Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. K. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo verslą pradėjo 2007 m. Jis ankščiau užsiėmė automobilių nuoma, o pas jį atėjęs dirbti M. Š. pasiūlė pastolių pardavimą – nuomą. Buvo surasti tiekėjai iš Vokietijos ir iš jų buvo perkami pastoliai. Iš pradžių trūko pinigų, tai buvo sudaryta lizingo sutartis su X lizingu. Verslas sekėsi gerai, iš jų pastolius išsinuomojo UAB „X“. Paskui jo įmonė pradėjo dirbti su X banku, vyko didelė, sėkminga prekyba. Pardavimai buvo apie 5 mln. eurų. Tuo pačiu metu jie lizingavosi ir automobilius, jų buvo apie 10, kurie buvo naudojami tiek įmonės veikloje – tai krovininis transportas pastolių vežiojimui ir keletas automobilių buvo vadybininkams ir automobilių nuomai. Nuo 2007 m. iki 2008 m. statybos vystėsi, buvo didelis pakilimas. Iš nuomos susidarė labai daug skolų, nes vėlavo mokėti klientai, nors apie tą krizę niekas nenujautė. Vienu momentu nesukontroliavo skolų, kadangi pardavimai buvo dideli, o vėliau pradėjo kontroliuoti skolas ir vienu momentu skolos jiems siekė apie 1,5 mln. Nusamdė advokatą, kurio pagalba nemažai skolų pavyko išieškoti, bet vis tiek liko daug skolų, apie 600-700 tūkst. litų. Toliau, prasidėjus krizei, viskas vyko sudėtingiau. Tuo pakilimo momentu vis tiek trūkdavo pastolių, tai juos persinuomodavo ir iš kitų įmonių – UAB „X“ ir iš kitų, kurių neprisimena. Tų pastolių buvo dideli kiekiai ir jie susimaišydavo. Sistema buvo vienoda, tik gamintojai ne tie patys. Trūkumai buvo ir dėl vagysčių, dalis pastolių sulūždavo, per skubėjimus buvo paliekama objektuose. Kai pradėjo blogėti situacija, tai su X atstovais vyko derėtis, šnekėtis ne vieną ir ne du kartus, kaip sumažinti įsipareigojimus, ištęsti ilgesniam laikui, kažką susitardavo, kažką nelabai, bet sekėsi bendrauti. Buvo priverstinai reikalaujama pasirašyti laidavimo sutartis, jis buvo sutikęs dalinai pasirašyti laidavimo sutartį, bet buvo neprotingi reikalavimai įkeisti visą turtą ir lėšas, kurias jis gaus, taip pat žmonos turtą. Jis atsisakė, bet norėjo palikti įkeitimui savo butą Palangoje, kaip garantą, nes būstą, kuriam gyvena su vaikais, nenorėjo parduoti, bet bankui nepakako ir jie atsisakė. Krizės metu bankas kreipėsi į jį, kad jis parduotų kitų įmonių pastolius, kurie buvo pirkti per lizingą ir jie sugebėjo nemažai jų parduoti, o uždarbis buvo nukreiptas į X lizingą. Taip pat teko grąžinti automobilius, kai kurių neišmokėtos sumos buvo nedidelės. Norėjo automobilius pats parduoti, bet bankas neleido. Visus sutvarkytus, išvalytus automobilius grąžino, kad X bankas kuo brangiau galėtų parduoti. Nežino, kaip jie pardavinėjo, bet jie buvo parduoti nuostolingai, nors vienam brangiam automobiliui turėjo klientą, kuris būtų sumokėjęs didelę sumą, bet bankas nesutiko ir pardavė žymiai pigiau. Įmonė pastoviai vykdė veiklą, buvo perkami - parduodami pastoliai ir atskirti, ar tai lizingo, ar įmonės buvo nerealu, kadangi čia krūvos atskirų detalių. Kiek pastolių sulūžo, prarado, negali nurodyti, nes tam yra buhalteriniai dokumentai, jie samdė įmonę ir turėjo viskas būti. Kas pusę metų X pateikdavo nuostolių atskaitas ir jie matė skolininkus ir nusidėvėjimą. Jie visą tai žinojo. Kadangi pardavimai vyko, nebuvo galima sukontroliuoti šitų dalykų. Lizinguojamo turto negali parduoti, bet kadangi buvo lizinguojamas didelis kiekis, įmonė mokėjo, dengė įsiskolinimą, tai kiekviena įmoka reiškia, kad išsiperkama dalis turto. Buvo lizinguojama, kiek pamena, už 1,5-2 mln. Lt, ir jie labai daug buvo išmokėję. Jam sunku atsakyti, kur tie pastoliai, kur neišmokėta, bet jų nebeliko. Jis negalėjo viso turto parduoti. Faktas tas, kad 600 tūkstančių, tai išpūsta suma dvigubai ir neatsižvelgta į nusidėvėjimą, nes tai darbo įrankis ir negali būti nupirktas naujas ir toks išlikti. Jį naudoja visą ir negali būti grąžintas dalimis, čia daug detalių. Kai jis tarėsi su banku, tų pastolių jau realiai nebebuvo. Jis negali įvardinti tikslių kiekių, kiek susidėvėjusių pastolių buvo, nes jie maišėsi pastoviai. Įmonė buvo įsigijusi ir savų pastolių, tai jis juos pardavinėjo. Lizinguojami pastoliai buvo naudojami įmonės veikloje, juos nuomodavo ir pas klientus liko daug pastolių. Yra eilė įmonių, kurioms buvo nuomojama ir buvo pateikta, kurios neapmokėjo, pas klientus daug liko. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti duomenys, įmonių pavadinimai. Sutarčių neturi, nes pardavė įmonę naujam akcininkui. D., kuris nusipirko įmonę, perka ir parduoda įmones ir jis matė, ką perka, susipažino su visa veikla ir jo tikslas buvo išieškoti kuo daugiau skolų ir įmonės balanse buvo viskas. Turto buvo žemės sklypas, kuris vertas pinigų ir jei X būtų kreipęsis dėl bankroto, tai būtų X atgavęs visus pinigus. Balanse tų pastolių nebuvo, kai perdavė įmonės dokumentaciją. Balanse buvo tik piniginės lėšos ir žemės sklypas.

Jis pažinojo UAB „X“ direktorių M. nuo 2006 m. Pas jį asmeniškai nuomojosi pastolius tam tikru momentu, o paskui kaip įmonės pradėjo nuomoti. Buvo dideli objektai ir kada būdavo imami pastoliai, jis nedalyvavo, tik darbuotojai vykdavo. Jis tvarkė finansinius klausimus. Sutarčių buvo nemažai, UAB „X“ pastoliai buvo išvežti ne į vieną ir ne į du objektus. Buvo grąžinami ir vėl paimami. UAB „X“ pastoliai buvo kiniški. Sistema tokia pati buvo kaip ir vokiškų, tik tiek, kad juos atskirti įmanoma. Dažnai sandėlininkas surinkdavo ir veždavo į UAB „X“ sandėlį. Kiniški su vokiškais buvo surūšiuojami ir tada išvežami. Jie niekur nedingo, jiems buvo viskas grąžinta. Sutinka, kad susidarė trūkumai eigoje ir pastolių jau fiziškai negalėjo grąžinti, nes viskas realiai buvo grąžinta. M. po kažkurio laiko atvyko pas jį su visais skaičiais, pasišnekėjo, buvo priimtas sprendimas, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ atidirbs už tą sumą, kurią susiderino, nes jis pastolių neturėjo. M. iškart pasiūlė vieną objektą. Jis kiek prašė darbo, tiek atliko, o daugiau jis nesikreipė. Po dviejų metų atsirado 100 tūkstančių, jie iš piršto laužti, kadangi jie kalbėjo apie 20 tūkstančių. M. teigė, kad vertė 80 tūkstančių, jis geranoriškai sutiko, kadangi dirbo ilgą laiko tarpą, nesipyko, jie pasižiūrėjo, kad naujų kainą sudarė 80 tūkstančių ir 25 procentai nuo katalogo vertė, tai ir buvo grubiai apie 20 tūkstančių. Susidarė trūkumai, bet tikrai ne 100 tūkstančių litų, suma visiškai ne tokia ir M. išaukštino kainas, o jis pats pardavinėja pastolius visiškai kitokiomis kainomis. Sutartis buvo parašyta dveji metai po to, kai jie pradėjo dirbti, kai pastoliai buvo pastoviai imami iš jo ir prieš tai jokių sutarčių nepasirašinėjo. Jis negali pasakyti datos, kada buvo sudaryta sutartis sausio 1 d. tikrai negali būti pasirašyta, gal 2d., gal 3d. Tuo metu jau buvo grąžinami pastoliai, jų likučiai. Iš X lizingavosi automobilius ir pastolius. Automobiliai buvo naudojami tiek jų veikloje, tiek trumpalaikei nuomai. Neminėjo banke apie tai, kad reikalingas leidimas ilgalaikei nuomai. Nupirkti pastoliai buvo pajamuojami kaip ilgalaikis turtas. Įmonės vidinė tvarka nustatoma apie tris keturi metai ilgalaikio turto nurašymui. Jis teikė bankui dokumentus, sutartis, kad buvo nuomojami pastoliai, ilgalaikės sutartys, ilgai su banku bendravo ir važiavo tartis, kad būtų sumažinti įsipareigojimai, visada buvo geranoriškai. Tuo momentu statybos buvo sustoję. Pastolių veikla daugiau ar mažiau vyko ir automobilių nuoma sekėsi ir iš jos stengėsi vykdyti įsipareigojimus. Krizė prasidėjo 2008 m., o jis įmonę pardavė tik 2010 m. Negali atsakyti, kodėl nekėlė įmonei bankroto bylos, jis jau gal buvo pavargęs ir jam atrodė paprastesnis būdas ją parduoti. Bet jis net ir pardavęs įmonę stengėsi atsiskaityti, vykdyti įsipareigojimus, su darbuotojais atsiskaitė, su nauja įmone tiekėjams sumokėjo skolų už 36 tūkst. litų, nebėgo nuo įsipareigojimų, mokėjo skolas. Buvo ir Sodrai skolų, ir mokesčiams, kadangi susidarė pridėtinės vertės mokesčio skola, nes klientai nesumokėjo daug pinigų, buvo ir smulkesnių kreditorių. Buvo vokiečiams tiekėjams skola apie 200 tūkstančių eurų. Pastoliai buvo parduodami ir į Čekiją, ir į Vokietiją jo sprendimu. Pardavinėjo įmonės pastolius. Fiziškai atskirti neįmanoma pastolių, kur kurie parduodami, sekė buhalterinį kiekį, nes buvo ir už savas lėšas įsigyta. Stengėsi lizinguojamus pastolius nuomoti. Pagal buhalterinius kiekius jie pastolius atskirdavo. Jis pardavinėdavo įmonės pastolius, gal kažkiek ir susimaišė. Didelė pinigų dalis buvo sumokama lizingui. Tai buvo pardavimo momentu, kažkur 2008 ar 2009 m., o 2010 m. pardavimai nevyko. Jis mano, kad nėra tokios skolos 600 tūkstančių litų. Banke šnekėjo apie 200 tūkstančių ar 300 tūkstančių litų nuostolį. UAB „X“ negrąžino apie 1000 kv. m. pastolių, o dar tokių negrąžinamų buvo pastoviai. Daug kas vyko skubos tvarka ir buvo daug praradimų. Jis turi sąrašą įmonių, kurios skolingos už pastolių nuomą, pardavimus. Buvo tuo momentu pateikiamos sutartys advokatui, kai kurias skolas išieškojo. Kai pardavė įmonę, turėjo jau kitą UAB „X“. Ji sukurta daug anksčiau. Pardavus seną įmonę, pradėjo dirbti naujoje, susirado naujus pastolių tiekėjus iš Austrijos, kur gamina apie 40 procentų pigesnius pastolius. UAB „X“. taip pat verčiasi pastolių nuoma, pardavimu. Iš X lizingo bendrai buvo lizinguojama turto už apie 1,5-2 mln. litų. Banke sakė, kad reikia pinigų, o ne pastolių. Dalis pastolių, kuriuos nori grąžinti bankui, yra įmonės „X“ sandėlyje. Tie pastoliai tokie patys, nors gamintojas kitas. Jis turi įsigijęs pastolius ir siūlėsi grąžinti, bet banke sakė, kad nereikia. X lizingo, tai pripažįsta, kad galėjo būti 200-300 tūkstančių litų skola, dalį skolos jis prisiimtų. Pradžioje skola buvo 319 tūkstančių litų. Buvo parodoma, kad jo skolos už automobilius didžiulės, kažkuriuo momentu pažiūrėjo, kad visur nuliukai liko, nors automobiliai buvo parduoti į nuostolį, berods, 180 tūkst. litų. Sutriko mokėjimai lizingui gal 2008 m. Ir sumos buvo apie 30-40tūkst. litų į mėnesį, tik nežino, kaip lizingas paskirstydavo, kiek galėjo, tiek mokėjo. Nuo kada visiškai nebemokėjo bankui, neatsimena.

