Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Raseinių r. sav., nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2008-02-13 Raseinių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., LR BK 187 str. 3 d.- 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2012-03-02 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p. – 2 m. 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas; 3) 2014-08-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2015-04-16 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį , BK 236 str. 1 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2018-09-04 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., BK 145 str. 1 d. - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 30 val. visuomenės labui ir vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 72 (1) str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. D. kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 11 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), K. S. priklausančių namų kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stipriai suspaudė K. S. kairę ranką bei tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu K. S. į veidą ir kaktą tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, tuo nukentėjusiajai K. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažįsta, paaiškino, kad 2019-10-11 pamena, kad buvo penktadienis, galėjo būti laikotarpis nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ryto, eidamas pro šalį užėjo pas pažįstamą K. S... Prieš tai buvo 1 litro plastikinį butelį išgėręs su pažįstamu, tad ieškojo kompanijos su kuo dar išgerti. , jis su savimi turėjo 1 plastikinį butelį 1 litro talpos butelį alaus. Durys buvo nerakintos. K. paklausė ar ji nori išgerti su juo alaus, ji sutiko. Jo atsineštą alų išgėrė, atsisėdę ant jos lovos. Pas K. namuose prabuvo apie pusvalandį laiko. Patsišėjo. Jo K. neprašė išeiti.. Apie 16.00 val. jis vėl užsuko pas K., ieškodamas telefono pakrovėjo. Pas K. tuo metu buvo jo pažįstamas A. M., kuris taisė kėdę. K. jį užsipuolė, kad jis pavogė jos telefoną, jis jai pasakė, kad telefono jis tikrai neėmė. Jis įsižiūrėjo į K. ir pamatė, kad po kažkuria, akimi jai kraujosruva. Jis dar jai pasakė, kad jai po akimi mėlynė, tuomet ji pradėjo jį kaltinti, kad jis jai tą mėlynę užtaisė. Jis supyko ant K., kad ji jį kaltina nebūtais dalykais, ir iš jos namų išėjo. Po kurio laiko jis sužinojo, kad K. yra kaltinamas, kad pavogė jos telefoną ir ją sumušė, nors taip tikrai nebuvo, yra neteisingai apkaltintas, todėl ir neprisipažįsta.

