- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-234-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius, Jonas Pesliakas, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Telšių apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- J. Ž., I. Ž.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei D. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės Telšių apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams J. Ž. ir I. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo bei ieškovės Telšių apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti priestatą, parduotuvės antrą aukštą, pastatytus be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto, statybos leidimo ir sutvarkyti statybos vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2007-05-29 buvo nustatyta, jog J. Ž. nuosavybės teise priklausančiose parduotuvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie pradėti 1998 metais neturint nustatyta tvarka patvirtinto statinio statybos projekto ir statybos leidimo. Savavališkos statybos aktu Nr. 2 J. Ž. buvo įpareigotas sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir prekybinę veiklą, kol nustatyta tvarka parduotuvė nepripažinta tinkama naudoti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, kurio J. Ž. neturėjo, ieškovė prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti priestatą ir parduotuvės antrą aukštą, sutvarkyti statybos vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2007-12-20 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog Telšių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistas 2007-05-29 savavališkos statybos aktu nustatė, kad atsakovas savavališkai rekonstravo pastatą, pakeisdamas užstatymo parametrus, pristatydamas priestatą ir įrengdamas antrą aukštą. Minėtu aktu nustatyta, kad visi statybos darbai atlikti 1998 m. Atsakovas pripažino, kad rekonstrukciją vykdė be suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo, sutiko su jam surašytu savavališkos statybos aktu, jam paskirta administracine nuobauda, jų neapskundė. Iki 2006-10-17 galiojusi LR CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numatė skirtingas normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilines pasekmes nei numato šiuo metu galiojantis Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, t.y. buvo numatyta galimybė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Jeigu savavališkos statybos faktas būtų buvęs užfiksuotas statybos darbų vykdymo laikotarpiu, statytojas būtų turėjęs galimybę parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Todėl atsakovas, atlikdamas pastato rekonstrukcijos darbus, galėjo protingai tikėtis įteisinti savavališkos statybos padarinius, nes nebuvo teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi ieškovė galėtų reikalauti nugriauti savavališkus statinius, jei statinio statyba buvo galima. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog 2007-05-29 savavališkos statybos akte Nr. 2 nurodyta, kad statybos darbai pradėti 1998, tačiau neužfiksuota, kada jie baigti – rekonstrukcijos darbai iki šiol nėra baigti, taigi atsakovo pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Teismo teiginys, kad atsakovas, atlikdamas pastato rekonstrukcijos darbus, galėjo protingai tikėtis įteisinti savavališkos statybos padarinius, nepagrįstas, nes statyba vyksta jau 9 metus ir iki šiol nėra baigta, o per visus tuos metus nesiimta jokių veiksmų statybai įteisinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu. Teigia, jog padaryti pertvarkymai nėra esminiai, taigi atlikta rekonstrukcija nėra savavališka statyba. Kadangi rekonstrukcija buvo atlikta 1998 metais, turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiomis teisės normomis, kurios suteikė teisę įteisinti statybą. Paskutiniu metu atsakovas jokių statybos darbų nebevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas J. Ž. 1997-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 122,94 kv. m ploto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistas 2007-05-29 savavališkos statybos aktu Nr. 2 nustatė, jog atsakovas savavališkai rekonstravo pastatą, pakeisdamas užstatymo parametrus, pristatydamas priestatą ir įrengdamas antrą aukštą. Akte nurodyta, jog visi statybos darbai atlikti 1998 m. (b.l. 5). Telšių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistas 2007-06-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui už tai, jog jis 1998 metais neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos leidimo vykdė parduotuvės rekonstrukcijos darbus ir taip pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, skyrė 2500 Lt baudą (b.l. 21). Telšių apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti J. Ž. ir jo sutuoktinę I. Ž. likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti priestatą, parduotuvės antrą aukštą, pastatytus be statinio projekto ir statybos leidimo, ir sutvarkyti statybos vietą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog CK 4.103 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2006-10-17, numatė galimybę įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Rekonstrukcijos darbai atlikti 1998 m., todėl jeigu savavališkos statybos faktas būtų buvęs užfiksuotas statybos darbų vykdymo laikotarpiu, statytojas būtų turėjęs galimybę parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad rekonstruciją vykdė be suderintos statinio projektinės dokumentacijos ir leidimo. Kaip numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, statinio statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo laikoma savavališka statinio statyba. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo savališkos statybos faktą.
Šiuo metu galiojanti CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtos statybos teisines pasekmes, redakcija suteikia teismui tik dvi galimybes: įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti. Tuo tarpu iki 2006-10-31 galiojusi redakcija numatė, jog teismas gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatyti leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Tiek savališkos statybos akte, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog rekonstrukcijos darbai vykdyti 1998 metais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi rekonstrukcijos metu galioję, neteisėtos statybos pasekmes reglamentavę teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas taikė iki 2006-10-31 galiojusią Civilinio kodekso 4.103 straipsnio redakciją. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 1998 metais galiojusias 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas. Kodekso 114 straipsnyje (1998-01-15; 1998-02-03; 1998-02-17; 1998-03-26; 1998-06-11; 1998-12-15 redakcijos), reglamentavusiame pastato statybos taisyklių pažeidimo pasekmes, buvo numatyta, jog apskrities viršininkas statybos valstybinės priežiūros tarnybos ar savivaldybės teikimu nustatydamas terminą turi įpareigoti statytoją suderinti projektą, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą statybai ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato (statinio) ar įrenginio dokumentų tinkamu parengimu. Taigi pagal savavališkos rekonstrukcijos metu galiojusias teisės normas statytojui buvo suteikiama galimybė statybą įteisinti. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, atlikdamas pastato rekonstrukcijos darbus, galėjo protingai tikėtis įteisinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą ir jos pagrindu atmesdamas ieškinį, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Teismas, nustatęs, jog pagal savavališkos statybos metu galiojusius teisės aktus buvo galimybė įteisinti statybą, į bylos nagrinėjimą turėjo įtraukti Rietavo savivaldybės administraciją, kad ši pateiktų išvadą, ar yra galimybė įteisinti savavališką statybą, t.y. ar įmanoma reikiamai patvirtinti projektą, gauti statybos leidimą. Atmesdamas ieškinį dėl įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau neišsiaiškinęs jos įteisinimo galimybių, teismas sukūrė tokią teisinę situaciją, kai paaiškėjus, jog nėra galimybių įteisinti statybą, o teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, atsakovo rekonstrukcijos metu pastatyti priestatas, parduotuvės antras aukštas liktų teisiškai neapibrėžtoje padėtyje.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme šie trūkumai negali būti pašalinti, todėl, panaikinus sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.