Įtariamasis N. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 2 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „ X“ jis vadovavo maždaug nuo 2005 metų. Įgyjant įmonę vienintele bendrovės akcininke buvo jo mama, jis buvo bendrovės direktoriumi. Vėliau, datos tiksliai neatsimena, įmonės akcijos buvo perrašytos jo vardu ir jis tapo vieninteliu UAB „X“ akcininku. Įmonės veikla buvo pastolių pardavimas, nuoma, montavimas ir lengvųjų automobilių nuoma. Jam vadovaujant įmonėje dirbo apie 30 žmonių. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), pastoliai buvo laikomi sandėliuose, esančiose (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „X“ turėjo lizinguojamus pastolius bei įmonei priklausančius pastolius, kurių vertė buvo apie 500.000 Lt. Bankui buvo teikiami įmonės balansai, kuriose turėjo atsispindėti įmonei priklausančio turto vertė. Visi atsiskaitymai su klientais įmonėje vyko mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais, tačiau atsiskaitymas grynais pinigais vyko labai retai ir sumos buvo mažos. Pagrinde UAB „X“ įsigydavo naujus pastolius iš Vokietijos įmonės „X“, o dėvėti pastoliai buvo perkami iš skirtingų Vokietijos bei Lietuvos įmonių, kurių nurodyti jis negali, nes neatsimena. Laikotarpiu nuo 2006 metu iki 2008 metu su AB „X“ buvo sudarytos finansinio lizingo sutartis, pagal kurias įmonė lizingo būdu įsigijo lengvuosius automobilius ir pastolius. Už automobilius ir pastolius AB „X“ buvo mokama kartu. Kaip bankas skirstė pinigus, jis nežino. AB „X“ jis visada buvo gerbiamas klientas, kadangi jo pasiūlymu UAB „X“ klientai taip pat sudarinėjo lizingo sutartis su AB „X“. Pirmus du metus įmonė sėkmingai atsiskaitinėjo su banku už lizingo būdu paimtą turtą, jokių pretenzijų iš banko pusės nebuvo. Atėjus sunkmečiui, įmonės finansinė būklė pablogėjo, klientų sumažėjo, dalis klientu vėlavo grąžinti skolas arba visai jų neatidavinėjo. Jis daug kartu važiavo į banką derėtis dėl lizingo sutarčių pratęsimo bei sąlygų pakeitimo. Pradžiai banke bendravo su M. R., vėliau banko darbuotojai keitėsi, tačiau jų pavardžių nurodyti negali, nes neatsimena. Bankas sutiko pratęsti sutartis, tačiau pareikalavo jo asmeninio laidavimo. Norėdamas, kad bendrovės veikla būtų tęsiama jis sutiko asmeniškai laiduoti bankui. Tačiau atvykus į banką pasirašyti sutarties, bankas pareikalavo, kad laiduotų ir jo žmona, be to kad būtų įkeistas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, ir lėšos, turimos ir kurios ateityje bus gaunamos. Susipažinęs su sutartimi, jis paprašė ją pakoreguoti, išbraukiant iš sutarties jo žmoną kaip laiduotoją. Bankas atsisakė pakeisti sutartį, tuomet jis iš savo pusės atsisakė ją pasirašyti. Toliau banko atstovai, kas būtent neatsimena, pradėjo jo reikalauti kuo greičiau grąžinti lizinguojamą turtą t. y. pradžiai grąžinti visus automobilius, po to pastolius, arba skubiai padengti įmonės įsiskolinimą bankui. Jis prašė banko leisti parduoti automobilius, tačiau bankas leidimo nedavė. Jis mano, kad taip elgėsi dėl to, kad automobilių vertė buvo didesnė, negu įmonės skola bankui. Jis banko reikalavimu grąžino visus automobilius, nors už kai kuriuos iš jų liko sumokėti bankui tik apie kelis tūkstančius litų. Nori pabrėžti, kad automobiliai, kuriuos įmonė grąžino bankui, buvo sutvarkyti tam, kad bankas galėtu kuo brangiau parduoti automobilius ir padengti įmonės skolos dalį. Grąžinus automobilius, bankas pareikalavo padengti likusį įsiskolinimą. Esant galimybei jis pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančius pastolius. Įtariamasis pabrėžė, kad pardavinėjo tik įmonei priklausančius pastolius. Įmonių, kurioms pastoliai buvo pardavinėjami, nurodyti negali, kadangi jų buvo daug. Viena iš pagrindinių pastolių pirkėjų buvo Čekijos įmonė, pavadinimo nepamena, bei Vokietijos įmonė, pavadinimo taip pat neatsimena. Gautomis lėšomis jis padenginėjo įsiskolinimą bankui. X lizingo atstovai, su kuriais jam teko bendrauti dėl skolos grąžinimo, kas būtent tokie jis neatsimena, žinojo apie tai, kad įmonė išparduoda UAB „X“ priklausančius pastolius, dėl pastolių pardavimo neprieštaravo, reikalavo tik ko greičiau atsiskaityti su banku už skolą. X priklausančius pastolius UAB „X“ nepardavinėjo, o nuomojo. Šie pastoliai iki šiol nėra grąžinti. Sąrašą dalinių įmonių, kurioms buvo išnuomoti pastoliai ir kurie neatsiskaitė su UAB „X“ už eksploatacijos metu sugadintus pastolius arba už jų nuomą, jis nurodė tyrėjai ir pridėjo prie apklausos protokolo. Šioms įmonėms buvo reikštos įvairios raštiškos pretenzijos, raginimai ir kiti dokumentai tam, kad atgauti skolas ir sugadintą turtą. Kas pusę metu teikiant X lizingui balansą, pelno nuostolio ataskaitą, jose buvo aprašyti įmonės skolininkai ir nurodytos įsiskolinimų sumos. Jis paaiškino, kad pastolių, kurie buvo UAB „X“ nuosavybė, o kurie priklausė AB X, identifikuoti ir atskirti pagal kokius nors požymius buvo neįmanoma, juos galima buvo identifikuoti tik pagal kiekį. Dalis įmonėje buvusių pastolių buvo nurašyti kaip nusidėvėję, kurie iš šių pastolių priklausė UAB „X“, kurie AB „X“, jis nežino. Pastolius nurašydavo, kai klientas juos sugadindavo arba negrąžindavo. Be to, dalis pastolių buvo pavogta iš objektų, apie tai buvo pranešta policijai. Kada įvyko pastolių vagystė ir kokia žala buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis neatsimena. Didelė dalis įmonės skolos AB „X“ buvo padengta, tai buvo ne mažiau kaip 1 000 000 Lt, tačiau tiksliai sumos nurodyti negali. 2011 metu pradžioje, jis kaip vienintelis įmonės akcininkas nusprendė parduoti UAB „X“, kadangi pavargo „kariauti“ su savo skolininkais bei su „X“. Parduodant UAB „X“ įmonės balanse pastolių nebuvo, dalis jų buvo parduota, kita dalis buvo nurašyta arba pavogta. UAB „X“ jis pardavė G. D.. Prieš pasirašant UAB „X“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su D. pastarasis susipažino su visais įmonės dokumentais, apie įmonės įsiskolinimą ir skolininkus D. žinojo, kokiu tikslu D. įsigijo UAB „X“, jis nežino. Įmonė D. buvo parduota už 1 litą. Visa UAB „X“ dokumentacija, antspaudas G. D. buvo perduota pagal įmonės priėmimo-perdavimo aktą, šį aktą pasirašė jis ir D. Apie tolimesnę įmonės veiklą pasikeitus įmonės vadovui jis nieko nežino. Dėl UAB “X” priklausančių pastolių negrąžinimo, jis paaiškino, kad tai yra šmeižtas. Su UAB „X“ buvo bendradarbiaujama, pastoliai iš jų buvo nuomojami, kokiu laikotarpiu tiksliai neprisimena, jis mano, kad nuo 2007 metu. Asmeniškai jis iš UAB „X“ sandėlio pastolių neėmė, sandėlyje nesilankė, kokiu adresu yra sandėlis tiksliai nežino. Nuomos laikotarpiu visą laiką ir sandėlio pastolius paimdavo jo darbuotojai ir jie derindavo pastolių kiekius, kadangi jis savo darbuotojais pasitikėdavo, pastolių priėmimo-perdavimo aktus pasirašydavo tik po to, kai jam juos atveždavo tie patys darbuotojai. Pagrinde viską tvarkydavo vadybininkas E. P., o pastolius paimti važiuodavo daug darbuotojų, jų pavardžių nurodyti negali. Taip pat pastoliai buvo grąžinami į sandėlį. Jo manymu visi išnuomoti pastoliai buvo grąžinti į UAB „X“ sandėlį. Kiek žino, po to iš UAB ‚X“ buvo pastolių vagystės, iš kur, kada ir kokiai sumai jie buvo pavogti, jis nežino. Tuo metu viena kartą UAB ‚X“ direktorius M. K. buvo atvykęs pas jį į ofisą pasikalbėti apie pastolių trūkumus, jie priėjo tokia išvada, kad jis asmeniškai žalos jam nepadarė, tačiau visų trūkstamų pastolių elementų (negrąžintų arba sugadintų) trūkumas susidarė apie 20 000 Lt, jis sutiko pripažinti šį trūkumą tik dėl to, kad su K. senai bendradarbiavo, planavo kartu dirbti toliau. Bendrai susitarė, kad šį trūkumą jis padengs pastolių montavimo darbais. Pagal šį susitarimą jis atliko pastolių montavimo darbų 2000 lt sumai. Toliau iš M. K. ne žodžiu, nei raštu nebuvo pareikštos nei pretenzijos, nei reikalavimas atlikti likusius darbus. Tai pat įtariamasis paaiškino, kad 2012 m. spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje buvo nuvykęs į X, kur bendravo su B. J., kuris administruoja jo įsiskolinimo lizingui reikalus. Bendravo apie galimybę sudaryti taikos sutartį bei kaip galėtų atsiskaityti su X, t. y. grąžinti pastolius arba kitokiu būdu. Su juo kalbėjo geranoriškai, sakė, kad galima tartis. Pasakė, kad pats negali visko išspręsti, tam reikia valdžios pritarimo ir pažadėjo su juo susisiekti. Tačiau iki šiol su jo niekas nesusisiekė, prisiskambinti nurodytu telefonu jam nepavyko, ragelio niekas nekėlė. Jis nori grąžinti lizingui dalį pastolių, tačiau nežino kam ir į kurią vietą turi juos pristatyti, (t. 3, b.l. 34-38, 40; t. 4, b.l. 94-95).

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Algirdas Gurauskas dėl juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 2 d., kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

Įtariamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto įtarimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 2 d., kaltu neprisipažino ir apklausiamas kaip įtariamojo juridinio asmens atstovas parodymus duoti atsisakė, (t. 3, 51-52, t. 4, b.l. 100).

Civilinio ieškovo atstovas advokatas N. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog civilinis ieškinys yra grindžiamas tuo, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ lizinguojami pastoliai ir nutraukus sutartį, tas turtas nebuvo grąžintas ir lizingas patyrė 609 886, 48 Lt žalą. Tą žalą sudaro likusi neišmokėta turto vertė 601 616, 62 Lt ir kita likusi skolos dalis yra palūkanos ir draudimo nesumokėtos įmokos. Palūkanos, tiek draudimo įmokos buvo numatytos mokėjimo grafikuose. Eina trys įmokos: turto vertės dengimas pagal sutartį, palūkanos ir kadangi klientas pasirinko tokią paslaugą, tai yra turtą draudžia pati lizingo bendrovė, o klientas kompensuoja, tai šalia grafike eina draudimo įmokos. Ieškinys yra reiškiamas nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kaltinamiesiems „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K.. Ikiteisminio tyrimo metu reikšdami civilinį ieškinį, įtariamųjų ar kaltinamųjų nežinojo, todėl ieškinį reiškė nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kai yra finansuojamas turtas klientui yra kažkokia suma, pvz. 100 Lt, tai kiekvieną mėnesį ta suma mažėja, kadangi tai sumai likutinei vertei yra išrašomos sąskaitos, tai šiuo atveju, kadangi iki sutarčių nutraukimo klientui buvo išrašyta 314 tūkstančių litų pagal sąskaitas neišmokėta vertė ir ta kita vertė liko 290 tūkstančių litų, kuri nebuvo išrašyta, nes sutartis buvo nutraukta. Tai bendrai sudėjus pagal išrašytas sąskaitas, neišmokėta vertė ir vertė pagal dar neišrašytas sąskaitas gaunasi būtent 601 tūkstantis litų. Bendrovei 2010-06-15 buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir jame turėjo būti nurodyta nuo kada buvo prasidėję vėlavimai, tai yra nuo kada nebuvo laiku atliekami mokėjimai.Sąskaitos daugiausia nebuvo apmokamos 2010 m., o delspinigiai susidarė ir už ankstesnius laikotarpius, tai yra 2008-2009 metais. 2010 m. sutartis buvo nutraukta, prasidėjus pagrindiniams vėlavimams. Nežino kodėl nebuvo kreiptąsi į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. O dėl automobilių, tai buvo lizinguota 11 transporto priemonių, iš dviejų transporto priemonių buvo gauta 4000 Lt pelnas, bet bendras rezultatas buvo sudėjus viską 180 tūkstančių litų nuostolis. Negali pasakyti kokią sumą iššvaistė. Yra nuostolis toks, koks reiškiamas ieškinys ir tokia patirta žala X. Kiek žino visos sumos, nurodytos buhalteriniuose dokumentuose yra nurodomos be PVM. Jeigu tai būtų įprastas civilinis ginčas, tokiu atveju jie bando prisiteisti skolą, bet šiuo atveju kalba apie turto negrąžinimą. Kadangi turto nėra, negali susigrąžinti turto civiline tvarka, todėl šiuo atveju ir vyksta baudžiamasis procesas. Tuo metu, kai vėlavo mokėjimai, buvo bendraujama su N. K. dėl turto grąžinimo gražiuoju, žadėjo turtą grąžinti, bet negrąžino, tai yra nebuvo grąžinti pastoliai. N. K. raštu kreipėsi ir nurodė, jog nori grąžinti savo pastolius, kuriuos turėjo savo veikloje ir naudojo. Tuo tarpu civilinis ieškovas, kaip finansų įstaiga neturi nei sąlygų, nei galimybių, kur laikyti tokį kiekį pastolių ar juos pardavinėti. N. K. buvo pateiktas atsakymas, kad finansavimui buvo suteikti pinigai įsigyti pastoliams, bet buvo pageidaujama grąžinti pinigų sumą. N. K. niekas netrukdė parduoti pastolius ir grąžinti pinigus.

Civilinio ieškovo UAB „X“ atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Jokimas parodė, jog pilnai palaiko civilinį ieškinį, bes UAB „X“ buvo negrąžinti 1100kv/m pastolių, kurių vertė nurodyta ieškinyje.

