Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. , nuteistojo T. B. gynėjo advokato Dariaus Ališausko, nuteistojo V. Š. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų L. Š. , S. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2009 m. birželio 12 d.

V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2008 m. birželio 15 d.

Iš T. B. nukentėjusiajam J. Š. priteista 17863,79 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. B. ir V. Š. priteista po 1250 Lt, o V. Š. neturint pajamų ar turto iš S. Š. ir L. Š. po 625 Lt, nukentėjusiajam J. Š. teismo išlaidos už gynėjo paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. ir T. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, susitarę pagrasinant panaudoti fizinį smurtą ir peilį ir užvaldyti svetimą turtą, T. B. panaudojus fizinį smurtą ir peilį užvaldė svetimą turtą bei pastarasis nužudė žmogų dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

V. Š. , veikdamas bendrininkų grupėje su T. B. , 2008 m. birželio 11 d. iš anksto susitarė pagrobti svetimą turtą - motorolerį panaudojant fizinį smurtą ir peilį, 2008 m. birželio 12 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), pirmame kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, V. Š. su T. B. susitiko su V. Š. ir, T. B. panaudojus fizinį smurtą - smaugiant V. Š. , sudavė kelis smūgius kumščiais į galvą, parvertus jį ant žemės, taip pat panaudojus peilį - pagrasinus juo nukentėjusiajam ir įdūrus į kairįjį žastą, o pastarajam nepabūgus, jį nužudžius peilio dūriu į krūtinę su plaučio ir kiauriniu širdies pažeidimu, V. Š. ir T. B. pagrobė iš V. Š. J. Š. priklausantį 1949 litų vertės motorolerį „QINGQI XF50QT-6" ir J. Š. priklausantį 169 litų vertės GSM ryšio telefoną „Nokia 6300".

Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį išteisinti arba apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš jo nukentėjusiajam J. Š. proceso išlaidos arba nukentėjusiajam priteistą proceso išlaidų dalį sumažinti, grąžinti mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 5140“ su baterija ir SIM kortele, ,,Sony Ericsson W300i“ su baterija ir SIM kortele, ,,Nokia 3310“ su baterija ir SIM kortele, kompiuterio kietąjį diską ,,Western digital 320 GB“, serijinis numeris WCAPZ0167738.

