- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-89-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00897-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- Z. V.
- Trečiasis asmuo
- Plungės rajono savivaldybės administracijai bei SĮ „Plungės būstas“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-89-253/2012
2012 m. vasario 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei E. S., tretiesiems asmenims Plungės rajono savivaldybės administracijai bei SĮ „Plungės būstas“, dėl skolos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 12 011,75 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. lapkričio mėn. apsigyveno kartu su atsakove jos bute, (duomenys neskelbtini). Kadangi vieno kambario bute gyventi nebuvo patogu, susitarė su tame pačiame name gyvenusiu E. P. dėl butų keitimo. Nurodė, kad tiek E. S., tiek E. P. gyveno savivaldybei priklausančiuose butuose ir buvo gautas leidimas keistis butais. Naujasis butas buvo blogos būklės, po gaisro, todėl ieškovas su E. S. sutarė, jog jo lėšomis butą suremontuos, nes E. S. tam neturėjo lėšų, o ieškovas su E. S. gyveno kartu kaip šeima, tikėjosi, jog galės tame bute gyventi, o vėliau ir jį privatizuoti. Nurodo, kad būsto pagerinimui jis išleido 12 011, 75 Lt savo asmeninių lėšų – po santuokos nutraukimo jam buvo likusi sodyba su gyvuliais bei žemės ūkio technika, kuriuos jis pardavė ir šias lėšas panaudojo buto remontui. 2009 m. su E. S. susipyko, ji ieškovą iš buto išvarė, žadėjo grąžinti butui pagerinti išleistas lėšas, bet vėliau nebesikalbėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-04-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 6 005 Lt nuostolių atlyginimui, 530 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. lapkričio mėn. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu, juos siejo faktiniai šeimos santykiai, šalys kartu gyveno iki 2009 m. liepos mėn.; buto, kurio nuomininke yra atsakovė, pagerinimo darbai buvo atlikti šalims gyvenant kartu. Teismas vertino, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovas turėjo lūkesčių šiame bute nuolat gyventi, kaip E. S. šeimos narys ir buto remontui išleido 12 011,75 Lt. Teismas darė išvadą, jog buto, kurio nuomininke yra atsakovė, pagerinimui buvo panaudotos atsakovo lėšos. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo jog atsakovė dėl ieškovo atliktų veiksmų – jo lėšomis atlikto buto, kurio nuomininke yra atsakovė, remonto, pasigerino savo gyvenimo sąlygas ir taip atsakovė nepagrįstai praturtėjo sutaupydama savo asmenines lėšas. Taip pat konstatuota, kad ieškovas patyrė nuostolių ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti ½ buto pagerinimo lėšų kaip patirtus nuostolius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. S. prašo panaikinti 2011-04-07 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Plungės rajono savivaldybės tarybai, todėl už daikto pagerinimus – buto vertės padidėjimą, esant pareigai, turi kompensuoti trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“. Taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad butas pagerintas ieškovo lėšomis. Pažymi, kad ieškinio reikalavimas yra suformuluotas pagal paskolos santykius, o teismas sprendime vadovavosi nepagrįsto praturtėjimo institutu, taip išeidamas už ieškinio ribų. Nurodo, kad su ieškovu neturėjo bendro biudžeto, nevedė bendro ūkio, o pragyventas su ieškovu laikotarpis yra pernelyg trumpas, kad būtų galima traktuoti šiuos santykius kaip šeimos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui ir nurodo, kad dėl buto remonto buvo tartasi ne su Plungės rajono savivaldybe ir ji jokių pretenzijų į bute atliktą remontą neturi. Nurodo, kad butą remontavo dėl to, kad jam gyvenant su atsakove kartu, tuo metu vedant bendrą ūkį, norėjo pasigerinti gyvenimo sąlygas. Pažymi, kad atsakovė dėl jo lėšomis atlikto remonto pasigerino savo gyvenimo sąlygas, butu ji naudojasi savo reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteista 6 005 Lt nuostolių atlyginimo, 530 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, kad nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. ieškovas ir apeliantė faktiškai gyveno kartu kaip šeima, santuokos sudaryti neketino. Apeliantė nuomojosi savivaldybei priklausantį socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2007-12-28 įsakymu dėl leidimo keistis butais apeliantė pakeitė į didesnį butą adresu (duomenys neskelbtini). 2008-01-17 prašymu trečiajam asmeniui SĮ „Plungės būstas“ apeliantė prašė suremontuoti krosnį, pakeisti langus ir pakeisti elektros instaliaciją, nurodė, kad kitus vidaus remonto darbus atliks pati; trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ šiuos darbus atliko. Šalys neginčija aplinkybių, kad ieškovui ir apeliantei šiame bute gyvenant kartu buvo atliktas buto vidaus remontas už 12 011 Lt. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad šis butas buvo remontuojamas ieškovo lėšomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantės buto remontas buvo atliekamas ieškovo lėšomis. Nustatyta, kad remonto darbai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 2008 m. vasario – balandžio mėn. Aplinkybė, kad 2006-11-03 apeliantė buvo paėmusi paskolą iš banko nevertintina kaip įrodanti, jog apeliantė šiomis lėšomis atliko ginčo remonto darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-11-06 apeliantė su E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą bei butą. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditas pagal 2006-11-03 apeliantės paskolos sutartį buvo grąžinamas nuo 2006-12-29 iki 2011-10-31, t. y. ir 2007 m., todėl labiau tikėtina, kad pagal minėtą paskolos sutartį gauti pinigai buvo išleisti 2006 m. įgyto nekilnojamojo turto pagerinimui dar iki ginčo remonto apeliantės bute dienos. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas Z. V., nutraukęs ankstesnę santuoką 2007-11-29 ir pardavęs savo po santuokos nutraukimo likusią turto dalį, turėjo pakankamai asmeninių lėšų, su darbininkais derino remonto darbų apeliantės bute atlikimą, būtinų medžiagų pirkimą, su jais atsiskaitė. Tai, kad kvituose už remonto darbų apmokėjimą bei 2008-02-25, 2008-03-13 sąskaitose–faktūrose apeliantė E. S. įvardyta kaip pirkėja, nelaikytina aplinkybe įrodančia, kad remontas buvo atliekamas apeliantės lėšomis, kadangi būtent apeliantė buvo buto nuomininkė, o ieškovo ir trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ jokie teisiniai santykiai nesiejo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008-12-15 rašytame trečiajam asmeniui SĮ „Plungės būstas“ adresuotame pareiškime E. S. pripažino, kad remontas bute buvo atliekamas ne jos asmeninėmis, o skolintomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino paminėtas faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai darė išvadą, kad butas buvo remontuojamas ir pagerintas ieškovo, o ne apeliantės lėšomis.
