76 prom. girtumas, antru putimu 2,73 prom. girtumas. D. K. nurodė, kad matė automobilį, tačiau galvojo, kad jis yra toliau ir atsitrenkė netyčia. T. V. nurodė, kad eismo įvykį matė paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“ važiavęs kito automobilio vairuotojas, kuris paliko savo telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinis buferis, galinis dangtis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinis buferis. Vairuotojai ir kiti eismo įvykio dalyviai nenukentėjo (t. 1, b. l. 70-71);
2.3.16. Iš VĮ „Regitra“ 2023 m. spalio 16 d. duomenų išrašo matyti, kad D. K. vardu registruotos trys transporto priemonės: keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis iki 3,5 tonos „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101); Iš VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 24 d. duomenų išrašo matyti, kad D. K. vardu įregistruota ir nuosavybės teise deklaruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Visi byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymo. Kad D. K. 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 16.27 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačios kaltinamosios kaltės pripažinimas. Šių duomenų pakanka jos kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1dalį.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).
3.2. D. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
3.3. Kaltinamosios D. K. dukra E. Z. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.4. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.
3.5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017).
3.6. Esant E. Z. prašymui perduoti D. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kadangi D. K. teisiama pirmą kartą (t. 2, b. l. 54), duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka 1 metų laikotarpiu nebausta (t. 2, b. l. 56), kaltinamoji nedirba (t. 2, b. l. 51), šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 53), buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 92), padarytą žalą, kuri atsirado kaltinamosios D. K. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į automobilį „HYUNDAI“ atlygino (t. 2, b. l. 93-96), todėl darytina išvada, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3.7. Laiduotoja E. Z. yra kaltinamosios dukra, anksčiau neteista ( t. 2, b. l. 87), 1 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 89) dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 88). Laiduotoja teismo posėdyje paaiškino, kad yra kaltinamosios dukra. Supranta laidavimo, laiduotojo prasmę ir įtaką, kurią gali padaryti mamai, todėl ir sutiko, ir pareiškė norą būti laiduotoja. Su mama bendrauja tikrai dažnai, palaiko ryšį telefonu, pas ją grįžta. Žino, kad buvo sudėtinga šeimyninė situacija su tėčiu, tai padarė tam tikrą įtaką ir šiai įvykusiai veikai. Tuo pačiu žino, kad mama supranta, jog pateisinimo tokiam įvykiui nėra. Jis buvo tiesiog neprotingas ir neteisingas, todėl sutiko laiduoti, žinodama, kad ji labai gailisi. Pati yra teigiamai apibūdinama ir turi gerą charakteristiką iš savo darbovietės. Žino, kad yra atsakinga, gali padaryti gerą įtaką ir mano, kad tai neleis tokiam įvykiui pasikartoti. Apie šį įvykį sužinojo tą pačią dieną, nes kaip tik tuo metu skambino mamai. Įvertinus laiduotojos asmenybę, asmenines savybes, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, darytina išvada, kad E. Z. yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką D. K.. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti E. Z., kaip laiduotoja, byloje nėra. Byloje dalyvaujantis prokuroras sutiko dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.8. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas daro išvadą, kad D. K. vairavimas transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio buvo atsitiktinis poelgis, dėl ko yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamosios paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jos nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajai turi jau pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, todėl kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos E. Z. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nutrauktina (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.9. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamosios atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, jos teigiamai charakterizuojamą asmenybę (t. 2, b. l. 92), laiduotojos E. Z. teigiamai charakterizuojamą asmenybę (t. 2, b. l. 88) ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajai, o taip pat, teismas siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai.
3.10. Kaltinamajai D. K. išaiškintinos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
3.11. Laiduotojai E. Z. išaiškintina Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
4.1. Net ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.
4.2. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
4.3. Kaltinamosios gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad kaltinamoji turi sveikatos problemų, jai nustatytas tik 40 proc. darbingumas, dėl tam tikrų ligų jai sunku judėti. Kaltinamoji nurodė, kad turi senyvo amžiaus tėvus, kuriuos prižiūri, bei turi senyvo amžiaus giminaitę, gyvenančią kitame rajone. Kaltinamoji yra vienintelė giminaitės prižiūrėtoja, todėl jai tikrai reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra neigiamos informacijos apie kaltinamąją. Veika yra daugiau atsitiktinė. Prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti minimaliam terminui.
4.4. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
4.5. Šiuo atveju nustatyta, kad D. K. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, skirtina Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,73 promilės girtumas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. neteista (t. 2, b. l. 54), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausta, savo kaltę pripažino, neginčijo veikos padarymo aplinkybių, kritiškai vertino savo veiksmus ir nuoširdžiai gailėjosi, jos veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai, atlygino savo noru padarytą turtinę žalą. Teismo manymu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į baigiamųjų kalbų metu išsakytus prašymus, į prokuroro poziciją, į teisingumo ir protingumo principus, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajai D. K. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas truputį mažesnis nei prašo prokuroras (prokuroras baudžiamojo poveikio priemonės terminą prašo nustatyti 3 metams), ir mažesnis už Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų), t. y. nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą, poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. nuo 2023 m. spalio 3 d. (Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 2 dalis).
4.6. Byloje nustatyta, kad D. K. Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama nuosavą automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo kaltinamoji nebūtų galėjusi padaryti, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
4.7. Nagrinėjamu atveju atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ji iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jai nebus paskirta bausmė, ji neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia priemonė atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).
4.8. Prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą prašė teismo skirti kaltinamajai baudžiamojojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios gynėja prašė teismo D. K. priklausančio automobilio nekonfiskuoti. Nurodė, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, yra vienintelė kaltinamajai priklausanti transporto priemonė, pateikė pažymą iš VĮ „Regitra“, ir jos pajamos šiai dienai yra tik gaunama neįgalumo išmoka iš VSDFV. Transporto priemonės konfiskavimas sukeltų neigiamas pasekmes. Transporto priemonė nebuvo specialiai įsigyta, paruošta nusikalstamai veikai, tai kasdienio naudojimo turtas.
4.9. Teismas pažymi, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1-4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).
4.10. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas taip pat įvertina tai, kad transporto priemonės savininkė yra kaltinamoji, todėl nekonfiskavus automobilio, kaltinamoji po teismo procesinio sprendimo priėmimo, turėtų galimybę toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.
4.11. Todėl teismo manymu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę turto – automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1-3 dalys, 6 dalis).
5. Kiti klausimai.
5.1. Kaltinamajai D. K. 2023 m. spalio 3 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 76-77), specialios teisės sustabdymas (t. 2, b. l. 78-79), bei dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 80-82, 83), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ ,,Regitra“.
5.2. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (t. 1, b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
5.3. Vaizdo įrašai, esantys byloje (t. 1, b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
5.4. Kaltinamoji D. K. laikinai sulaikyta nebuvo. Byloje nėra civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
D. K., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos E. Z. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš D. K. konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.
Automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Automera“ aikštelėje, adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Vaizdo įrašus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. K., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Išaiškinti D. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai E. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.