Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Ž.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui Laimonui Leonui,

suinteresuotiems asmenims V. S., A. M. ir jų įgaliotai atstovei advokatei Laimai Latvėnienei,

išnagrinėjęs D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus r., Marijampolio sen., (duomenys neskelbtini), , administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 2015-01-26 Nr. 48AT-(14.48.78)-3 (toliau-protokolas) dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 28 d., Vilniaus r., Marijampolio sen., (duomenys neskelbtini), šalia jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4154/1900:417) įrengęs žvyro kelią, einantį per privačius žemės sklypus (kadastriniai Nr. 4154/1900:0198 ir Nr. 4154/1900:0097) ir taip savavališkai užėmė be naudojasi 153 m² privačios žemės plotu, t. y. kaip kaltinamam padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. (b.l. 1-2).

Teismo posėdyje D. Ž. kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad jis pats kelio neįrenginėjo. Tas kelias jau buvo nuo 2007 m. kai pirko žemės sklypą. Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus plane buvo nurodytas kelias, todėl galvojo, kad tai legalu. Tai vienintelis privažiavimas į jo sklypą. Kadastro žemės sklypo plane taip pat yra nurodytas tas kelias. Dabar Vilniaus rajono apylinkės tesime vyksta civilinis procesas dėl kelio servituto nustatymo, todėl šiuo pagrindu prašo bylą nutraukti (b.l. 50-53).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 str., 256 str., 284 str.). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas byloje Nr. N62-925/2010).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir žemės sklypų (kadastriniai Nr. 4154/1900:0198 ir Nr. 4154/1900:0097) savininkų yra galimai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose kiekviena iš šalių sprendžia, jog turi atitinkamą teisių sklype. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1603-647/2015 pagal ieškovų D. Ž. ir V. Ž. civilinį ieškinį atsakovams V. S., A. M., J. L., S. P., S. P. ir trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl atlyginto servituto, o būtent dėl to paties įrengto kelio dėl kurio savavališko užėmimo ir naudojimusi D. Ž. protokolu kaltinamas, nustatymo. Administracinių teisės pažeidimų teisena šiuo atveju neturi būti priemone šalims įrodyti savo teisumą civiliniame ginče, juolab, jog negalima vienareikšmiai teigti, kad D. Ž. tyčia, sąmoningai ir savavališkai naudoja privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, o tai reiškia, jog nėra visų būtinų ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių (b.l. 3-23, 45-49, 55-69, 71-72, ).

Įvertinant minėtas aplinkybes darytina išvada, kad byla nutrauktina nesant D. Ž. veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. 1 d. įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 45 str. 1 d., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

D. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-349-269/2015 nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. 1 d. įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.