LR CK 6.870 str. apibrėžta paskolos sampratą – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą laikytinos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis. Esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario – balandžio mėn. atlikto apeliantės nuomojamo buto remonto metu, apmokant už perkamas medžiagas ir atliekamus darbus, rašytinės formos paskolos sutartys tarp šalių nebuvo sudaromos. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia už remontui pirktas medžiagas išduotais kasos kvitais bei apeliantės E. S. ranka surašytu ir pasirašytu 2008-12-15 SĮ „Plungės būstas“ direktoriui adresuotu pareiškimu, kuriuo prašoma sumokėti remontui išleistus pinigus, nes apeliantė juos pasiskolino ir, pablogėjus sveikatai nebegalėdama dirbti, nebegali grąžinti. Nors trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ nurodė, kad šis apeliantės prašymas nebuvo gautas, tačiau matyti, kad šiuo pareiškimu apeliantė su ieškovo nurodomu remonto išlaidų apskaičiavimu iš esmės sutiko bei patvirtino, kad remontas buvo atliekamas ne iš jos asmeninių, tačiau iš skolintų lėšų. Nagrinėjamoje byloje nustačius faktines aplinkybes, kad apeliantės nuomojamame bute ieškovo lėšomis buvo realiai atlikti remonto darbai, pagerinę apeliantės gyvenimo sąlygas, t. y. ieškovas faktiškai perdavė pinigus apeliantei, bei apeliantė pripažino, kad yra skolinga ieškovui už atliktus remonto darbus, t. y. patvirtino savo įsipareigojimą grąžinti konkrečią pinigų sumą ieškovui, konstatuotina, kad tarp šalių remonto darbų atlikimo laikotarpiu faktiškai susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinus santykius, konstatavęs, kad apeliantė taip pasigerino savo gyvenimo sąlygas ir nepagrįstai praturtėjo, sutaupydama savo asmenines lėšas (LR CK 6.242 str.). Nepagrįstu praturtėjimu pagal LR CK 6.237 str. 1 d. laikomas asmens įgijimas to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir tai padaroma be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo. Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirą nesutartinių prievolių rūšį. Tam, kad teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, turi būti nustatyta atitinkamų įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šių sąlygų nenustatė, tačiau tinkamai nustatė, kad ieškovas Z. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui išleido 12 011,75 Lt ir apeliantė E. S. 2008-12-15 rašytame pareiškime šio skolos dydžio neginčija. Taigi tokia materialinės teisės normos taikymo klaida nepaneigia apeliantės pareigos grąžinti skolą ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2008-01-17 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 3 yra apeliantė E. S.. Apeliantė bute, kuriame atlikti ginčo remonto darbai, gyvena, nuomos sutartis yra galiojanti. Kadangi ieškovas remontą atliko gyvendamas kartu su buto nuomininke, o ieškovo ir trečiųjų asmenų Plungės rajono savivaldybės tarybos bei SĮ „Plungės būstas“ jokie teisiniai santykiai nesiejo, kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovas nepagrįstai reikalavimą reiškia apeliantei, o ne trečiajam asmeniui SĮ „Plungės būstas“.
Kadangi ieškovas sutinka, kad atlikęs remontą gyvendamas su apeliante tuo metu pasigerino ir savo gyvenimo sąlygas bei neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo jam priteista tik 6 005 Lt skolos dalis, apeliacinės instancijos teismas dėl kitos skolos dalies plačiau nepasisako (LR CPK 320 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio dėl padarytos materialinės teisės normos taikymo klaidos ar apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos materialinės teisės taikymo klaidos tikslinama teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovui nepateikus duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių išlaidų paskirstymo teismas nepasisako (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį – išbraukiant po teksto „Priteisti Z. V. iš E. S. 6005 Lt“ įrašytus žodžius „nuostolių atlyginimui“ ir vietoje jų įrašyti žodį „skolos“.