Liudytojas E. P. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, jog N. K. buvo jo direktorius. Jis dirbo projektų vadovu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbo pastolių nuomos srityje. Įmonėje dirbo nuo 2006 m. pabaigos ar tai 2007 m. pradžios iki 2011 m. kovo mėnesio. Iš kur įmonė gaudavo pastolius, apie tai reikia klausti direktoriaus. Jie dalyvaudavo įvairiose parodose, taip ir atsirasdavo klientų. Jis buvo atsakingas už žmones, kurie atlikdavo remonto darbus, taip pat už atvežimą, išvežimą, objekto pridavimą. Nežino ar pastoliai buvo įmonės nuosavybė. Pastolius būtų sunku atskirti, jie vizualiai atrodė vienodi. Pagrinde jų pastoliai buvo iš Vokietijos, jie būdavo nauji. Jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini), o sandėlis (duomenys neskelbtini). Klientai bendravo su juo, jeigu tai būdavo nedidelis objektas, tai jis visus dokumentus sutvarkydavo ofise ir pats klientas vykdavo į sandėlį pasiimti pastolių. O jeigu tai būdavo dideli objektai, tai jie patys juos veždavo ir sustatydavo. Tokiu atveju, kai jis klientui priduodavo pastolius, tai sutartis jau būdavo pasirašyta, tik būdavo dar pasirašomas detalių aktas ir priėmimo aktas. Priėmimo aktai buvo visada, tai yra būdavo sudaroma su įmone sutartis, kur jie pasirašydavo, kad jie išduoda, o kitas pasirašydavo, kad priima pastolius. Kai grąžindavo pastolius, tai būdavo du lapai, vienas buvo priėmimas, kitas grąžinimas. Jei pastoliai būdavo negrąžinti, tai rašydavo kaip už nuomą bei išrašydavo sąskaitas. Buvo tokia įmonė „X“, kuri buvo išsinuomojusi pastolius ir dingo. Būdavo, kad dingdavo ar pavogdavo pastolius, taip pat būdavo ir sulaužytų pastolių. Tokiais atvejais jis informuodavo direktorių ir kaip jis elgdavosi su skolininkais, nežino. Tada jau viską derindavo direktorius. Jeigu būdavo didelis objektas, tai sugadinamus pastolius nurašinėdavo. Jei pastolis būdavo visiškai sulaužytas, tai jis ir gulėdavo kampe sandėlyje. Jis finansinių dalykų netvarkė. Nerijus užsiiminėjo finansiniais dalykais. Negrąžintų pastolių buvo nedideli kiekiai, tai būdavo vienetiniai atvejai. Kiekvieną kartą viskas būdavo tikrinama. Įmonė kuri dingo, ji negrąžino iki 1000 kv., tai jau yra didelis kiekis. Po to, kai pastoliai buvo negrąžinti buvo kreiptasi į policiją. Jis dirbo apie keturis metus, bet jis nežino kam parduodavo pastolius. Jei jis atvažiuodavo į sandėlius, tai matydavo, kad juos krauna. Nemažai būdavo krovimo. Vienu momentu, kada prasidėjo krizė, tai buvo pastoliai parduodami. Jis iš įmonės išėjo 2011 m., perėjo dirbti į Euro pastoliai. Nerijus jam siūlė likti dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Naujajai bendrovei vadovavo B. K., o gal ir jis pats, tiksliai neprisimena. Jam teko matyti minėtos įmonės pastolius, bet jie buvo kitokio tipo, kiek prisimena austriški. Taip pat ir prieš tai buvo naudotų pastolių.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug nuo 2007 m. pradžios iki 2010 m. pabaigos, projektų vadovo pareigose. Įmonės veikla buvo automobilių nuoma, statybinių pastolių nuoma, pardavimas ir montavimas. Jis dirbdamas įmonėje rūpinosi klientų paieška, pastolių nuomos ir montavimo reikalais. Pastolių pardavimais daugiausiai rūpinosi M. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Statybiniai pastoliai buvo sandėliuojami lauko teritorijoje, tarp angarų, esančių (duomenys neskelbtini), ten kiekvieną darbo dieną būdavau ir jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius įsigydavo iš Vokietijos bendrovės „X“, taip pat, kiek žino, turėjo ir lizingo būdu įsigytų pastolių. Koks pastolių kiekis būdavo įsigytų iš Vokietijos bendrovės ir koks kiekis būdavo įsigytas lizingo būdu, jis nežino, nes pastolių įsigijimo, dokumentacijos reikalais rūpinosi pats įmonės vadovas N. K.. Kam tiksliai buvo parduodami pastoliai, jam nežinoma, nes tuo jis nesirūpino. Darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai nutraukė savo noru, nes taip prašė pats N. K. ir be to matėsi, kad įmonės finansinė būklė nebuvo gera. Nutraukus darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. K. jam pasiūlė pereiti dirbti į kitą UAB „X“. Dėl kokių priežasčių jis siūlė tai padaryti, jis tiksliai neatsimena, nes to nesureikšmino. Į UAB „X“ perėjo ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, UAB „X“ vykdė lygiai tokią pačią veiklą kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naujos įmonės UAB „X“ pastolių sandėliavimo vieta buvo ta pati, t.y. lauko teritorijoje, tarp angarų, esančių (duomenys neskelbtini). Ar UAB „X“ nuosavybės teise perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius, jis nežino, nes dokumentų nematė, jam niekas to nesakė. Naujoje UAB „X“ direktorė buvo N. K. žmona B. K.. Ji realiai vadovavo įmonei, taip pat turėjo savo darbo vietą. Iš darbo UAB „X“ išėjo savo noru maždaug 2011 m. pavasarį, nes jo netenkino atlyginimas, išeiti jo niekas neprašė. Apie tolimesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „X“ veiklą, jam nutraukus darbo santykius su šiomis bendrovėmis, jis nežino, apie tai nesidomėjo. Taip pat nežino kokios buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos už įsigytus lizingo būdu pastolius ir kur konkrečiai buvo jie panaudoti ar parduoti, nes tai reikia žiūrėti pagal įmonės dokumentus ir tokia informacija turėtų daugiau žinoti pats direktorius N. K., (t 2., b.l. 190).

Liudytojas R. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, dirbo kartu, bet šiuo metu nebendrauja. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, firma buvo susijusi su pastoliais, jie veždavo ir statydavo pastolius. Įmonėje jis dirbo apie tris metus. Jis nežino iš kur įmonė gaudavo pastolius. Jis dirbo sandėlyje ir kai atėjo į darbą, pastoliai jau buvo. Įmonėje dirbo vadybininkas, jis ir sudarinėdavo sutartis su klientais, kurie nuomodavosi pastolius. Po to, vadybininkas paskambindavo jam arba atveždavo sutartį su sąrašu ir jie pakraudavo pastolius klientui. Po to, jie pasirašydavo, kad juos pasiima ir išsiveža. O jeigu pastolius objekte statydavo jų darbuotojai, tai jie juos pakraudavo į mašiną bei juos pastatydavo objekte, kai baigdavosi nuomos laikotarpis jie nuvažiuodavo ir parveždavo atgal juos į sandėlį. Įmonė turėjo nemažai pastolių. Kadangi tuo metu buvo daug pastolių, tai pastoliai pastoviai būdavo objektuose. Buvo pora atvejų, kai pastoliai buvo negrąžinti. Vieną kartą buvo nemažai pavogę, tai yra jie išsinuomojo ir dingo. Neprisimena to asmens pavardės, nes jau praėjo daug laiko. Nežino kaip būdavo vedama buhalterija dėl sulūžusių pastolių. Jie juos bandydavo remontuoti. Nedaug buvo remontuotinų pastolių. Jis su pastoliais dirbo tik „(duomenys neskelbtini)“, o „X“ buvo po to, kai uždarė „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat jis ir minėtoje įmonėje dirbo apie metus. Tai buvo beveik tas pats. Nežino ar sandėlyje buvo „X“ pastolių. „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini), o „X“ (duomenys neskelbtini), ten teritorija didelė. Jis nevedė apskaitos, jis tik rašydavo priėmimo aktą ir atiduodavo į kontorą. Klientas ateidavo su sutarties lapu, vieną jis atiduodavo jam, o kitą atiduodavo į kontorą. Kai grąžindavo būdavo lygiai taip pat. Kai negrąžindavo surašydavo aktą, kad trūksta detalių ir atiduodavo į kontorą, po to jau jie aiškindavosi. Prieš užsidarant „(duomenys neskelbtini)“ dar kažkiek buvo pastolių, bet neatsimena. Pagrinde viskas buvo išvežta. „X“ pastoliai skyrėsi, jie buvo austriški. Jis rūšiuodavo pastolius pagal markę, jie būdavo žymėti, dažyti arba lentos užrašai buvo. „(duomenys neskelbtini)“ buvo X firmos atstovas Lietuvoje. Pastoliai buvo iškarto sužymėti šios firmos ženklu, taip pat būdavo, kad ir patys žymėdavo pastolius. Būdavo, kad vežant sumaišydavo pastolius, bet tada jie pakeisdavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug nuo 2008 m. sandėlininku. Įmonės veikla buvo statybinių pastolių nuoma, montavimas, pardavimas. Vėliau įmonės pavadinimas pasikeitė į UAB „X“. Pasikeitus įmonės pavadinimui, viskas liko taip pat, kaip buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t.y. jis dirbo joje tą patį darbą, įmonės veikla, adresas, darbuotojai, taip pat laikomi statybiniai pastoliai nepasikeitė, jam taip pat vadovavo tas pats N. K.. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „X“ formaliai yra tas pats juridinis asmuo, jis nežino, bet kiek atsimena direktoriaus N. K. nurodymu keičiantis pavadinimui, jis rašė pareiškimą dėl atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašymą dėl priėmimo į UAB „X“. Dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė į UAB „X“, jis nežino ir N. K. jam nesakė. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „X“ buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini), o statybiniai pastoliai buvo sandėliuojami lauko teritorijoje, tarp angarų, esančių (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta visą laiką buvo sandėlyje (duomenys neskelbtini). Direktorius N. K. arba vadybininkas E. P. jam duodavo nurodymus nuvežti iš sandėlio statybinius pastolius į statybos objektus, taip pat jų nurodymu išduodavo pastolius kitiems asmenims, su kuriais buvo pasirašytos pastolių nuomos sutartys. Pastolių apskaitos, išdavimo – priėmimo žurnalų jis nevedė, visa dokumentacija, susijusi su pastoliais, mano turėjo būti įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini). Kam nuosavybės teise priklausė įmonės sandėlyje laikomi ir naudojami pastoliai, ar buvo lizingo būdu įsigytų pastolių, jis nežino, nes dokumentų nematė ir jam to niekas nesakė. Darbo santykius UAB „X“ nutraukė savo noru maždaug 2011 m. gegužės mėn. ir perėjo dirbti į UAB „X“, kadangi jam buvo pasiūlytos geresnės darbo sąlygos. UAB „X“ su aukščiau nurodytomis įmonėmis ir N. K. nieko bendro neturi, išskyrus tai, kad panaši veikla. Jam išeinant iš darbo UAB „X“ sandėlyje (duomenys neskelbtini) statybinių pastolių buvo nedaug. Kur jie buvo parduoti ar kam išnuomoti, jis nežino, nes vykdė tik vadovo N. K. nurodymus. Apie tolimesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „X“ veiklą, jam nutraukus darbo santykius su minėtomis bendrovėmis, nežino, apie tai nesidomėjo, (t. 2, b.l. 192).

Liudytojas D. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. K. buvo jo klientas. Jis vadovavo X lizingo skyriui ir jo žmonės kuravo N. K. įmonę. Jo įmonė lizingavosi automobilius ir pastolius. Tuo metu jie daug nekontaktavo, tačiau vėliau buvo problemos dėl mokėjimo. Kritus pastolių nuomos kainai, jie negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų, tai nebuvo vienintelė įmonė susidūrusi su problemomis. Tuo metu jie sprendė, kaip jie pagal savo vidaus darbo tvarką, gali atidėti mokėjimus, kad klientui nereikėtų grąžinti turto ir, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus bankui. Kiek prisimena jiems kelis kartus buvo pateikti grafikų restruktūrizavimai, buvo sumažintos mėnesinės įmokos, kad galėtų įveikti sunkumus. Po to, kadangi jie matė, kad negalima daugiau nieko padaryti, nutarė susigrąžinti turtą. Jis pats turto sugrąžinime nedalyvavo, kadangi jie su turto atsiėmimu nedirbo. Su tuo dirbo atskiras skyrius. Kiek jis girdėjo minėtoje įmonėje buvo sunku surasti ir identifikuoti turtą. Kiek atsimena automobiliai buvo grąžinti, bet buvo problemų su pastoliais. Pagal lizingo sutartį yra numatyta tokia galimybė, parduoti turtą. Tokiu atveju, jeigu jie matydavo, kad klientas gali padengti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį ir jeigu klientas suranda pirkėją, tai būdavo, kad priimdavo tokį sprendimą. Neprisimena ar N. K. teikė prašymą dėl turto pardavimo. Skirtingu laiku dirbo skirtingi vadybininkai. Sutarties pagrindu jie nuomodavo ir ilgalaikės nuomos atveju, jei turtas būdavo perleidžiamas trečiosioms šalims, tai klientas turėjo gauti X lizingo leidimą. Perleisti reiškia išnuomoti. Kadangi turtas nėra nuosavybės teise priklausantis klientui, tai jie negalėjo parduoti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad jis dirba AB „X“ stambių verslo klientų lizingo skyriaus vadovo pareigose, o iki tol jo pareigos buvo restruktūrizavimo skyriaus vadovas. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. tarp UAB „X“ ir UAB „X“, atstovaujamos direktoriaus N. K. buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sutarčių pagrindu UAB „X“ buvo perduoti naudotis statybiniai pastoliai. Kas iš vadybininkų atstovavo UAB „X“ tuo metu pasirašant sutartis, jis tiksliai nežino. Bet kuriuo atveju, sudarytas sutartis tvirtino UAB „X“ komitetas, todėl vadybininko sprendimas nebuvo lemiamas. UAB „X“ paraiškoje dėl finansinio lizingo suteikimo deklaravo, kad jos veikla yra statybinių pastolių nuoma, pardavimas, taip pat automobilių nuoma. Pasirašytose sutartyse yra aiškiai numatyta, kad turtas turi būti naudojamas pagal paskirtį (6.3.1 p.), taip pat numatyta, kad be raštiško UAB „X“ sutikimo neperleisti turto tretiesiems asmenims. Toks sutikimas nei UAB „X“, nei atskirai jos vadovui N. K., nebuvo duotas. Tai reiškia, kad perduotų pastolių UAB „X“ negalėjo nei nuomoti nei parduoti be raštiško UAB „X“ sutikimo. Pagal šias sutartis UAB „X“ įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visus sutartyse (mokėjimų grafikuose - sąskaitose) nurodytus mokėjimus ir laikytis kitų sutartyse numatytų įsipareigojimų. Be šių įsipareigojimų UAB „X“ buvo įsigijusi ir automobilius (jų kiekio ir įsipareigojimų sumų be dokumentų negali nurodyti). Visi mokėjimai buvo atliekami pavedimu ir jie galėjo būti atlikti tiek iš UAB „X“ sąskaitos, tiek iš bet kurios kitos sąskaitos, nes tai UAB „X“ reikšmės neturi. Iš viso UAB „X“ už visą turtą, įskaitant automobilius ir pastolius, lizingo bendrovei apmokėjo apie 2 milijonus litų. Pagal pasirašomų finansinio lizingo sutarčių sąlygas, esant vėlavimams gaunami iš kliento pinigai eilinėms įmokoms dengti yra nukreipiami seniausių sąskaitų (ilgiausiai pradelstų) apmokėjimui, nežiūrint į tai, kurią sąskaitą klientas nurodo mokėjimo pavedime, todėl šiuo atveju UAB „X“ negalėjo pasirinkti pagal kokias lizingo sutartis vykdyti mokėjimus. Todėl negalima paskaičiuoti kiek buvo sumokėta būtent už pastolius ir kiek už kitą turtą. UAB „X“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, iš šios įmonės UAB „X“ atsiėmė automobilius. Taip pat dėl UAB „X“ netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, AB „X“ 2010-06-17 raštu Nr. 02-3667 nutraukė finansinio lizingo sutartis, kurių pagrindu UAB „X“ buvo perduoti naudotis statybiniai pastoliai. Tačiau UAB „X“ per nustatytą terminą negrąžino turto ir nepadengė jo vertės. Šiai dienai negrąžintų pastolių likutinė vertė sudaro 601 616,62 Lt. Įmonė pradėjo vėluoti mokėti įmokas maždaug nuo 2009 m. pradžios. Dėl to UAB „X“ direktorius kreipėsi į UAB „X“ dėl sutarčių restruktūrizavimo. Restruktūrizuojant sutartis su UAB „X“ direktoriumi N. K., sprendžiant restruktūrizavimo klausimus derybas daugiausiai vedė restruktūrizavimo skyriaus vadybininkė E. V. (šiuo metu ji AB „X“ nedirba), taip pat su juo kelis pokalbius turėjau ir jis, kaip restruktūrizavimo skyriaus vadovas. Jis iš bendravimo su N. K. suprato, kad įmokų vėlavimas yra susijęs su įmonės sumažėjusiomis pajamomis, sumažėjusiu pastolių poreikiu statybos objektuose. Sprendžiant problemą dėl pastolių išmokėjimo buvo restruktūrizuotos lizingo sutartys, pakeisti mokėjimų grafikai. Prie AB „X“ pareiškimo buvo pridėti jau restruktūrizuoti mokėjimų grafikai. Liudytojas neatmetė tokios galimybės, kad lizingo bendrovė N. K. galėjo ir siūlyti tokią problemos sprendimo būdą, kaip raštiška UAB „X“ sutikimą parduoti UAB „X“ pastolius ir tokiu būdu gautomis pajamomis padengti skolą, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas ir N. K. dėl tokio sutikimo į bendrovę nesikreipė bei nesakė, kad parduos pastolius. Sprendžiant restruktūrizavimo klausimus ir vedant derybas su klientais, jokie pasitarimų protokolai nepildomi. Vėliau su UAB „X“ kaip skolininku pradėjo dirbti kiti UAB “X” specialistai ir tolimesnių sutarčių vykdymo bei skolos grąžinimo klausimų jis nesprendė. Kiek jis žino, tai pastoliai iki šiol nėra grąžinti ir nežinoma kur jie yra. Negrąžinimo priežasčių, jis nežino, (t. 2, b.l. 153-154).