Motyvuojamoji dalis

N. D. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga:

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad dienos metu durys dažniausiai yra nerakinamos. 2019-10-11, apie 17.00 val., jai gulint savo namų kambaryje, lovoje, tarpduryje pamatė stovintį N. D.. Jo neišgirdo ir nepamatė anksčiau, kadangi turi klausos negalią. N. su ja pasisveikino, atėjo ir atsisėdo šalia jos ant lovos krašto. Su savimi jis turėjo plastikinį maišelį, o maišelyje du plastikinius butelius alaus. N. pasiūlė jo atsineštą alų išgerti, kadangi labai retai, bet retkarčiais ji išgeria alaus, sutiko su N. išgerti. Vizualiai matėsi, kad N. jau pas ją į namus atėjo stipriai išgėręs. Pradėjus alų gerti, N. padėjo ranką jai ant kojos, ji nustūmė jo ranką ir liepė eiti namo. Nuo to niekas nepasikeitė, jis prie jos priėjo dar arčiau, nesuprato ko jis nuo jos nori, jis kažką jai kalbėjo, bet ji buvo neįsidėjusi klausos aparato, tad negirdėjo ką jis kalba. Ji suprato, kad taip lengvai N. iš savo namų neišprašys, tad pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną Promo by Doro, buvusį padėtą šalia lovos. Ji N. pasakė, kad skambins arba policijai, arba A. M.. Jis griebė jai sėdinčiai ant lovos už kairės rankos ir prisitraukė arčiau savęs, o ji kitoje rankoje laikė iškeltą į viršų telefoną. Už kairės rankos N. sugriebė visa jėga, po to ant rankos buvo likusios nuo pirštų kraujosruvos. N. ją užgulė savo kūno svoriu, prispausdamas prie lovos, norėdamas atimti mobilaus ryšio telefoną, kad ji niekam nepaskambintų. Ji būdama pusiau sėdomis, nuleistomis nuo lovos krašto kojomis, bandė jam įspirti, tuomet N. trenkė kumščiu jai du kartus, vieną kartą pataikydamas į nosį, dešinę pusę, antrąjį kartą į dešinės pusės kaktos sritį. N. suduoti smūgiai buvo labai stiprūs, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Po suduotų smūgių N. iš jos telefoną atėmė. Kur jis padėjo atimtą iš jos telefoną ji nematė. Ji pradėjo šaukti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais, tuomet jis savo rankos plaštaka jai uždengė burną ir buvo ant jos užkritęs, prispausdamas prie lovos visu svoriu. Ji nuo N. išsilaisvino, bandė jį išvyti, o jis sakė, kad atsigeriam alaus, pamačiusi, kad piktuoju jo neišvarys, ji pabandė jį apgauti, gražiuoju pasakė, kad jis ateitų alų išgerti vėliau, apie 19.00 val., nes žinojo, kad tuo metu pas ją į namus grįš draugas A. M.. N. nusiramino ir iš jos namų išėjo. Visas tas įvykis truko apie 2 valandas. Tik N. gražiuoju iš jos namų išėjo, praėjus gal apytiksliai 10 minučių, jis vėl pas ją sugrįžo, ji nepagalvojo užsirakinti durų. Tik N. įėjus per duris, iš karto paskui įėjo A. M.. Tad ji A. pasakė, kad N. iš jos atėmė telefoną, A., padavė N. ant stalo likusį stovėti jo antrąjį alaus butelį ir iš jos namų gražiuoju išprašė. N. visą laiką šaukė, kad iš jos telefono neėmė. N. vėl namuose pasirodė rytojaus dieną, buvo šeštadienio rytas. Pamatė kieme ateinantį N., o tuo metu A. lauko virtuvėje taisė kėdę, ji išbėgo iš karto į kiemą ir apkaltino N. atėmus telefoną. N. dar apsimetė nustebusiu, nes nuo jo suduotų smūgių jai atsirado didžiulė kraujosruva po dešine akimi bei patinimas kaktoje. Jis dar išdrįso paklausti kas jai atsitiko. Ji jam atsakė, ar jis neatsimena, kad ją daužė ir telefoną pavogė. N. gynėsi, kad tikrai telefono neėmė. Tuomet jis jos paklausė jos mobilaus telefono numerio ir iš savo telefono skambino į jos telefoną, jis sakė, kad signalas geras, ji tvirtai žinojo, kad N. jį paėmė ir jo vaidinimas jos neįtikino, ji apsisuko ir įėjo į savo namus, N. įėjo iš paskos, jis dar pasakė, kad paliko pas ją telefono įkroviklį, ir griebė už jos telefono įkroviklio, ji jam jo nedavė, tuomet N. iš jos namų išėjo, tvirtindamas, kad tikrai iš jos telefono nepaėmė. Sekmadienį jos mobilaus ryšio telefoną rado I. H., gyvenanti (duomenys neskelbtini), griovyje, kur ir gyvena N. D., kuri jį parodė jos mirusio vyro seseriai, kuri telefoną iš karto atpažino ir jai atnešė. Šalia mobilaus ryšio telefono buvo rasta ir kito mobilaus ryšio telefono baterija. Jos mobilaus ryšio telefonas nebeveikė, nes iki kol buvo rastas, buvo prasti orai ir jis sušlapo. N. sužinojęs, kad parašytas pareiškimas, pasiūlė 100 eurų, kad atsiimtų pareiškimą. Ji N. tikrai neatleidžia. Pavogto telefono vertė yra 40 eurų, tokį civilinį ieškinį ji ir byloje reiškia. Negali atsakyti kodėl neiškvietė policijos iš karto po įvykio, nebuvo apsisprendusi ar iš viso rašyti pareiškimą, tiesiog nepagalvojo apie tai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį, dienos jau tiksliai nepamena, pamena tik, kad buvo penktadienis, apie 19.00 val., jis nuėjo pas savo kaimynę K. S.. Jis pas K. eina kiekvieną dieną, iš jos ima vandenį gyvuliams. Įėjęs į K. namus pamatė, K. stovinčią tarpduryje tarp namų virtuvės ir kambario bei N. D. šalia. N. D. jis pažįsta nuo seno, jie gyvena kaimynystėje. K. su N. ginčijosi dėl mobilaus ryšio telefono. Iš pradžių nesuprato dėl kokio telefono. K. prašė N. grąžinti telefoną, nesuprato ar ji buvo jam telefoną davusi, ar to telefono nerandanti. N. šaukė, kad telefono neturi. N. neatrodė labai agresyvus, tik susinervinęs. Kiek jis jį pažįsta labai didelę įtaką jam turi alkoholis. N. buvo stipriai išgėręs, K. taip pat buvo neblaivi, jis paėmė N. už parankės ir iš K. namų išvedė, palydėjo tolėliau, nes jis jau sunkiai laikėsi ant kojų. Kai grįžo pas K., K. dar pasakė, kad tuomet reikia ieškoti, gal telefonas nukritęs po lova. Ji ieškojo pati ir jis jai padėjo, bet telefono nerado. Kiek jam pasakojo K., kad N. pas ją atėjo į namus, sakė jiedu išgėrė alaus, tuomet jau K. norėjo, kad jis išeitų, bet jis išeiti nenorėjo, tuomet jis pasiėmė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, norėjo paskambinti ar jam, ar sūnui, kad N. iš jos namų išprašytų ir jis nesuprato iš jos pasakojimo kaip jai tas telefonas pradingo. Jis neatkreipė dėmesio ar ant K. veido buvo kokių nors sužalojimų, jis nematė, ji jam sakė, kad jai skauda galvą ir akį, sakė, kad N. jai tempė už plaukų, daugiau jam nieko nepasakojo. Jis tuomet iš K. namų išėjo ir nuėjo prie gyvulių. Nepraėjus nei 5 minučių, jis grįžo pas K. ir vėl rado N. D. jos namuose. Jiedu su K. vėl ginčijosi dėl telefono. Jis vėl N. išprašė iš K. namų. Daugiau N. tą vakarą pas K. nepasirodė. Jis liko nakvoti pas K., jis dažnai lieka pas ją nakvoti. Naktį, galėjo būti 12.00 val. nakties, kažkas beldėsi į langą, tačiau jie neatsiliepė, apsimetė miegantys ir beldimas liovėsi, kas buvo atėję jie nežiūrėjo. Rytojaus dieną, jis pastebėjo, kad po K. akimi kraujosruva. Jis paklausė iš kur mėlynė, tai K. pasakė, kad nuo N. D.. Tą pačią dieną, galėjo būti tarp 8.00 ar 9.00 val., ryto jam būnant pas K. ir remontuojant kėdę, vėl atėjo N. D., jis buvo išgėręs, matėsi iš jo elgesio ir kalbos, o ir su savimi atsinešė nepilną butelį alaus. Jis atėjo ir norėjo iš K. pasiimti jam priklausantį mobilaus ryšio telefono įkroviklį, kadangi jis namuose elektros neturi, tai eina per kaimynus ir kraunasi savo telefoną ir neatsiminė kur įkroviklį palikęs. K. jam pasakė, kad jis pas ją nieko nepalikęs. Jis jam pasakė, kad neseniai telefoną krovėsi pas jį, tad tegul nueina ir pasižiūri ar nepalikęs. K. jam pasakė, kad atiduotų jos telefoną, jis vėl gynėsi, kad telefono neėmė, paprašė jos telefono numerio ir iš savo telefono skambino K.i, signalas buvo kviečiantis, bet telefonu niekas neatsiliepė ir jo skambučio niekur K. namuose nesigirdėjo. Tuomet N. iš K. namų išėjo. Daugiau jie jo ir nematė. Kad N. ateitų pas K. tai labai retas atvejis, nepamena kada taip yra buvę, o tada atėjo dvi dienas iš eilės. Kad N. atėjo pas K. išgerti, tai todėl, kad K. anksčiau dažnai vartojo alkoholį, bet tai buvo jos vyrui gyvam esant, prieš apytiksliai 7 metus. Šiuo metu K. išgeria retai, bet alkoholio nėra visiškai atsisakiusi. Po keleto dienų K. mobilaus ryšio telefoną atnešė jos giminaitė, kurios tikslių duomenų jis nežino, radusi kažkur lauke, kaip ten tiksliai buvo jis net nežino. Telefonas buvo neveikiantis, nes prieš tai naktį lijo ir telefonas sušlapo, šiuo metu jau K. turi įsigijusi kitą mobilaus ryšio telefoną.

