- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2-843/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4066-450/2010 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liturimex kelionių tarnyba“ ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ administratorius kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09-006E bei Lizingo sutartį Nr. 1080237, sudarytas tarp šalių, pritaikyti restituciją ir grąžinti ieškovui administracines patalpas, o atsakovą įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas pastatas yra sutarčių, kurias prašoma pripažinti negaliojančiomis, objektas, todėl neareštavus ginčo objekto, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas, nes atsakovo finansinė padėtis yra sunki (tai patvirtina internetinėje svetainėje skelbiami vieši duomenys) ir jis gali perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises. Teismas nustatė, kad prašomas areštuoti turtas yra ginčo ir galimos restitucijos objektas, o įvertinus sunkią atsakovo turtinę padėtį bei iš to sekančią prielaidą, jog minėtas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, darytina išvada, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas vertindamas atsakovo finansinį pajėgumą, rėmėsi 2009 m. trečiojo ketvirčio AB „Parex“ banko ataskaitą, tačiau joje nurodytas ne atsakovo, o visos finansinės grupės nuostolis (58 028 000 Lt). Be to, teismas nevertino balansinės ataskaitos, iš kurios aišku, kad visa finansinė grupė turi turto už 1 572 213 000 Lt (http://www.parex.lt/apie/ataskaitos), todėl minėtas nuostolis nėra reikšmingas finansinės grupės pajėgumui. Tuo tarpu pats atsakovas turi turto už 102 959 000 Lt ir visi atsakovo nuostoliai, patirti 2009 metais (12 383 771 Lt), buvo visiškai padengti vienintelio akcininko AB „Parex“ banko įnašais. Be to, atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo susigrąžinto turto, kurio rinkos vertė 14 505 860 Lt. Atitinkamai AB „Parex“ banko vienintelis akcininkas yra Latvijos AS „Parex“ banka, kurio 70,3 procentai akcijų priklauso Latvijos valstybei, o 25 procentai – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui.
2. Ieškovo reikalavimo suma yra 3 200 000 litų, kas siekia tik tris procentus atsakovo turto, todėl negali būti laikoma didele atsakovui.
3. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl negali užtikrinti atsakovo nuostolių, kylančių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, nes pirmenybės teisę kreditoriams į bankrutuojančios įmonės turtą lemia galiojančio ĮBĮ nustatytas kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumas, o atsakovas ieškinio atmetimo atveju jokios pirmenybės neįgytų.
4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tokia apimtimi, kaip tai padaryta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, nepagrįstai suvaržoma atsakovo veiksmų laisvė areštuoto turto atžvilgiu (pvz. išnuomoti turtą) ir neatitinka interesų gynimo pusiausvyros, nes užtikrinami tik ieškovo interesai, kai tuo tarpu atsakovas patiria didelius nuostolius, susijusius su areštuoto turto išlaikymu, o išsiieškoti tokius nuostolius atsakovas, kaip anksčiau minėta, atsakovas vėliau neturėtų galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apsprendžia didelė ieškinio suma, kuri konkrečiu atveju siekia 3 200 000 Lt. Atitinkamai atsakovui perleidus ginčo turtą, nebus įmanomas jo grąžinimas natūra, o laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikru priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl visiška šalių pusiausvyra tiesiogine prasme negalima.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Atitinkamai iš Vilniaus apygardos teismo ieškovo pateikto BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ ieškinio (b. l. 1-4) aišku, kad pripažins negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo „Parex faktoringas ir lizingas“ 2008 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutartį ir lizingo sutartį, prašoma taikyti restituciją ir grąžinti natūra šiuo metu skundžiama nutartimi areštuotą turtą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ginčo turtą perleidus ar kitaip suvaržius teises į jį, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, o atskiruoju skundu atsakovas tokios grėsmės (dėl tinkamo restitucijos taikymo ieškovui palankaus sprendimo atveju) nepaneigė. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovui neuždrausta pačiam naudotis areštuotomis patalpomis, kiek tai nesusiję su turto perleidimu ir teisių į ginčo turtą suvaržymu, todėl teigti, kad atsakovo teisės nagrinėjamu atveju suvaržytos labiau negu tai objektyviai būtina nėra pagrindo (CPK 145 str. 2 d.).
Areštuoto turto vertė bei atitinkamai ieškinio suma, kurios šalys šiuo metu neginčija, yra 3 200 000 Lt, tačiau atsakovas nurodo, kad turi daug daugiau turto ir jam tai nėra didelė suma. Visgi ieškiniu reikalaujama grąžinti turtą natūra, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, vykdymą, konkrečiu atveju areštuoti ginčo objektą, kuris yra didelės vertės, yra būtina. Iš kitos pusės, nors atsakovas įrodinėja turintis labai daug turto, tačiau iš jo paties kartu su atskiruoju skundu pateikto balanso aišku, kad atsakovo ilgalaikis turtas nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sumažėjo daugiau nei dvigubai, o įmonės turtas yra lygus jos įsipareigojimams, iš kurių absoliuti dauguma (91 194 tūkst. Lt) yra trumpalaikiai įsipareigojimai (įmonės turtas iš viso 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis – 102 959 tūkst. lt), todėl iš minėtų duomenų spręsti apie gerą atsakovo finansinę padėtį bei atitinkamai konstatuoti, kad ieškinio reikalavimas atsakovui nėra didelis, taip pat nėra pagrindo. Atitinkamai šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai dėl atsakovo akcininko AB „Parex“ banko didelės turto vertės ar minėto banko akcininkų (AS „Parex“ banka) patikimumo, nes atsakovas UAB „Parex“ faktoringas ir lizingas“ yra savarankiškas ūkio subjektas, kuris pats atsako už savo prievoles, o garantijos, kad atsakovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ tinkamai įvykdys prievoles ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, nagrinėjamoje byloje, nei AB „Parex“ bankas, nei kiti atsakovo nurodomi jo patikimumą neva patvirtinantys ūkio subjektai nepateikė.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ turtui, esančiam teisme nagrinėjamo ginčo dalyku, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.