Liudytoja E. P. (buvusi V.) apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai yra matytas. Ji dirbo X. Ji dirbo restruktūrizavimo skyriaus vadybininke. Kai klientas turėdavo įsipareigojimų, jie dirbo su klientais bei žiūrėdavo kaip jie vykdo įsipareigojimus. Tuo metu, kai ji praėjo dirbti, tai visi klientai šiek tiek vėluodavo mokėti įmokas. Kiek prisimena, jie dėliodavo restruktūrizavimo planus, kokius objektus planuoja įmonė turėti, kokias pajamas gauti. Buvo minėta, kad buvo pavogti pastoliai. Galbūt įmonė prašė leidimo parduoti, bet ji neatsimena. Jei prašymas būtų parduoti turtą, tai būtų pareiškiamas tik raštu. Jei jis buvo raštu, tai turėtų būti byloje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė automobilių nuoma ir pastolių nuoma. Jei turtas nuomojamas, tai jie turėjo duoti sutikimą. Jei leidimai buvo, tai turėtų būti byloje. Kai ji dirbo, naujas turtas nebuvo lizinguojamas. Ji sutarčių nesudarinėjo, jos buvo sudarytos anksčiau.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. parodė, kad nuo 2007 metų pabaigos iki 2010 metų birželio mėnesio, tiksliau neatsimena, dirbo AB „X“ (buvęs pavadinimas UAB „X“), Restruktūrizavimo skyriaus vadybininkės pareigose. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „X“ 2006 metais pasirašė sutartis dėl lengvųjų automobilių nuomos, vėliau AB „X“ pasirašė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos. Ji pradėjo kuruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug nuo 2009 metų vasaros, tiksliau laiko neatsimena. Atėjus sunkmečiui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K. buvo vedamos derybos dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau ar N. K. buvo siūlomas asmeninis laidavimas, ji neatsimena. N. K. prašymu mokėjimai pagal lizingo sutartis buvo atidėti, tačiau kokiam laikotarpiui, ji neatsimena. Ar su N. K. buvo vykdomos derybos dėl nuomojamu automobilių pardavimo, ji nežino, tačiau jeigu nėra raštiško banko leidimo, tai reiškia, kad bankas neleido pardavinėti automobilių. Tai liečia ir derybas dėl pastolių išpardavimo. Tam, kad būtu leista pardavinėti pastolius, turėjo būti tik raštiškas AB „X“ leidimas, kitu atveju teisės pardavinėti pastolius N. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Apie tai, kad dalis pastolių buvo pavogta, jai N. K. minėjo, tačiau raštiško pareiškimo apie tai nebuvo. Kokiai sumai pastoliai buvo pavogti, kalbos irgi nebuvo. Apie pastolių vagystę buvo paminėta, kai bankas sprendė klausimą dėl turto, priklausančio bankui, grąžinimo. Tuomet N. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali grąžinti visų pastolių, kadangi dalis jų yra pavogta. Ar jis sakė apie tai, kad pardavė pastolius tam, kad padengti įsiskolinimus bankui, ji neatsimena. Bet kokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės pardavinėti pastolius be raštiško banko leidimo, kadangi kiekvienas turto pardavimas atskirai derinamas su banku kiek dėl kainos, kiek dėl pirkėjo. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nurašyti pastolių kaip nusidėvėjusių, kadangi šis turtas nuosavybes teise priklausė „X“. Buhalteriškai turtas galėjo nusidėvėti, tai yra turto vertė galėjo sumažėti, tai atsispindi balanse (balansinė turto vertė ne visada atspindi realią turto rinkos vertę), tačiau fiziškai (praktiškai) turtas nėra nurašomas. Ar N. K. banko prašymu pardavinėjo pastolius, kurie priklausė kitom įsiskolinusioms X įmonėms, ji nežino, (t. 2, b.l. 195).

Liudytoja N. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, ji tvarkė įmonės apskaitą. Jis dirbo įmonėje, kuri tvarko buhalterines apskaitas, kadangi įmonių buvo labai daug, laikotarpio neprisimena. Įmonė vertėsi automobilių ir pastolių nuoma. Dėl pastolių nuomos buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Jai pateikdavo tik PVM sąskaitas faktūras. Buvo įsigijimas, pardavimas ir nuoma. Ne visą laiką buvo pastolių pardavimai. Dauguma buvo nuoma. Jei turtas lizinguojamas jis apkaitomas įmonės sąskaitoje. Buvo įsigyjama ir nelizinguojamų pastolių. O kokie pastoliai buvo parduodami, negali pasakyti. Kai prasidėjo krizė pardavimai sumažėjo. 2011 m. visus dokumentus ji grąžino N. K.. Neatsimena, ar tuo metu dar buvo turto. Vėliau neteko tvarkyti įmonių susijusių su N. K., gal tik jis paprašė atleidimus sutvarkyti. Gal ir buvo įmonės N. K. skolingos, pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, tačiau ji negali įvardinti įmonių, nei sumų. Nežino, kas tvarkė dokumentus dėl skolų išieškojimo. Buvo kažkoks teisininkas, bet pavardės nežino.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad dirba UAB „X“ vyr. finansininke. UAB „X“ teikė buhalterines paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo maždaug 2005 m. sausio mėn. iki maždaug 2011 m. pradžios, pagal buhalterinių paslaugų sutartį, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė vadovas N. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visą laiką vedė ji, kaip UAB „X“ finansininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai už kiekvienus metus buvo pas UAB „X“ ir kiekvienais metais atiduodami bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. K. paprašė jos sutvarkyti, paruošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už 2010 metus (ankstesnių metų dokumentai jam jau buvo gražinti) ir po kažkiek laiko, jis ar kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, atvažiavo jų pasiimti į UAB „X“. Tiksliai neatsimena ar atiduodant dokumentus buvo pasirašomas priėmimo – perdavimo aktas, taip pat neatsimena, kuris būtent iš asmenų paskutinį kartą iš jų atsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nes to nesureikšmino ir, be to, vedant apskaitą šios įmonės dokumentus jai dažnai užveždavo ar pasiimdavo ne tik N. K., bet ir kiti įmonės darbuotojai. Paskutinį kartą, kai maždaug 2011 m. pradžioje buvo paimti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nauji dokumentai jiems teikiami nebuvo, jie daugiau netvarkė šios įmonės buhalterinės apskaitos ir apie tolimesnę įmonės veiklą jai nežinoma. N. K. pažįsta tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Kitų įmonės vadovų ar akcininkų ji nežino, apie jų pasikeitimo aplinkybes jai taip pat jai nežinoma. Tuo metu, kai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kiek jai žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių nuomą, statybinių pastolių nuomą ir pastolių pirkimą – pardavimą. Apie tai ji žino tik iš įmonės pateiktų buhalterinių dokumentų, sąskaitų faktūrų ir t.t. Už parduotus pastolius UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pateikinėjo tai patvirtinančias sąskaitas faktūras. Ar buvo parduodami lizingo būdu įsigyti pastoliai, ji nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, įsipareigojimų sumas bankams, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ji tiksliai neatsimena, nes veda apskaitą ir daugiau įmonių. Atsimena tik tiek, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo lizingo būdu įsigijusi kažkiek automobilių, po to juos grąžino, taip pat lizingo būdu buvo įsigijusi kažkiek statybinių pastolių. Koks yra lizingo būdu įsigytų pastolių likimas, ar jie buvo parduoti, ar buvo išnuomoti, ji nežino ir jai apie tai niekas nieko nepasakojo. Kiek atsimena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tai ši bendrovė jau maždaug 2010 m. turėjo nuostolių, turėjo ne tik savo įsiskolinimų, bet ir šiai įmonei buvo skolingi klientai, tačiau skolų sumų ar skolų priežasčių neatsimena, į tai ji nesigilino. Vedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ji taip pat elektroniniu būdu teikė SODRAI bei VMI atitinkamus dokumentus, pranešimus. Apie naujai pasikeitusių vadovų įdarbinimą ji SODRAI nepranešinėjo, jos to niekas neprašė ir, be to, tuo metu, kai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, oficialiai direktoriumi buvo tik N. K.. Registrų centrui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitusių vadovų ir akcininkų ji dokumentų neteikė. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), ten ji buvo tik vieną kartą maždaug 2008 ar 2009 metais, kai VMI atlikinėjo patikrinimą, 2010 m. pabaigoje ar 2011 m. šios įmonės patalpose ji nebuvo. Asmenų, kurių vardai ar pavardės yra G. D., R. G., nepažįsta, su jais nebendravo, apie juos negirdėjo, (t.2, b.l. 155-156).

Liudytoja V. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, jie dirbo kartu, nuo 2008 m. gegužės iki 2008 m. pabaigos. Ji įmonėje dirbo apskaitininke, įmonė užsiėmė automobilių ir pastolių nuoma. Ji dirbo su pirminiais dokumentais, įvesdavo į kompiuterį pirkimus bei pardavimus. Buhalteriją tvarkė kita įmonė. Kiek žino vėliau įmonė buvo parduota kitam savininkui. Ji po motinystės atostogų į darbą negrįžo, nes nebebuvo jos darbo vietos. Jai buvo paaiškinta, kad įmonėje sunki padėtis ir, kad įmonė bankrutuoja ar kažkas panašaus. Todėl ji buvo atleista.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji realiai dirbo maždaug nuo 2008 metu balandžio iki 2009 metu pradžios. Nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2011 metu balandžio 17 d. ji buvo motinystės atostogose, todėl realiai įmonėje nebedirbo. Jai dirbant įmonės direktoriumi buvo N. K.. Įmonės veikla buvo automobilių nuoma ir pastolių nuoma ir pardavimas. Ji įmonėje dirbo apskaitininkės pareigose. Į jos pareigas įeidavo pirminių įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymas. Visą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „X“ buhalterė N. S.. Jai įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės finansinė būklė buvo gera, įmonė dirbo pelningai, tačiau prasidėjęs krizei įmonės finansinė būklė sparčiai blogėjo. Užsakymų, ypač susijusių su pastolių nuoma-pardavimu sumažėjo, automobilių nuoma buvo gana stabili. Jai dirbant įmonė lizingo būdu ne vieną kartą įsigijo pastolius bei lengvuosius automobilius. Sutartis su AB „X“ pasirašinėjo įmonės direktorius N. K., kadangi parašo teisę turėjo tik jis. Už pastolių buhalterinę apskaitą įmonėje buvau atsakinga ji, t. y. ji išrašydavo sąskaitas-faktūras parduodant arba išnuomojant pastolius. Su įmonės klientais dirbo įmonės vadybininkas E. P.. Už pastolių grąžinimą laiku, jų kokybę, skaičių buvo atsakingas sandėlininkas R. K.. Likus 3 mėnesiams iki motinystės atostogų pabaigos, t. y. maždaug 2011 metu sausio mėnesį ji susitiko su N. K.. Jis papasakojo, kad įmonė dirba, užsakymų sumažėjo, tačiau situacija stabili, bei įtikino ją, kad grįžus į darbą ji toliau sėkmingai tęs darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Praėjus terminui, t. y. 2011 m. balandžio 15-16 d., ji paskambino N. K., kuris pasiūlė atvažiuoti į įmonės ofisą (duomenys neskelbtini). Ofise N. K. jai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto eigoje, kad jis jau neturi nieko bendro su šią įmonė, įmonės savininkas yra G. D. ir dėl darbo sutarties pratęsimo pasiūlė kreiptis pas D., nurodydamas jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio su N. K. ji padarė išvadą, kad įmonės ofisas (duomenys neskelbtini) jau priklauso kitai įmonei, kurios direktorė yra N. K. sutuoktinė, tačiau dėl to ji nėra įsitikinusi. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 15-16 d. ji paskambino D. Jis pasakė, kad jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo, patvirtino, kad įmone bankroto eigoje, kad įmonės buhalteriniai dokumentai yra pas buhalterę ir kad jis negali jai suteikti darbo vietos įmonėje. Be to jai pasiūlė paskambinti jam kelių savaičių bėgyje, tuomet anot jo viskas bus aiškiau. Ką jis turėjo omenyje, ji nežino. Ji suprato, kad ją apgavo, kad neverta kreiptis dėl įsidarbinimo bei kad niekas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos nepriims. Tada ji kreipėsi į teisininkus, kurie oficialiai užklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodėl jos nepriima į darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), adreso ji tiksliai neatsimena. Būtent šiuo adresu ir buvo siunčiami oficialūs laiškai. Tačiau laiškai grižo, dėl ko ji neatsimena. Tuomet teisininkai kreipėsi į Registrų centrą, bei gavo atsakymą, kuriame nebuvo patvirtinančių duomenų apie bankroto iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dar kartą bandė susisiekti su D., kadangi norėjo konkrečiai aptarti atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus, nes turėjo mažametį vaiką ir finansinius įsipareigojimus banke, likusi be darbo turėjo ko greičiau ieškoti kito darbo. Susitikusi su D., norėjo išsiaiškinti, ar jai bus išmokėta kompensacija už pradelstas dienas, už nepanaudotas atostogas dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susitikimo metu D. atsakė, kad jis nėra įmonės vadovas ir savininkas, įvardino naują įmonės vadovą, jo vardo pavardės neatsimena, jis yra Gruzijos pilietis. Pokalbio metu jis davė suprasti, kad susitikti su nauju UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku jai nepavyks, kodėl jis nesakė. Tuo pačių D. „žmogiškai“ pasiūlė padėti, o būtent pasakė, kad turi naujo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko įgaliojimą tvarkyti ir pasirašyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus. Jis pažadėjo, kad artimiausiu laiku aptars su įmonės buhaltere jos atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas, bei prasitarė, kad turi daug tokiu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių, t. y. perkamu-perparduodamu. Viskas užtruko maždaug iki 2011 metu gegužės pradžios. Toliau vėl susitiko su D., kuris paaiškino, kad jie su finansininkė nusprendė, jog geriausia nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jai buvo priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė pašalpa. Pokalbiu metu D. paminėjo, kad šios pinigus iš įmonės ji neatgaus bei patarė kreiptis dėl bankroto iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada ji galėtu susigrąžinti pinigus per garantinį fondą. Sutartą dieną susitiko su D. pasirašyti darbo sutarties nutraukimą. Jis su automobiliu atvažiavo prie jos namu (duomenys neskelbtini). D. su savimi turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, naujo savininko įgaliojimą, kad D. gali pasirašinėti dokumentus bei užpildytą Sodros atleidimo formą. Kas turėjo darbo sutartį, ji arba D., ji neatsimena. Ar jis pasirašė jai ant darbo sutarties, ji neatsimena, darbo sutartį bei įgaliojimo kopiją ji turi. Nuo to karto su D. nebendravo. Asmens vardu R. G. nepažįsta, su jo niekada nebuvo susitikusi. Pinigus iš UAB „X“ ji taip ir neatgavo, dėl bankroto iškėlimo įmonei nesikreipė, (t. 2, b.l. 158-159).

