- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-2587-534/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34210-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- AAS ,,Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- UAB ,,Mano Būstas Neris“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UAB ,,Mano Būstas Neris“ (buvusi UAB ,,Žirmūnų būstas“) dėl nuostolių atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 674,53 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-08 dėl lietaus nutekėjimo vamzdžio (pastato bendrojo naudojimo objekto) nusidėvėjimo buvo aplietas apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atlikęs žalos administravimo veiksmus ieškovas žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 674,53 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes nėra tinkamai nustatyti už žalą atsakingas asmuo ir žalos dydis.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė reikalavimus, pagrįsdama juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2013-12-11 tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir A. D. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. SB 002758, draudimo laikotarpis: 2013-12-11 – 2024-12-10), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). 2014-07-08 buvo padaryta žala butui, nes butas buvo užlietas dėl lietaus nutekėjimo vamzdžio (pastato bendrojo naudojimo objekto) nusidėvėjimo. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 674,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja ir prižiūri atsakovas. Ieškovo teigimu, atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui, todėl ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 674,53 Eur sumai.
Dėl atsakovo atsakomybės
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai atliko savo, kaip namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti.
Atsakovas savo teises ir pareigas įgyvendina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (Nuostatų 4 punktas). Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.3 punktas). Statybos techninio reglamento patvirtintame Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše 9 punkte namo administratoriui privaloma: „9. Namo lietaus nuotekų sistemos elementų smulkių defektų šalinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių taisymas;“.
Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku ar kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Vien aplinkybė, kad atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, neįrodo, kad atsakovas tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, nes pagal Nuostatų ir Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Todėl darytina išvada, kad atsakovo aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis laiku ir tinkamai neatliko lietaus nutekėjimo vamzdžio (pastato bendrojo naudojimo objekto) techninės priežiūros. Taigi būtent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo lietaus nutekėjimo vamzdžiu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jam tenka dėl tokio veikimo/neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad atsakovas yra atsakingas, kaltas už butui, draudiminio įvykio metu padarytą žalą.
Dėl žalos dydžio
Atsakovas ginčija žalos dydį, nurodydamas, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius dokumentus darytina išvada, kad ieškovas teismui pateikė visus su žalos apskaičiavimu susijusius įrodymus – turto apžiūros protokolą, lokalinę sąmatą, išmokos apskaičiavimo išvadą, įvykio vietos nuotraukas. Šie dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus, yra pakankamai išsamūs. Priešingai nei teigia atsakovas šie dokumentai įrodo, kad ieškovo apskaičiuotos ir žalos dydį sudarančios sumos yra tiesiogiai susijusios su draudiminiu įvykiu ir žalos likvidavimu, nes atsakovo nepagrįstomis laikomos sumos, sumokėtos už papildomas medžiagas , mechanizmus ir kitas išlaidas, nurodytas lokalinėje sąmatoje buvo sumokėtos atkuriant nukentėjusiojo asmens turtinius netekimus. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas netinkamai nustatė žalos dydį, laikytini subjektyviu situacijos vertinimu grindžiama gynybine pozicija, nes ieškovas nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, o tik deklaratyviai ginčijo ieškovo veiksmus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 674,53 Eurų nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 15 Eurų bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, registr. Nr. 50003210451, atstovaujamam Apdrošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, j. a. k. 300633222, iš atsakovo UAB „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, 674,53 Eurų (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 53 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 674,53 Eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-18 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.