Liudytoja V. B. parodė, kad K. S. yra jos brolio žmona, kadangi ji turi klausos ir regos negalią, jų ryšys labai artimas, ji jai visame kame padeda, be jos ji neatlieka jokių didesnių sprendimų savo gyvenime. 2019-10-13, pamena, kad buvo sekmadienis, ji atėjo pas K. į namus, nes nesulaukė jos ateinant pas ją, kas įprastai nutinka kiekvieną dieną, arba bent jau susiskambina, o dabar iš K. buvo tyla. Atėjusi pas K. į namus paklausė ko ji neateina, ji atsakė, kad yra sudaužyta. Tik tuomet pamatė, kad K. po akimi kraujosruva, o kaktoje, ties smilkiniu patinimas. Paklausė kas atsitiko. K. jai papasakojo, kad 2019-10-11 pas ją į namus buvo atėjęs N. D.. Jis yra jos kaimynas, jis jai puikiai pažįstamas iš matymo, taip pat žinoma jo bloga reputacija bei asocialus gyvenimo būdas. K. papasakojo, kad N. ją sumušė, o jai norint išsikviesti pagalbos, pavogė jos mobilaus ryšio telefoną. O ji kaip tik ir atėjo pas K. tuo tikslu, kad atnešė (duomenys neskelbtini) savo kaimynės I. H. rastą tą dieną K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Kaip tik tą dieną buvo savo namų kieme, kai kalbant su I., ji pamatė griovyje netoli jos namų gulintį mobilaus ryšio telefoną ir jai parodė sakydama pažiūrėti, iš karto pažino, kad telefonas yra K., kadangi abu telefono pagrindiniai mygtukai, atsiliepimo bei pokalbio baigimo nutrinti ir jų naudojimo funkcijas galima atspėti tik žinant, be to telefoną pažįsta ir iš išvaizdos. Tuomet ir atėjo pas K., o išgirdusi kas nutiko, ji patarė K. parašyti pareiškimą.