Liudytoja S. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jai teko ruošti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl įmonės akcininko pasikeitimo. Dokumentus surašyti jos paprašė G. D. ir ji surašė. Kiek prisimena, ji po to dokumentus vežė į Registrų centrą. Kas pateikė dokumentus nepamena. Ji bendravo su G. D., tikriausiai jis ir pateikė dokumentus. Ji yra mačiusi N. K.. Nežino ar G. D. tęsė ūkinę veiklą. Papildomai jai neteko nieko teikti. Nežino, ką D. padarė su įmonės akcijomis. Nepamena, ar ji atsiėmė dokumentus iš Registrų centro. Kiek pamena ji nepasiėmė jokių dokumentų. Šiuo metu su G. D. taip pat bendrauja.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad UAB „X“ ji niekada nedirbo, su šią įmonę nieko bendro neturi, apie įmonės veiklą ir vadovus nieko nežino. Kadangi turi teisinį išsilavinimą, 2011 metu pavasarį, datos tiksliai neatsimena, jos draugas G. D. paprašė paruošti UAB „X“ Registrų centro dokumentus dėl akcininko ir direktoriaus pasikeitimo. Ką bendro turi D. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino ir nesidomėjo. Visus reikalingus duomenis jai pateikė D., ji jo prašymu paruošė ir atspausdino reikalingus dokumentus, o būtent JAR formas, vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo, akcininkų sąrašą ir padavė juos D. Po kurio laiko, neatsimena, G. D. grąžino jai aukščiau minėtus dokumentus ir paprašė nuvežti juos į Registrų centrą. Dokumentų ji neapžiūrinėjo, jų turinio neatsimena, kas pasirašė šiuose dokumentuose ji nežino ir nesidomėjo. Kiek pamena, dokumentus į Registrų centrą nuvežė viena, nei G. D., nei kitas asmuo į Registrų centrą su ja nevažiavo. Kodėl G. D. pats nevažiavo į Registrų centrą, nežino. Ji asmens vardu R. G. nepažįsta, (2 t., b.l. 163-165).

Liudytojas V. C. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis iš N. K. įmonės nuomojosi pastolius ir jie buvo pavogti. Jie tada kreipėsi į policiją, ten buvo nedidelis kiekis, aplink individualų namą apstatyti. Jis pastolius nuomojosi kaip privatus asmuo. Kiek prisimena tai galėjo būti 2010 m. Namas buvo statomas (duomenys neskelbtini). Neatsimena kiek iš viso buvo pastolių.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. C. parodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė fasadinių pastolių nuomos sutartį. Pastoliai jam buvo reikalingi asmeninėms reikmėms, o būtent tuo metu buvo statomas jo šeimos namas. Koks buvo išsinuomotų pastolių kiekis, nurodyti negali, nes neatsimena, viskas yra užfiksuota pastolių nuomos sutarties priede priėmimo-perdavimo akte Nr. 1. Pastoliai buvo laikomi objekte, t. y. jie buvo sumontuoti aplink statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Name tuo metu niekas negyveno. Apsaugos sistemos name ir namo išorėje pajungta nebuvo. 2010 m. birželio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, atvažiavęs į namą pastebėjo, kad dalis pastolių yra pavogta. Kokiomis aplinkybėmis buvo pavogti pastoliai, nežino. Tą pačią dieną apie pastolių vagystę pranešė policijai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. K.. Koks būtent kiekis pastolių buvo pavogtas ir kokia sumai, neatsimena, tačiau įvykus vagystei kartu su N. K. suskaičiavo po vagystės likusių pastolių kiekį ir surašė aktą. Aktas buvo pridėtas prie baudžiamosios bylos, kurioje buvo tiriamas vagystės faktas. Koks sprendimas buvo priimtas baudžiamojoje byloje, neatsimena, kiek jam yra žinoma, pastoliai rasti nebuvo, (t. 3, b.l. 172).

Liudytojas G. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis pažįsta N. K. 7 ar 8 metus. „(duomenys neskelbtini)” užsiiminėjo pastolių ir automobilių nuoma. Jis buvo įsigijęs minėtą įmonę, bet vėliau ją pardavė. Įmonė turėjo skolų už 300 tūkstančių, bet įmonė turėjo žemės sklypą, todėl pagal popierius nebuvo labai bloga situacija. Skolų buvo mažiau, nei gautinų lėšų. Įmonės turėtas skolas galėjo padengti sklypas. Balanse turtas buvo tik žemės sklypas, jokio kito turto daugiau nebuvo. Tuo metu buvo skolos už mokesčius ir bankams. Kokie buvo areštai, neprisimena. Jis nusipirko įmonę ir pamatęs, kad įmonei yra inicijuojamos bankroto bylos, jis ją pardavė užsienio piliečiui. Įmonę pirko už vieną litą. Visus įmonės dokumentus jis gavo tvarkingus, taip pat jis visus dokumentus tvarkingus ir atidavė, ten buvo daug dokumentų. Neatsimena, kiek laiko jis buvo akcininku. Žemės sklypas buvo parduotas kartu, nes turtas buvo areštuotas. Tuo metu įmonė buvo žinoma ir turėjo gerų klientų. Įmonė buvo nupirkta tam, kad verslas būtų vystomas toliau. Jis labai nesigilino dėl skolų, bet balanse buvo ir kreditorių sąrašas. Viena skola buvo už sklypą įkeista. Jis neklausė kur yra pastoliais. Sutarčių kur, kas ir kada buvo pirkta, nežiūrėjo, jis žiūrėjo tik finansinę būklę. Balanse nebuvo jokio turto, tik žemės sklypas. Nebuvo įmonės balanse turto, taip pat įmonės balanse nebuvo ir pastolių. Po to, jis įdėjo skelbią ir įmonę pardavė užsienio piliečiui. Kai pardavė akcijas, pirkėjui perdavė visus dokumentus, taip pat ir anspaudą. Tuo metu kai pardavė įmonę, nepamena kokiu adresu ji buvo registruota. Su pirkėju yra bendravęs, bet po įmonės pardavimo su juo nebendravo. Neatsimena ar darbuotojai kreipėsi dėl išmokėjimų. Taip pat neatsimena kaip atleido V. K.. Neatsimena ar su juo buvo susitikęs, jei buvo susitikęs, tai turbūt jis norėjo išeiti iš darbo. Įmonė turėjo skolininkų, jai buvo daug skolingų. Buvo didelių sumų. Kai nusipirko, pradėjo žiūrėti, kad dalis skolininkų buvo bankrutuojančių. Gal ir teko bendrauti su įmonės teisininkais, bet nepamena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš N. K., kurį pažinojo anksčiau. UAB „X“ veikla buvo automobilių nuoma bei pastolių pardavimas ir nuoma. Kadangi N. K. sunkiai sekėsi finansinė veikla, jis norėdamas investuoti pinigus į verslą, pasiūlė nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad įmonė turėjo įsiskolinimus bankams ir kitiems kreditoriams, jis žinojo, kokie būtent tai buvo įsiskolinimai konkrečiai nebuvo detalizuota. Su N. K. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktą. Pagal šį aktą jis perėmė iš N. K. visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonei priklausančias piniginės lėšas banko sąskaitoje. Įmonės sąskaitos buvo areštuotos, todėl pinigais pasinaudoti neturėjo galimybės. Be to iš N. K. gavo įmonei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena, nuosavybes teisės dokumentus. Jam perkant AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės balanse nebuvo nei pastolių, nei automobilių, nei kito trumpalaikio turto, todėl jis nesidomėjo šiuo turtu. Jokių pinigų į įmonę neinvestavo, akcijas iš N. K. nupirko už litą. Jam nusipirkus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo skambučiai iš įmonės kreditorių, be to gavo laiškus dėl įmonės skolų, todėl maždaug po mėnesio nusprendė parduoti įmonę. Internete, portale „tiltai.lt“ arba „btrader.lt“, tiksliai neatsimena, rado skelbimą apie tai, kad perkamos įmonės, gali būti su skolomis. Kas būtent supirkinėjo įmonės, fizinis asmuo ar įmonė, neatsimena. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu, kurio numerio šiuo metu neatsimena, bendravo su nepažįstamu vyriškiu, trumpai papasakojo jam apie įmonę ir susitarė susitikti. Susitiko Europos PC. Į susitikimą atvažiavo nepažįstamas vyriškis, jis prisistatė, tačiau vardo neatsimena, bendravo trumpai apie įmonę, perdavė jam įmonės balanso dokumentus ir susitarė susiskambinti. Kitą kartą susitiko su įmonės pirkėju, kuris prisistatė R. G.. Jo asmens tapatybės dokumento kopiją turi. Prieš pasirašant įmonės pardavimo dokumentus jis perdavė G. visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir antspaudą pagal dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodytą sąrašą, kuriuos jis savo automobiliu atvežė į susitikimą. Dokumentai buvo sudėti į 3-4 dėžes. Su G. tą pačią dieną pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dokumentų perdavimo aktą, įgaliojimą atleisti įmonės darbuotojus. Įmonės akcijas R. G. jis pardavė už 1 litą. Daugiau ji su R. G. nebuvo susitikęs. Nori pridurti, kad atsisako pateikti dokumentų originalus, patvirtintas kopijas pateiks, (t. 2, b.l. 168-170).

Liudytojas V. O. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog N. K. buvo jo direktorius. Įmonėje dirbo prieš tris ar keturis metus. Jis montuodavo pastolius. Direktorius buvo N. K., o įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“. Užsiėmė pastolių montavimu, pardavimu ir nuoma. Jis buvo darbų vadovas, buvo atsakingas už kolektyvą. Jam duodavo užduotis projektų vadovas E. P. ir jie su brigada montuodavo pastolius. Pastoliai buvo pirkti iš Vokietijos. Jie dėl montavimo turėjo daug darbų. Būdavo, kad sugadina pastolius. Tai pat būdavo, kad jie sumontuoja, kiti išardo. Taip pat būdavo, kad pastoliai dingdavo. Pastolius veždavo arba jie patys, arba sandėlininkas. Kiek jie išveždavo, viską rašydavo sandėlininkas. Į sandėlį atveždavo išmontuotus pastolius. Pastolius jie išmontuodavo ir atveždavo į sandėlį. Apie pastolių pardavimą kažkas kažką sakė, bet jis tiksliai nieko nežino. Kai prasidėjo krizė, tai pradėjo nebemokėti. Jiems direktorius sakydavo, kad neturi pinigų, nes jam įmonės skolingos. Prašė, kad jie palauktų. Sakė, gal parduos pastolius ir jiems pinigus išmokės. Nežino, kur fūros išveždavo pastolius. Įmonė su juo pilnai atsiskaitė ir skolinga neliko. Yra girdėjęs apie skolas, kad direktorius skolingas, bet kiek nežino. 2009 m. jie ne tik savo pastolius montuodavo, o ir kitų įmonių. Vokiškus ir kinietiškus pastolius galima atskirti. Vokiški pastoliai vos ne dvigubai lengvesni ir spalva skiriasi. Vokiški pastoliai geresni. Turėtų būti pastoliai brangesni vokiški. Buvo objektų ir kitur, dažniausiai objektai buvo Kaune, bet buvo ir Panevėžyje, Kėdainiuose. Jie negalėdavo palikti pastolių, jie brėžinį priduodavo projektų vadovui, o jis užsakovui. X nuomoja kiniškus pastolius.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad UAB „X“ jis dirbo maždaug nuo 2008 metu pavasario iki 2010 metu pradžios. Jam dirbant įmonės direktoriumi buvo N. K., jo pavaduotoju dirbo M. Š., projektų vadovu dirbo E. P.. Įmonės veikla buvo pastolių nuoma, pardavimas ir montavimas. Taip pat įmonė užsiiminėjo automobilių nuoma. Jis įmonėje dirbo pastolių montuotoju. Su brigada važiavo į objektą, montavo ir išmontavo pastolius. Už tai, kad pastoliai būtu laiku sumontuoti bei išmontuoti buvo atsakingas projekto vadovas E. P.. Išmontavus pastolius, jie turėjo juos nuvežti į įmonės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), netoli įmonės ofiso, adreso tiksliai nežino, tačiau galėtu parodyti. E. P. kiekvieną kartą perspėdavo, kad jie nepaliktu pastolių objekte, kad jie nedingtų. Jam pradėjus dirbti įmonėje dirbo daug žmonių, kiek tiksliai, nežino. Įmonės finansinė būklė buvo gera, darbuotojams buvo laiku mokami atlyginimai, užsakymų buvo daug. Prasidėjęs krizei įmonės finansinė būklė pablogėjo, atlyginimai sumažėjo, darbuotojams mokėjo apie 200 Lt į savaitę, likusią sumą žadėjo sumokėti pagerėjęs įmonės finansinei būklei. Kiek jam yra žinoma, didžioji pastolių dalis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė įsigydavo pastolius Vokietijoje. Kiek tiksliai įmonė turėjo pastolių, jis nežino. Vasara, kai užsakymu būdavo daug ir pastolių neužtekdavo, įmonė papildomai išsinuomodavo pastolių iš kitų bendrovių, kurios užsiiminėjo pastolių nuoma. Grąžinant pastolius iš objekto įmonės sandėlininkas R. K. šiuos pastolius visada atrūšiuodavo. Kartais atvežti iš objekto pastoliai buvo sumaišyti, tokiu atveju sandėlininkas stengdavosi iškarto juos atrūšiuoti ir grąžinti pastolių savininkui. Sandėlininkas su padėjėju pats pakraudavo pastolius į automobilį ir išveždavo juos savininkui. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu buvo įsigijusi pastolius iš UAB „X“, jis nežinojo. Įmonės direktorius N. K. minėjo, kad prasidėjus krizei įmonė dirba skolingai bei kad įmonė lizingo būdu įsigijo turtą apie 2 mln. Lt sumai. Koks būtent turtas buvo paimtas lizingo būdu, jis nežino ir nesidomėjo. Nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 2 d. jis buvo tėvystės atostogose, grįžus į darbą tą pačią diena parašė prašymą atleisti jį iš darbo, kadangi iš kitų įmonės darbuotojų girdėjo, kad įmonės finansinė būklė nepagerėjo. Jam išėjus iš UAB „X“ įmonės direktoriumi dar buvo N. K.. Apie tai, kad neužilgo įmonėje pasikeitė direktorius, jis nežinojo. N. K. iki šiol kartais jam skambina ir siūlo dirbti pastolių montuotoju. Pokalbio metu jis minėjo, kad turi daug užsakymų, kokioje būtent įmonėje šiuo metu jis dirba, N. K. nesakė, o jis nesidomėjo. Jis asmenų vardais G. D., R. G. nepažįsta, (t. 2, b.l. 157).

Liudytoja J. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Ji 2005-2011 m. dirbo X, buhaltere. Kadangi ji dirbo apskaitos skyriuje, pačia bendrove „(duomenys neskelbtini)“ nesidomėjo. Pagal dokumentus buvo perduotas turtas, perdavė „(duomenys neskelbtini)“. Buvo lizinguojami pastoliai ir transportas. Kai turtas lizinguojamas, jis būna draudžiamas. Nepriklausomai moka ar nemoka už turtą, galima kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. „X“ ne visas įmokas sumokėjo lizingui. Įmokos yra dengiamos pagal vėliausiai išrašytas sąskaitas. Yra paskaičiavimai koks yra įsiskolinimas, bet skaičių neatsimena. Klientas turi rūpintis atsitikus draudiminiam įvykiui. Žala yra nustatyta draudimo įstaigos, ne bankas sprendžia. Negali pasakyti ar bankas gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Kai klientas nemoka yra sutarties nutraukimas ir bankas turtą parduoda. Negali pasakyti, kaip būna kai yra skirtumas. Negali pasakyti, kaip būna, kai klientas išmoka didesnę dalį automobilio vertės. Jei bankas turtą parduoda nuostolingai, tai žalą pagal buhalteriją jie nusirašo į nuostolius.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad nuo 2005 metų pradėjo dirbti X buhalterės pareigose, nuo 2010 metu sausio mėnesio dirba X apskaitos administratore. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „X“ 2006-2008 metais pasirašė sutartis dėl lengvųjų automobilių nuomos ir dėl pastolių nuomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizinguojamas turtas buvo apdraustas IF draudime, o klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti kiekvieną mėnesį draudimo įmokų kompensavimą. Iš draudimo bendrovės „X“ nei vieno karto už pastolius piniginių lėšų gauta nebuvo. Dėl draudiminio įvykio į draudimo bendrovę turėjo kreiptis klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra numatyta lizingo sutarties punkte Nr. 8.1.5. Draudimo bendrovė „X“ už pastolių praradimą turėtu atlyginti tokia tvarka: jeigu klientas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneštu draudimo bendrovei apie pastolių praradimą arba sugadinimą ir draudimo bendrovė pripažintu tai draudiminiu įvykiu, tokiu atveju draudimo bendrovė atsiųstu paklausimą X kam turėtu būti išmokėta draudiminė išmoka. Jeigu nėra įsiskolinimų pagal lizingo sutartį bei draudiminė išmoka neviršija 10% pradinės turto vertės, X nurodo, kad išmoka gali būti išmokėta klientui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju X neturi informacijos, kad būtu kreiptasi dėl turto praradimo arba sugadinimo, todėl už šį turtą (pastolius) draudimo išmokų gauta nebuvo. Be to draudimo bendrovė moka draudimo išmoką tik tam tikru atveju, o būtent kai yra turto vagystė, sunaikinimas, sugadinimas, o turto pasisavinimas arba iššvaistymas nelaikomas draudiminiu įvykiu. Lizingo bendrovė „X“ neskaičiuoja lizinguojamo turto nusidėvėjimą, kadangi turtas yra įtrauktas nei į lizingo bendrovės balansą, o į kliento, kuris gavo lizinguojamą turtą, balansą. Iš UAB „X“ gaunamos lizingo įmokos buvo nukreipiamos seniausias kliento įsiskolinimus, tai yra numatyta lizingo sutarties punkte Nr. 10.1., (t. 4, b.l. 84).

Liudytojas M. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta kaip klientą. Nuo 2005 m. iki 2009 m. jis dirbo X, tuo metu buvo finansuotas transportas ir įranga. Jis yra finansavęs dalį turto. Kokrečiai jis finansavo lengvuosius automobilius ir krovininį transportą. Dėl pastolių jis nedirbo. Nebuvo problemų su įmone. Mokėjo įmokas. Kai suprastėjo įmonės finansinė padėtis, jis nbedirbo. Kai jis dirbo, įmonė mokėjimus vykdė normaliai. Žmogus turi teisę parduoti turtą ir sumokėti bankui įmokas. Sutartis yra nutraukiama po daug laiko nuo pirmo įspėjimo ir klientas turi galimybę parsiduoti turtą. Bankas atsiima turtą, parduoda ir jei teigiamas rezultatas lieka banke. Jo vertinimu tokiose situacijose nei viena sutartis nėra nutraukta be bendrininkavimo su klientu. Tai yra abipusis bendradarbiavimas. Pagal lizingo sutartį, turėjo gauti sutikimą iš lizingo bendrovės automobilių nuomai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad iki 2009 metu vasario 7 d. dirbo AB „X“ (buvęs pavadinimas UAB „X“), 2006 metais lengvųjų automobilių skyriaus vadybininko pareigose, o nuo 2008 metu dirbo krovininio transporto skyriaus vadovo pareigose. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „X“ 2006 metais pasirašė sutartis dėl lengvųjų automobilių nuomos, vėliau AB „X“ atstovaujant kitų darbuotojų, pasirašė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos. Jam dirbant lengvųjų automobilių skyriuje teko kuruoti sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. K.. Jam dirbant AB „X“ problemų dėl mokėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekildavo, apmokėjimai buvo vykdomi laiku, dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo su jo asmeniškai niekas nebendravo. Kas kuravo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 metu vasario mėnesio, jis nežino, (t. 2, b.l. 194).

Liudytojas M. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta. Jis yra įmonės „X“ direktorius nuo 2003 m. N. K. pavogė iš jo vadovaujamos įmonės pastolius. Jis išnuomavo pastolius N. K. vadovaujamai įmonei ir jis jo įmonei visų negrąžino. Tai buvo statybiniai pastoliai. Kiekvienas objektas buvo rašomas priėmimo perdavimo akte, objektų buvo nemažai, bet pačioje pabaigoje liko du objektai, tai yra Kauno arena ir Balsių mokykla. N. K. žadėjo, iš minėtų objektų, sugrąžinti pastolius jo vadovaujamai įmonei, tačiau grąžino tik dalį iš to kas ten buvo. Tuo metu jis bendravo su N. K.. Skola buvo už negrąžintus pastolius. Jie buvo susitarę, tai yra jis buvo įsteigęs kitą įmonę, nes norėjo prisiimti įsipareigojimus. Jie žinojo, kad bus trūkumas, bet nesitikėjo, kad jis bus toks didelis. Jie nuomavo L. V. pastolius.

Teisėjui pagarsinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-01-01 Pastolių priėmimo-perdavimo aktą „X“ Nr. 1/10 negrąžintų pastolių sąrašą (t. 2 b.l. 6) liudytojas M. K. paaiškino, jog tai yra sąrašas negrąžintų daiktų. Su sąrašu N. K. nei sutiko, nei nesutiko. Jis jam parodė sąrašą, o jis pasakė, kad neturi, tai yra jis pasakė, kad pas jį sandėlis tuščias. Pradžioje buvo daug objektų, o vėliau viskas buvo suvežta į du objektus, tai yra pastoliai buvo (duomenys neskelbtini). N. K. žadėjo, kad visi pastoliai bus nuvežti pas jį, tačiau vėliau jis sužinojo, kad buvo nuvežti pas N. K. į sandėlį. Jis siūlė savo transportu išsivežti pastolius, bet N. K. nesutiko ir vežėsi pas save į sandėlį rūšiuoti ir parduoti į Vokietiją. Tais laikais pirkdavo tik Vokiečiai. Jis pats nematė dokumento, kad pastoliai išvažiavo į Vokietiją. Darbuotojai jam sakė, kad prastėjo jų veikla. Darbuotojai E. P., M. Š. pasakojo, kad nemokami atlyginimai ir perkialiami į kitą įmonę ir pastoliai išvežami į Vokietiją. Kai sudarinėjo sutartį žinojo, kad lizingui skolingas, taip pat žinojo, kad skolingas vieniems kitiems, bet, kad būtų skolingas mokesčiams jis negirdėjo. Pas visus pastoliai buvo pirkti lizingu. Jis pas N. K. buvo ofise su negrąžintų daiktų sąrašu ir N. K. jam pasakė, kad jis nieko nebeturi ir nieko negrąžins. Kažkiek pastolių jis ir jo darbuotojai atidavė, kai jam juos atidavė pasirašinėjo perdavimo aktą. Kiti pastoliai dar buvo objekte ir jie suskaičiavo juos. Jis pastolius norėjo senai perimti, bet objektuose buvo apsauga ir juridiškai jis yra juos išnuomavęs N. K., tai jis negalėjo jų pasiimti. N. K. jam nesakė, kad jis nesiruošia grąžinti. Jam sakė, kad bus trūkumas. N. K. mokėjo už nuomą, tik paskutinių sąskaitų neapmokėjo ir jo įmonei liko skolingas 6000 litų už pastolių nuomą. Jam buvo negrąžinti pastoliai, jie pasirašė aktus, kuriuose viskas yra nurodyta ir kiekiai, ir kainos. Yra byloje pastolių sąrašai ir sutartis, taip pat du priedai. Jis norėjo, kad N. K. ant naujos įmonės pasirašytų, bet jis nesutiko. Nauja įmonė tuo pačiu užsiima. Įmonė užsiima pastolių nuoma. Pavirto buvo „X“. Pastolių kiekis buvo didelis. Jam nekilo mintis, kad jis pardavinėja. Apie vagystę jam nieko neaiškino. Po ko jis nustarė, kreipris į teismą, nes tai buvo vagystė. Tai yra akivaizdu, kad jis pavogė, nes jis išsinuomavo ir negrąžino. Jie dirba ir su kinietiškais pastoliais. N. K. buvo ir kinietiški pastoliai išnuomoti. Negrąžintų yra visokių ir tokių ir kitokių. Pastoliai buvo beveik nauji. Kiek žino buhalteriškai nusidevėjimas pastolių, tai 4- 5 metai. Už 70 tūkstančių litų pavogta buvo pastolių praeitais metais, bet pagavo vagis ir jam grąžino, su N. K. nekalbėjo apie šitą vagystę. Jie tiesiogiai nesakė, kai jis klausė kaip žada atsiskaityti su lizingu, jis sakė, kad „kals ragą“, tai yra lizingas nieko negaus. O su juo žadėjo atsiskaityti, kiek žino lizingui skolingas buvo apie 600 tūkstančių.

Tesėjui parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-01-01 Pastolių priėmimo-perdavimo aktą „X“ Nr. 1/10 negrąžintų pastolių sąrašus (t. 3, b.l. 177 ir t. 2, b.l. 6) liudytojas paaiškino, jog antrame tome 6 bylos lape yra tikrasis sąrašas, o trečiame tome 177 bylos lape yra matematiškai paskaičiuota kiek yra negrąžinta. Antrame tome 6 bylos lape, kas buvo grąžinta per daug yra minusuota ir padaryta kaip įskaitymas. Sutartis, kuri buvo 2010 m., į ją buvo įtraukta iš ankstesnių objektų, taip pat buvo įtraukta į du objektus: (duomenys neskelbtini). X 2010 m. sausio 1 d. buvo skolinga ir ten buvo visas kiekis, ką buvo skolingas tai dienai, o kas yra po dviejų metų, tai čia yra likutis. Kai jis pasakė, kad nieko nebeduos. Čia yra galutinis likutis, pagal 2010 metų. Turi būti byloje sutartis.

Tesėjui parodžius 2010 m. sausio 1 d. Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 3-5) liudytojas paaiškino, jog jis pastolius išnuomavo realiai. Jie buvo paimti ne per vieną kartą. Nurodytas kiekis buvo paimtas per 20-30 kartų, prieš sutartį jau buvo išnuomoti pastoliai. 2010 m. sutartis apjungtė tą, ką jis buvo paėmęs pagal aktus ir jis viską sujungė į vieną sutartį. Jis pats tikrino kiekvieną daiktą ir važtaraščių yra didelė krūva. Po šito akto jis jau tik atidavinėjo. To pasėkoje gavosi galutinis sąrašas. Po sutarties fiziškai jis jau nebedavė pastolių, o tik rašydavo faktūras už nuomą. Yra važtaraščiuose surašyta, kas paimdavo ir grąžindavo pastolius. Dažniausiai būdavo vairuotojas, kartais E. P., kartais montuotojai. Taip pat buvo nurodoma mašinos markė, numeris ir į kokį objektą yra vežami pastoliai. Ką jam N. K. atidavė viskas yra užfiksuota. Jis gali grąžinti, ką jam per daug atidavė, jis neskaičiavo kiekvieną dieną. Į važtaraščius yra įrašomos mažmeninės kainos ir jei žmogus yra normalus ir praranda, tai gali padaryti 20 procentų nuolaidą.

Iš 2012-11-19 akistatos protokolo nustatyta, kad liudytojas M. K. patvirtino savo parodymus, kad įtariamasis N. K. negrąžino jo vadovaujamai bendrovei pagal nuomos sutartį gautų statybinių pastolių, (t. 4, b.l. 87-89).