Liudytoja I. H. parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį, tikslios datos ji jau dėl praėjusio laiko nepamena, galėjo būti apie pietus, bet tikslios valandos nepamena, ji išėjo su jai priklausančiu šunimi pasivaikščioti. Tik išėjus jai iš namų, sustojo pasikalbėti su netoli nuo jos gyvenančia savo dukters anyta V. B., kuri kaip tik tuo metu buvo savo namų kieme, sodino česnakus. Joms šnektelėjus su V., ji apsisuko eiti link namų. Pamatė toje pačioje (duomenys neskelbtini), šalikelėje esančiame nedideliame griovyje gulintį mobilaus ryšio telefoną ir šalia jo gulinčią kitam mobiliam telefonui priklausančią bateriją. Iš karto apie radinį pasakė V., kad pažiūrėtų ką ji rado. Atėjusi prie jos V. pasakė, kad tai greičiausiai bus S. telefonas, kuriai ji tą dieną nepriskambina. Dar V. apžiūrėjo telefoną paėmusi į rankas ir pasakė, kad jį atpažįsta kaip S. iš dviejų nublukusių klaviatūros mygtukų. V. iš pradžių iš jos telefono nepaėmė, o ji jai ir nesiūlė, telefoną parsinešė namo. Pasiėmusi telefoną ji namuose jį išardė, pažiūrėjo ar ne šlapias, telefonas buvo sudrėkęs, telefoną sudėjo atgal, jis buvo nebeveikiantis, neįsijungė. Neilgai trukus pas ją atėjo V. ir pasakė, kad išsiaiškino, kad telefonas tikrai priklauso S. ir jį iš jos pasiėmė ir pasakė, kad kaip tik eina pas S. ir jai telefoną nuneš. Po kurio laiko ji paskambino V. ir paklausė ar tikrai S. telefonas. V. papasakojo, kad tikrai, bet S. nepametusi, o jos kaimynas N. D. pas ją buvęs namuose ir telefoną ar pavogęs, ar atėmęs, tiksliai nesuprato, V. dar pasakė, kad S. dar ir sumušta, po akimis kraujosruva, galvoje patinimas.

Iš 2019-10-14 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 21-29)

VTMT Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. G 440/2019(10) nustatyta, kad K. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52)

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą ar padarius nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo N. D. veika pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes stipriai suspaudė nukentėjusiajai kairę ranką bei tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į veidą ir kaktą tuo jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo N. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis N. D. teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, nedirba. Paskutinį kartą teistas 2019-09-04, teistumas neišnykęs. Trečią kartą teisiamas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. N. D. savo veiksmais padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant arešto bausmė.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nustatant neturtinės žalos dydį esant sveikatos sutrikdymui, pirmiausia atsižvelgiama į tai, kokios pasekmės po įvykio, kiek sutrikdyta sveikata. Nustatyta, kad nukentėjusiajai K. S. padsarytas nenežymus sveikatos sutrikdymas. Ji kentė skausmą, , gijimo metu negalėjo bendrauti, negalėjo išeiti į kaimą , nes buvo užjuodusi akis, buvo apsunkintas bendravimas, Be to ji turėjo vykti į policijos įstaigą, į ligoninę, dalyvauti teisme, tai taip pat jai sukėlė stresą. Teismas pripažįta, kad sužalojimas sukėlė nukentėjusiąjai papildomus nepatogumus. Teismas nustatė, kad K. S. padaryta 100,00 eurų neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

N. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Priteisti iš N. D. nukentėjusiosios K. S. naudai 100,00 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

N. D. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki bausmės vykdymo pradžios N. D. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.