Liudytojas M. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog N. K. pažįsta, bet šiuo metu nebendrauja. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, įmonė užsiėmė pastolių ir automobilių nuoma, pastolių pardavimu ir montavimu. Perkami pastoliai buvo iš Vokietijos, parduodami ir nuomojami vietoje. Neatsimena, kiek laiko dirbo įmonėje, gal nuo 2006 m. iki 2009 m. Jis buvo personalo skyriaus vadovas. Jis užsiiminėjo pastolių pardavimais. Neatsimena ar pardavimais ar nuoma jie pradėjo užsiiminėti anksčiau. Jis dirbdavo tik su pastolių prekyba. Jie dalyvaudavo parodose ir kiek klientui reikėdavo, tiek jis ir parduodavo, viską pats skaičiuodavo. Jis daug metų pardavinėjo pastolius, nuo 2006 m. Patys klientai jiems skambindavo, taip pat buvo internetinė būdavo. Kiek įmonė turėjo pastolių, jis tiksliai negali pasakyti. Būdavo, kad klientas perveda pinigus ir jie nupirkdavo pastolius. Pardavimai vykdavo nuolatos. Taip pat buvo įsigyta pastolių pagal lizingą. Jei klientas nori nusipirkti, jis sumoka pinigus, tokiu atveju jie parduoda, jei turi sandėlyje. Jei ateina jiems iš klientų pinigai, tai jie parduoda, kuriuos turi ir vėl atsiveža naujus ir atstato. Kai jis išeidinėjo iš įmonės, įmonė dirbo, buvo pastolių ir viskas veikė, darbuotojų buvo. Jie su N. K. kartu spręsdavo, jis tik sutvarkydavo pardavimus ir viskas. Būdavo, kad pastolius už nuosavas lėšas pirkdavo, daugiau atsiveždavo. Pastoliai būdavo bendrai, ir pirkti lizingu, ir pirkti už įmonės pinigus, jų atskirti neįmanoma. Jie pardavinėjo pastolius pagal užsakymą. Klientas sumoka pinigus, o jie atveža pastolius. Iš Vokietijos pirkdavo pastolius. Parduodavo daug pastolių. Į Vokietiją neatsimena, kada pardavinėjo pastolius, bet gal 2008 m., kai prasidėjo blogi laikai. Jis derindavo su N. K. pardavimus, jis pats tik suderindavo kur nuvežti ir viskas, o N. K. viską sukraudavo. Iš Vokietijos per pusantrų metų buvo nupirkta pastolių kažkur už 5 mln. eurų. O kiek parduota - neįsivaizduoja. Nerijus priėmė sprendimą jiems parduoti pastolius į Vokietiją, nes Vokiečiams buvo likusi skola už pastolius. Kiekių nežino, kiek buvo parduota į Vokietiją. Gal 10 ar 20 mašinų. Į mašiną telpa apie 1000-1500 pastolių. Taip pat įmonei daug buvo skolingi. Vienu metu jiems buvo skolingi apie 1 mln. ar apie 1 mln. 200 tūkst. Tuo metu buvo krizė ir nežino kokių veiksmų buvo imamasi. Buvo „Layer“ tipo pastoliai, gal pamaišyti. Gal ir buvo parduoti, nes jie dar ir iš kitos įmonės Vokietijos pirko pastolius.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug nuo 2006 m. iki 2009 m. Įmonės veikla buvo automobilių nuoma, statybinių pastolių nuoma, pardavimas ir montavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Statybiniai pastoliai buvo sandėliuojami lauko teritorijoje, tarp angarų, esančių (duomenys neskelbtini). Jo pareigos įmonėje pagal darbo sutartį buvo personalo skyriaus vadovas. Realiai jis įmonėje kurį laiką kartu su N. K. rūpinosi statybinių pastolių pardavimu, nuoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė savo noru darbo santykius dėl to, kad tuo pačiu metu įsidarbino Vokietijos bendrovėje „X“, kuri užsiima statybinių pastolių gamyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su šia Vokietijos bendrove, t.y. pirko ir pardavinėjo jos pagamintus pastolius. Kai išeidinėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės finansinė būklė jam neatrodė bloga, darbuotojai atleidinėjami nebuvo, taip pat įmonėje buvo daug statybinių pastolių. Koks buvo likusių pastolių kiekis kai jis išeidinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar tai buvo lizingo būdu įsigyti pastoliai, jis tiksliai nežino, nes tų pastolių buvo nemažai, sunku buvo atskirti kur kokie pastoliai. Taip pat kokios buvo įmonės skolos, jis nežino, nes šia informacija disponavo ir sprendimus dėl įmonės lėšų panaudojimo priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K.. Kur buvo tiksliai panaudoti ir kur šiuo metu yra iš AB „X“ lizingo būdu įsigyti pastoliai, jis nežino. Apskritai jam nebuvo žinoma, kokia skola yra už lizingo būdu įsigytus pastolius, nes AB „X“ priklausančių pastolių įsigijimo ir apmokėjimo reikalais rūpinosi pats N. K.. Kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tolimesnę įmonės veiklą nesidomėjo ir nežino dėl kokių priežasčių ir kam N. K. pardavė įmonę, (t.2, b.l. 191).

Liudytojas R. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis N. K. nepažįsta. Jis dirbo įmonėje „X“, projektų paruošimo vadovu. Šiuo metu jis minėtoje įmonėje jau nedirba. Jie nuomojosi pastolius, pagal popierius viskas buvo grąžinta. 2007 m. pabaigoje , jis tapo įmonės direktoriumi. Jų įmonė neliko skolinga „(duomenys neskelbtini)“, buvo viskas grąžinta ir jokių skolų nebuvo. Neatsimena ar buvo trūkumai, popieriuose turi būti parašyta. Būdavo trūkumų, tačiau įmonė, kuri nuomojo pastolius, išstatydavo sąskaitą už prarastas dalis ir reikėdavo jas apmokėti. Visi mokėjimai buvo įvykdyti. Negali nurodyti sumų kokios buvo už negrąžintus pastolius.

Teisėjui pagarsins 2007 m. gegužės 16 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priedus prie sutarties bei priėmimo-perdavimo aktus (t. 8 b.l. 117-140) liudytojas paaiškino, jog pastoliai tikrai buvo grąžinti. Grąžinant pastolius buvo surašomas aktas. Jie jų prie sąskaitų nesegdavo. Įmonė, kurioje jis dirbo dar yra, bet jis joje jau nedirba. Jeigu pastoliai nebūtų grąžinti, tai būtų skaičiuojamas nuomos mokestis. Jie pastolius nuomodavosi 2006 m. - 2007 m. Nebuvo jokių procesų dėl negrąžintų pastolių, nes buvo atsiskaityta. Jokių pretenzijų nebuvo. Pastoliai tikrai buvo grąžinti.

Teisėjui parodžius 2008 m. sausio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (t. 8, b.l. 152) liudytojas paaiškino, jog suderinimo aktas rodo, kad ar jie skolingi ar, kad jie sumokėjo. Jeigu jie sumokėjo, tai už pateiktas sąskaitas. Reikia žiūrėti, ar buvo tik nuoma, ar buvo ir trūkumai. Įmonę „X“ jie samdė, kaip buhalterinę įmonę. Jie bendravo konkrečiai su E. iš „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo, kad dingdavo detalės. Jeigu buvo trūkumas, tai jie išstatė sąskaitas ir jie turėdavo sumokėti patirtą nuostolį. Neatsimena ar konkrečiai su minėta įmone buvo trūkumai, reikia žiūrėti popierius.

Teisėjui parodžius 2008-08-28 PVM sąskaitą –faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b.l. 116) liudytojas paaiškino, kad tai yra trūkumų sąskaita.

Liudytojas E. U. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo jis nepažįsta. Jis dirbo įmonėje X direktoriumi. Žino įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jų įmonė nuomojosi pastolius. Negali tiksliai pasakyti metų. Šiuo metu tos įmonės nėra, ji likviduota, per krizę neišsilaikė. Jis bendraudavo su E. iš „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti kokie ten pastoliai buvo. Viskas buvo sąskaitose, nurodyti kiekiai. Buvo įvairūs kiekiai, priklausė nuo pastato. Nebuvo pretenzijų, kad kas dingo ar sulaužyta. Viskas vyko pavedimais. Skolų neliko, nes iki to laiko objektai buvo padaryti ir kiek pamena skolų nebuvo. Mano, kad pastoliai buvo grąžinami pagal aktus. Jis matydavo sąskaitas. Neturėjo teisminių procesų dėl skolos su „(duomenys neskelbtini)“. Pas juos objektuose nebūdavo, kad lūžtų pastoliai, ar būtų daromi užskaitymai.

Liudytojas R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo jis nepažįsta. Jis nuo 2006 m. pabaigos buvo paskirtas „Skalos statyba“ direktoriumi. Įmonė užsiiminėjo statybomis. Jis dirbo įmonėje iki įmonės bankroto, tai yra iki 2009 m. rugsėjo mėn. Jie statydavo pastatus, taip pat juos rekonstruodavo. Buvo ir jų pastolių, taip pat juos nuomodavo. Tiksliai neatsimena, ar nuomodavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pastolius. Atėjus bankroto administratoriui buvo perduotas visas turtas ir tarp kreditorių, tokios įmonės nebuvo. Jie nebuvo skolingi minėtai įmonei, tai vadinasi turėjo atiduoti pastolius. Teismuose nebuvo su šia įmone. Nebuvo tokio atvejo, kad prie jo lūžtų pastoliai, nes tokiu atveju turėtų pranešti darbų saugai. Jis puikiai atsimena. Jie dirbo pagal sistemą ir betvarkės nebuvo. Sąrašas, kuris yra byloje, jam nieko nesako. Nieko negali pasakyti apie skolas, nurodytas sąraše.

Liudytojas D. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis jam yra matytas. Gal kažką pirko senai. Jie pirko detales iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis įmonėje „X“ dirbo vadovu. Jie nuomojo pastolius, gal ir iš kitų įmonių nuomojosi pastolius, bet ar iš „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi, neprisimena. Gal ir buvo skolų bankrutuojant, kiek prisimena, tai kažkiek jų buvo. Kai bankrutavo, tikriausiai liko skolos. Jie visada grąžindavo pastolius. Gal pirko detales ir neatsiskaitė. Teisminių ginčų su bendrove nebuvo, gal buvo raginimų. Gal pusę metų buvo skola. Panašiai skola, galėjo būti 15 tūkstančių. Pas juos buvo pirkimai, tai atsiskaitinėdavo, o bankroto metu nebuvo galimybės. Didelių apimčių pastolių, nesinuomojo. Pirko gal po 5-10 tūkstančių. Už 15 tūkstančių litų pastolių gali padengti 50 kv. Kai statybos buvo pakilusios, tai apie metus, bendravo su įmone.

Liudytojas I. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Jis iki šiol yra įmonės UAB „X“ direktorius. Dabar negali atsakyti, ar įmonė turėjo reikalų su „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2010 m. Galėjo kažkas būti susiję su automobilių remontu. Gali būti, kad remontavo įmonės automobilius. Nieko negali pasakyti apie tą įmonę. Jų įmonė nesusijusi su statybomis. Jų įmonė užsiima tik automobilių remontu ir patalpų nuoma. Jie tikrai neskolingi minėtai įmonei ir jiems ji taip pat neskolinga.

Liudytojas A. U. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis jam matytas. Jis dirbo UAB „X“ direktoriumi. Įmonė nevykdo veiklos, bet nelikviduota. Įmonės veikla sustabdyta. „(duomenys neskelbtini)“ pas juos pirko lizingu pastolius, galėjo būti 2007-2008 m. Xbankas juos lizingavo. Kiek prisimena, tai galėjo būti Pletak pastoliai, vokiečių gamybos, nauji. Parodoje susitiko kažkokį vyruką ir kalbėjo, kad jis ieško pastolių. Jam pasiūlė geras sąlygas, todėl jis pas juos ir pirko pastolius. Kainavo apie 150 tūkstančių. Su šia įmone pilnai neatsiskaitė, liko skola apie 10 000 Lt. Įmonei už pastolius nesumokėjo. Jis pats kalbėjo, kad nelabai turi pinigų pradiniam įnašui, tačiau jie sakė, kad gali pradinį įnašą užskaityti pas juos pasirašant vekselį, kad vėliau bus sumokėta skola. Jis deklaravo bankui, kad pradinį įnašą sumokėjo. Tai buvo apie 20 procentų. Vekselį jam išrašė „(duomenys neskelbtini)“. Vekselio sumos negali pasakyti, nes neprisimena. Visus dokumentus jis pateikė policijai, tai ten turi būti viskas tiksliai nurodyta. Dalį sumos sumokėjo lizingas, o dalį jis sumokėjo kaip pradinę įmoką. Nežino, ar reikėjo pateikti dokumentus bankui, kad atsiskaityta. Įmokas bankui mokėjo, bet labai trumpai, nes vėliau darbai sustojo ir bankas pasiėmė pastolius. Pradžioje su jais atsiskaitinėjo, tik vėliau pasirašė vekselį sumos likučiui, nes iš pradžių jis mokėjo pinigus. Pirko apie 1000 kv. pastolių. Neturėjo teisminių procesų su minėta įmone. Taip pat daugiau neturėjo sandorių su šia bendrove.

Teisėjui pagarsinus 2007 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b.l. 90-92) liudytojas paaiškino, jog dalį jie sumokėjo, o skola galėjo likti apie 13 000 Lt. Gavosi taip, kad bankui jie nurodė, kad atsiskaitė su „(duomenys neskelbtini)“. Jis norėjo įsigyti 500 kv. pastolių, nes manė, kad įmonė yra pajėgi tiek įsigyti, tačiau jam įsiūlė nusipirkti daugiau. Jie tik vieną kartą pirko pastolius.

Liudytoja V. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo ji nepažįsta. Jai nieko nesako įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo UAB „X“ direktore nuo 2006-2013 m. Įmonė atliko vidaus apdailos darbus. Buvo nuomojami pastoliai. Jie iš „X“ nuomojosi pastolius. Gal ir iš „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi, bet ji nepamena. Nebuvo problemų su pastoliais. Jie juos nuomojosi, grąžino ir atsiskaitė. Pastolius priimdavo darbų vadovas S. K., jis juos ir grąžindavo. Neprisimena nusiskundimų. Neprisimena dėl atsiskaitymų, bet tikrai atsiskaitė, nes jeigu neatsiskaitytų, tai neduotų pastolių. Sutrikus jos įmonės veiklai buvo iškeltas bankrotas, tai yra darbininkai nebenorėjo laukti atlyginimų, todėl buvo iškeltas bankrotas. Paskutiniu metu nuo 2012 m. buvo bėdų su atsiskaitymais. Skolininkų buvo gal šeši, o suma bendrai yra apie 190 tūkstančių litų. 2008 m negali būti skolos, nes jie vykdė veiklą. Būdavo, kad laiku neatsiskaitydavo, bet vėliau atsiskaitydavo. Jeigu jiems neatsiskaitydavo, tai ir jie negalėdavo atsiskaityti. Jie taip pat darė ir fasadus, todėl būdavo, kad mėnesiui ar dviem nuomodavo pastolius, tai yra nuomodavo pastolius iki tol, kol pabaigdavo fasadus. Pastoliai nebuvo sulūžę, jie tik buvo išsitepę, bet jie juos sutvarkė. Pastolių nebuvo pavogę. Jie grąžino visus pastolius, kuriuos buvo išsinuomoję.

Liudytojas R. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis jam yra matytas. Jis yra įmonės UAB „X“ savininkas. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2006-2009 m. Jie tuo metu užsiiminėjo fasadų įrengimu ir iš „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi pastolius, o 2008 m. per X lizingą iš jų nusipirko pastolius. Kai 2009 m. prasidėjo krizė, jie pastolius pardavė jiems atgal. Jie pirko pastolius per lizingą, 3000 kv., sumokėjo apie 300 tūkstančių. Už kiek pardavė, negali pasakyti. Jie pirko naujus pastolius, tikriausiai „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo gamintoją. Jie iš jų visą laiką nuomodavosi, tačiau jiems ekonomiškai tai neapsimokėjo, todėl jie nusprendė juos nusipirkti. Per lizingą mokėjo. Tai buvo trišalis susitarimas, jie su lizingo leidimu pardavė tuos pastolius. Atsimenu, kad atiduodavo po fūrą ir jie mokėdavo tiesiai lizingui už pastolius. Jie dar ir papildomai nuomodavosi iš jų. Buvo trikdžių atsiskaitant, tai yra jie ne visada laiku atsiskaitydavo. Jie turėjo konfliktų, juos buvo padavę į teismą. Neatsimena sumos, tačiau jie byla pabaigė taikos sutartimi ir jie liko skolingi 4000 Lt. Kiek prisimena būtent su pastolių pardavimais liko skola. Jie patys vykdė didelius objektus, po ko pradėjo su jais neatsiskaityti. Taip pat buvo dideli įsipareigojimai bankui, todėl nutarė parduoti dalį turto ir tokiu būdu sumažinti savo įsipareigojimus. „(duomenys neskelbtini)“ gal buvo geriausia kaina, todėl jiems ir buvo parduoti pastoliai. Turėjo derinti pardavimą su X lizingu. Nelabai atsimenu, bet jiems lizingas leido parduoti ir taip sumažinti įsipareigojimus. Jie daugiau turėjo lizinguojamų įrengimų. Jie naudodavosi kas mėnesį po 8000 kv. pastolių. Nebuvo problemų, kad negrąžintų pastolių, ar būtų sulaužyti. Kad vėluotų sumokėti, tai buvo. Jiems skolingi liko „(duomenys neskelbtini)“. Skola buvo už nuomą, pardavimo sandoris ir tarpusavio užskaitymai. Nebuvo, kad jie negrąžintų pastolių. Jie patys surinkdavo pastolius. Negali pasakyti, ar vienodi, ar skirtingi buvo pastoliai, kuriuos pirko ir kuriuos nuomodavo. Gamintojai gali būti skirtingi. Jie nusipirkę pastolius juos nudažė. Neatsimena dalykų, kad trūktų kokių detalių.

Liudytojas B. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis kaltinamojo nepažįsta. Jis buvo įmonės UAB „X“ vadovas. Ji šiuo metu bankrutavusi. „(duomenys neskelbtini)“ jiems teikė pastolių paslaugas. Buvo likę skolų, bet per antstolį buvo atsiskaityta. Skola buvo už nuomą. Jie pateikė ieškinį ir ten buvo virš 40 tūkstančių. Nebuvo atvejų, kad jie negrąžintų pastolių. Jie patys aptarnavo, patys statė ir išsivežė pastolius. Jie statė Panoramos centrą. Nebuvo, kad jie sulaužytų pastolius.

Liudytojas R. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis buvo UAB „X“ direktorius. Jie iš „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi pastolius, taip pat juos yra ir pirkę. Tai galėjo būti 2006-2007 m. Jie užsiėmė fasadų šildymo darbais. Mano, kad skolų neliko. Būdavo, kad viena ar kita detalė dingdavo, taip pat gal būdavo ir sugadintų. Kažkaip viską išspręsdavo. Nebuvo, kad jie negrąžintų pastolių, tik būdavo, kad trūkdavo detalių. Jie pirko ne mažą kiekį pastolių, sumokėjo apie 200 tūkstančių litų. Pirko per banką X. Su X banku neturėjo ryšių. Jie patys montuodavo pastolius.

Iš 2011-06-13 UAB „X“ pateikto pareiškimo ir jo priedų nustatyta, kad tarp lizingo bendrovės ir UAB „X“ 2006-2008 metų laikotarpyje buvo sudarytos aštuonios (8) finansinio lizingo sutartys, kurių pagrindu bendrovei „X“ buvo perduotas naudotis turtas - statybiniai pastoliai: 2006-09-20 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-10-02 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė statybinius pastolius Uniconnect sistema 1650 kv. m. (gamintojas X) 48.160,13 EUR (166287,30 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 30003,84 Lt, (t. 1, b.l. 4-17, 78-106); 2006-11-09 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-11-21 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė statybinius pastolius (gamintojas X) 54.940.3 EUR (189697,87 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 37377,56 Lt, (t., 1, b.l. 4-7, 18-26, 78-106); 2007-04-02 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-06-07 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė statybinius pastolius (gamintojas X) 116.016,22 EUR (400580,80 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 129769,34 Lt, (t.1, b.l. 4-7, 27- 35, 78-106); 2007-06-14 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-10 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė statybinius pastolius (gamintojas X, Vokietija) 167.322,57 EUR (577731,37 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 210177,25 Lt, (t. 1, b.l. 4-7, 36-46, 78-106); 2008-04-11 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-04-23 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė statybinius pastolius (1.000 kv. m., 2006 m.) 20.273,4 EUR ( 70000,00 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 39406,60 Lt, (t. 1, b.l. 4-7, 47-54, 78-106); 2008-08-12 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-08-21 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė statybinius pastolius (darbinis ilgis 15,35 m x 20 komplektų, 2007m.) 43.733,4 EUR (151002,68 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 96716,30 Lt, (t. 1, b.l. 4-7, 55-58, 78-106); 2008-10-14 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-11-04 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė pastolių elementus (500 kv./m, 2006 m.) 11.277,8 EUR (38939,99 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 23883,69 Lt, (t.1, b.l. 4-7, 59-69, 78-106); 2007-02-15 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-02-15 pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) bendrovei perdavė pastolius (darbinis aukštis 10 m., ilgis 15,35 m x 10 komplektų, 2006 m.) 38.754,4 EUR (133811,19 Lt) vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 34282,04 Lt, (t.1, b.l. 4-7, 70-75, 78-106).

Iš UAB „X“ ir UAB „X“ sudarytų lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų nustatyta, kad pagal 8.1.4. reikalavimus, klientas negali be raštiško X lizingo sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims; 12.1. reikalavimus, visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (statybiniai pastoliai) priklauso X lizingui, 13.1. reikalavimus, jei turtas prarandamas, žūsta, dingsta, sugadinamas, susidėvi anksčiau laiko ar kitaip pažeidžiamas dėl Kliento kaltės ar kitų aplinkybių, kurios pagal Turto draudimo sutartį nėra laikomos draudiminiu įvykiu, arba jei Draudikas dėl Kliento kaltės neišmoka draudi­mo išmokos, tame tarpe, jeigu Draudikas atsisako atlyginti X lizingui draudiminio įvykio sąlygotas išlaidas ar nuostolius dėl to, kad Klientas nevykdė Draudiko patvirtintose Turto draudimo taisyklėse numatytų draudėjo pareigų, Klientas priklausomai nuo X lizingui raštiško pasirinkimo privalo: 14.6.Turtą pavogus ar sunaikinus (Turto sunaikinimo kriterijai apibrėžiami Draudiko taikomose Turto draudimo taisyklėse), iš Draudiko X lizingui išmokėtos draudimo išmokos pirmiausia padengiamas Kliento Įsiskolinimas X lizingui draudimo išmokos dienai, kurį sudaro: 1) visi draudimo išmokos dienai priklausantys sumokėti mokėjimai (įskai­tant Mokėjimų grafike-sąskaitoje nustatytas ir iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir baudas bei Draudimo įmokas) ir 2) Mokėjimų grafike-sąskaitoje nustatyta likutinė Turto vertė išmokos dienai;16.1. reikalavimus nuosavybes teisę į Turtą Klientas Įgyja visiškai sumokėjęs Mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas Sutartyje numatytas sąlygas;16.2. reikalavimus turto perdavimas Kliento nuosavybėn įforminamas Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn aktu (ar kitu dokumentu, kuris yra pakankamas pagrindas atlikti pastovią Turto registraciją Kliento vardu), kurį X lizingo ir Kliento įgalioti atstovai pasirašo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties 16.1. punkte minėtų įsipareigojimų įvykdymo dienos; 19.1. reikalavimus, jei Turtas yra nesudėtingai demontuojami įrengimai, Klientas privalo grąžinti Turtą X lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos;19.2. reikalavimus, jei Turtas yra sudėtingai demontuojama ir transportuojama įranga Klientas privalo jį už­konservuoti bei paruošti demontavimui ir transportavimui per 2 (du) savaites nuo Su­tarties nutraukimo dienos.19.3. reikalavimus, jei Klientui nesilaikant Sutarties 19.1. bei 19.2. punktuose nustatytų sąlygų, X turi teisę nepradėjus jokių papildomų teisinių procedūrų bet kuriuo metu atsiimti Turtą iš Kliento ir savo nuožiūra be jokių apribojimų juo disponuoti. Tokiu atveju Turto susigrąži­nimo išlaidos ir rizika tenka Klientui, (t. 1, b.l. 10-67).

Iš AB „X“ 2010-09-21 rašto Nr.02-5704, kuris buvo adresuotas UAB „X“ direktoriui nustatyta, kad lizingo bendrovė pakartotinai informavo bendrovę „X“, kad lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktos, ir kad bendrovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų bei nutraukimo rašte nurodyto reikalavimo grąžinti turtą, todėl pakartotinai pareikalavo iki 2010-09-23 d. 15 val. paruošti lizinguojamą turtą jo perėmimui, (t. 1, b.l. 111).

Iš antstolio A. N. 2010-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.157-10-73, taip pat AB „X“ atstovo N. Š. 2012-11-21 rašto (Nr.01-05-8946), kuriuo pateiktas 2010-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas (kompaktinės plokštelės laikmenos kopija) ir 2012-11-22 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta pateikta kompaktinė plokštelė nustatyta, kad 2010-09-23 d. 14.40 val. antstoliui ir AB „X“ atstovui A. N. atvykus į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kuriose veiklą vykdo UAB „X“, buvo rastas asmuo prisistatęs direktoriumi N. K., kurio buvo pareikalauta pagal nutrauktas lizingo sutartis (duomenys neskelbtini) grąžinti AB „X“ turtą – statybinius pastolius. N. K. nurodė, kad turto neturi, jis šiuo metu yra ne jo valdyme, taip pat negalėjo nurodyti kam ir kokie kiekiai yra perduoti pastolių, paaiškino, kai po nuomos sutarčių grįš pastoliai, tuomet galės nustatyti, kurie konkrečiai pastoliai yra AB X. Pastoliai lizingo bendrovės atstovui nebuvo perduoti ir nebuvo rasti bendrovėje, (t. 1, b.l. 107-109, t. 3, b.l. 165-166, 169-171).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos raštais pateiktų dokumentų (kopijų) nustatyta, kad bendrovė nuo 2011 metų kovo mėnesio, nepaisant pateiktų priminimų pateikti deklaraciją, neteikė mokesčių inspekcijai privalomų finansinių ataskaitų, tame tarpe ir mėnesinių PVM deklaracijų, todėl bendrovė nuo 2011-06-30 išregistruota iš PVM mokėtojų, (t. 2, b.l. 54-87).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto nustatyta, kad UAB „X“ paskutinį kartą pranešimą apie apdraustuosius pateikė 2011-03-04 ir yra skolinga VSDF biudžetui – 13583,58 Lt, (t. 2, b.l. 88-106).

Iš AB „X“ atstovo, adv. J. S. 2012-08-23 rašto ir jo priedų nustatyta, kad pagal lizingo sutartis (duomenys neskelbtini) bendrovė „X“ lizingo bendrovei viso nesumokėjo 601.616, 62 litų, taip pat iš mokėjimų suvestinės matyti bendrovės „X“ atlikti mokėjimai lizingo bendrovei pagal turėtas lizingo sutartis ir neapmokėtos sąskaitos, (t. 1, b.l. 149-198).

Iš 2012-05-22 UAB „X“ pateikto pareiškimo nustatyta, kad tarp UAB „X“ ir UAB „X“ buvo sudaryta statybinių pastolių nuomos sutartis, (t. 2 b.l. 1-2).

Iš UAB „X“ (nuomotojas), atstovaujamo direktoriaus M. K. ir UAB „X“ (nuomininkas), atstovaujamo direktoriaus N. K., 2010-01-01 sudarytos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sutartimi nuomotojas įsipareigojo išnuomoti fasadinius pastolius iki 2011-02-01 ir pagal pastolių priėmimo-perdavimo aktą Nr.1/10 nuomininkui-UAB „X“ perdavė valdyti ir naudotis 2060 kvadratinių metrų pastolių, (t. 2, b.l. 3-5).

Iš 2012-11-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB „X“ direktorius M. K. pateikė pagal 2010-01-01 Pastolių priėmimo-perdavimo aktą „X“ Nr.1/10 negrąžintą pastolių sąrašą (2012-05-22), bendrovės „X“ per daug grąžintų pastolių sąrašą (2012-05-22), taip pat 2009-06-16 - 2011-06-16 laikotarpio įrangos (pastolių) perdavimo ir priėmimo aktus surašytus tarp bendrovių ir pasirašytus bendrovės darbuotojų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad N. K. negrąžino bendrovei „X“ 1100 kvadratinių metrų fasadinių pastolių, kurių vertė 127.279,90 Lt; taip pat M. K. paaiškino, kad tai yra pastolių perdavimo ir grąžinimo aktai, pasirašyti UAB „X“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Pagal šiuos aktus jis sudarė 1 bendrą 2010-01-01 Perdavimo aktą X Nr. 1/10, kuriame nurodė visą negrąžintų pastolių kiekį, šį aktą pateikė pasirašyti N. K., kuris neprieštaravo dėl akte nurodytų negrąžintų pastolių kiekio, ir šį aktą kartu su sutartimi pasirašė, (t.3, b.l. 176-200; t.4, b.l. 1-82).

Dėl kaltinimo iššvaisčius UAB X turtą pagal BK 184 straipsnio 2 d.

N. K. yra kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą didelės vertės turtą, tai yra tuo, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, direktoriumi ir vieninteliu akcininku, finansinio lizingo pagrindu įgijęs ir priėmęs valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) priklausantį turtą (statybinius pastolius) pagal aštuonias 2006-2008 metais sudarytas ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartis, nevykdė sutartyse nustatytų sąlygų ir nemokėjo nustatytu laiku ir nustatyto dydžio (lizingo) įmokų, dėl ko 2010-06-17 UAB “X” vienašališkai nutraukus sutartis ir pareikalavus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti juos UAB “X lizingui”, N. K. žinodamas, kad pagal finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.1. reikalavimus visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (statybiniai pastoliai) priklauso X lizingui, gauto nurodymo nevykdė, pažeisdamas finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.1.4. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad klientas negali be raštiško X lizingo sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims, lizingo bendrovei pastolių negrąžino, o tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, pagal lizingo sutartis gautus pastolius, laikotarpiu nuo 2006-09-20 iki 2010-06-20, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pardavė tretiesiems asmenims iš kurių gautas pinigines lėšas N. K. panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turėtiems įsiskolinimams padengti, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės 1728051,20 Lt UAB “X” (dabartinis pavadinimas – AB “X”) turtą, tuo AB “X” padarydamas 593905,84 Lt žalą.

Atitinkamas kaltinimas byloje yra pareikštas ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013). Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2012).