Apeliantas skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino jį V. Š. plėšimo organizatoriumi, tačiau nei kaltinamuoju aktu, nei teismo nuosprendžiu jo veika nebuvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybes tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kadangi nekonkretizavo šios aplinkybės buvimo abiejų veikų – plėšimo ir nužudymo atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. nepareikštas, jis pripažintas kaltu tik dėl plėšimo, o T. B. veiksmai dėl nužudymo įvertinti kaip ekscesas, todėl, anot apelianto, T. B. , padarydamas nužudymą, su niekuo nebendrininkavo ir tokia sunkinanti aplinkybė atsirasti negalėjo. Nuteistojo gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad T. B. veikoje pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nuostatas ir skirti T. B. bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės ribas, taip pat į Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, nustatančias bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, T. B. skirtinos bausmės ribos yra nuo keturių iki dešimties metų laisvės atėmimo, o bausmės vidurkis yra septyneri metai. Todėl, anot apelianto, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, T. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., padarymą skirtina mažesnė nei septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl 1250 Lt iš jų sūnaus V. Š. priteisimo nukentėjusiajam J. Š. už gynėjo paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. ieškinys surašytas 2008 m. liepos 11 d., o papildytas 2008 m. lapkričio 21 d. Tuo tarpu, advokatas V.Sviderskis, kuris atstovavo nukentėjusiojo J. Š. interesus, orderį pateikė 2009 m. kovo 20 d. Šios aplinkybės, anot apeliantų, leidžia daryti išvadą, kad advokatas V.Sviderskis nei ieškinio, nei papildyto ieškinio nerašė. Apeliantai taip pat nurodo, kad advokatui V.Sviderskiui J. Š. , kuri nėra pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje, pinigus mokėjo pagal 2009 m. vasario 18 d. sutartį Nr. 336/09, t. y. dar iki orderio išrašymo 2009 m. kovo 20 d. Šios aplinkybės, apeliantų teigimu, leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis J. Š. būtent šioje byloje turėjo proceso išlaidų. Tačiau, kaip nurodo apeliantai, jeigu teismas pripažintų, kad nukentėjusysis J. Š. turėjo proceso išlaidų, tai Lietuvos Respublikos BPK proceso išlaidų nereglamentuoja, todėl šiuo atveju turi būti taikomos 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į tai, jog advokatas nei ieškinio, nei papildyto ieškinio nerašė, teismo posėdžiuose dalyvavo ne daugiau kaip penkias valandas bei remiantis Rekomendacijų 8 p., nukentėjusiajam priteistina maksimali suma galėtų būti ne didesnė nei 500 Lt. Apeliantai pažymi, kad T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., o jų sūnus V. Š. tik pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso išlaidas iš T. B. ir V. Š. priteisė po lygiai. Apeliantai teigia, jog T. B. kaltė yra žymiai didesnė nei jų sūnaus V. Š. , todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš T. B. turėtų būti priteista didesnė proceso išlaidų dalis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. Š. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas S. Š. prašė atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. B. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas A. B. prašė nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. Š. ir nuteistojo atstovų pagal įstatymą bei civilinių atsakovų S. Š. , L. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė vien tik prieštaringais T. B. parodymais, o jo paties parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Nuteistasis V. Š. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtino, kad jis niekada nesitarė su T. B. pagrobti motorolerį, panaudojant fizinį smurtą ir peilį, teigia, kad su nukentėjusiuoju V. Š. T. B. prašymu tarėsi tik dėl motorolerio pirkimo, o į įvykio vietą su T. B. ėjo todėl, kad bijojo T. B. , kadangi pastarasis reikalavo eiti kartu, jam grasino. Šiuos nuteistojo V. Š. teiginius visų pirma paneigia nuteistojo T. B. parodymai. Pirmosios instancijos teisme T. B. parodė, kad pagąsdinti motorolerio pardavėją ir atimti motorolerį buvo bendras jo ir V. Š. susitarimas. T. B. teigimu, dar pavasarį su V. Š. buvo kalba apie tai, iš kur gauti pinigų ir V. Š. pasiūlė pavogti motorolerį, o vėliau jį parduoti. V. Š. , suradęs motorolerio pardavėją, 2008 m. birželio 11 d. vakare pardavėjui paskambino iš savo telefono ir susitarė susitikti kitą dieną ant žvyrkelio, einančio į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. V. Š. jam parašė SMS žinutę, jog einant susitikti su motorolerio pardavėju pasiimtų peilį, kad būtų lengviau pagąsdinti pardavėją, apie pardavėjo sužalojimą kalbos su V. Š. nebuvo. Jis su V. Š. susitiko 2008 m. birželio 12 d., prieš pamokas, apie 8 val. ryto, ir, eidami žvirkeliu, sutiko vaikiną su motoroleriu. Su V. Š. buvo susitarę, jog V. Š. pasivažinės motoroleriu, kad įsitikintų, ar motoroleris tinkamas. V. Š. , besivažinėdamas motoroleriu, jam paskambino, ir pasakė, kad atvažiavęs duos ženklą, kada pulti motorolerio pardavėją. V. Š. , linktelėjus galva, jis puolė motorolerio pardavėją. Iš įvykio vietos jie su V. Š. išvažiavo kartu, nužudyto vaikino motoroleriu, pas V. Š. liko ir nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonas, kuris grumtynių su nukentėjusiuoju metu iškrito ant žemės. Vėliau V. Š. surado, kam parduoti pagrobtą motorolerį. Analogiškus parodymus nuteistasis T. B. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 135 – 138) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 58 – 59). Šie nuteistojo T. B. parodymai yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2008 m. birželio 13 d. V. Š. naudojosi mobilaus ryšio telefonais: ,,Nokia 6100“ – iki 2008 m. birželio 11 d., ,,Nokia 3310“ – nuo 2008 m. birželio 12 d., kuriuose buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Sony Ericsson W300“, kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nokia 5140“, kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis T. B. naudojosi mobilaus ryšio telefonu ,,Samsung SGH – J200“, kuriame buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis V. Š. naudojosi mobilaus ryšio telefonu ,,Nokia 6300“, kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 13 d. kratos protokole užfiksuota, jog kratos V. Š. gyvenamojoje vietoje metu kartu su kitais daiktais buvo rastas ir paimtas nukentėjusiajam V. Š. priklausęs telefonas ,,Nokia 6300“, kurio gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės (t. 1, b. l. 41 – 42). Iš byloje esančios 2008 m. gruodžio 17 d. pažymos dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės matyti, kad 2008 m. birželio 11 d., 20.00 val. į V. Š. priklausantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. Š. , 2008 m. birželio 12 d., 07.58 val. į V. Š. priklausantį telefoną buvo du kartus skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. Š. . T. B. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje 2008 m. birželio 12 d. užfiksuoti 56 kontaktai su numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. Š. ir 9 kontaktai su numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. Š. (t. 3, b. l. 44 – 64). Apžiūrint V. Š. namuose vykusios kratos metu paimtą telefono aparatą ,,Sony Ericsson W300“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefono užrašų knygelėje yra įvestas nukentėjusiojo V. Š. telefono numeris (duomenys neskelbtini), šio numerio naudotojas pavadintas ,,Qwinkis“, šis telefono numeris apžiūrėtu aparatu buvo rinktas 2008 m. birželio 11 d. (t. 3, b. l. 77 – 84). Šie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys patvirtina, jog, būtent, nuteistasis V. Š. , surado motorolerio pardavėją V. Š. , įsivedė jo telefono numerį į savo telefono užrašų knygelę, šiam skambino tiek 2008 m. birželio 11 d. vakare, tiek 2008 m. birželio 12 d. ryte bei tarėsi su nukentėjusiuoju dėl susitikimo, į įvykio vietą su nuteistuoju T. B. V. Š. ėjo ne todėl, kad T. B. jam grasino ir liepė taip elgtis, bet sąmoningai, žinodamas, kokiu tikslu eina susitikti su nukentėjusiuoju, t. y. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pagrobti jo motorolerį.

Nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad su T. B. nebuvo jokio išankstinio susitarimo pagrobti motorolerį iš nukentėjusiojo ir vėliau jį parduoti paneigia ne tik nuteistojo T. B. parodymai apie tai, kad V. Š. surado motorolerio pirkėją, bet ir liudytojo T. K. parodymai. Liudytojas T. K. parodė, kad jis buvo internete pranešęs, jog nori pirkti motorolerį bei nurodęs savo telefono numerį 860459226. 2008 m. birželio 12 d. jam paskambino kažkoks vaikinas iš Vievio ir pasiūlė pirkti ,,Kvinki“ motorolerį už 500 litų be dokumentų, nes dokumentus aiškino pametęs. Motorolerį siūlęs vaikinas skambino iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą jis parašė SMS žinutes tam vaikinui, tačiau atsakymą jam atsiuntė ne į visas žinutes, į SMS žinutę dėl motorolerio priregistravimo atsakymo negavo. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina 2008 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, taip pat V. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Apžiūrint V. Š. priklausantį telefono aparatą ,,Nokia 3310“ su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad SIM kortelės naudotojas skambino T. K. 2008 m. birželio 12 d., 13.29 val., T. K. siuntė SMS žinutes tą pačią dieną 17.32 val., 18.21 val., 19.47 val., atsakyta buvo tik į vieną T. K. SMS žinutę (t. 3, b. l. 62, 86).

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina jo parodymus apie tai, kad V. Š. nužudymo metu įvykio vietoje jo nebuvo, jis tik palydėjo T. B. iki susitikimo su V. Š. vietos ir nuėjo į mokyklą. Nors byloje esančioje 2008 m. gruodžio 17 d. pažymoje dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės užfiksuota, kad pokalbių, tarp telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio T. B. ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. Š. , metu 2008 m. birželio 12 d., 08.49 val. ir 08.50 val. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo celės 96 B veikimo zonoje, o telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo celės 254A veikimo zonoje (t. 3, b. l. 44 – 45), tačiau šie duomenys neprieštarauja nuteistojo T. B. parodymams apie tai, kad, tik susitikęs su V. Š. , V. Š. paprašė leisti pasivažinėti nukentėjusiojo motoroleriu, o nuvažiavęs toliau V. Š. skambino T. B. , t. y. V. Š. ir T. B. telefonu bendravo būdami skirtingose vietose. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad V. Š. kartu su T. B. suplanavo ir organizavo V. Š. plėšimą, panaudojant fizinį smurtą, bei teisingai V. Š. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde nurodomas teiginys apie policijos pareigūnų spaudimą, reikalavimus duoti pareigūnams reikiamus parodymus, grasinimus ikiteisminio tyrimo metu yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek apklausiant V. Š. įtariamuoju, tiek atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, dalyvavo V. Š. gynėjas, todėl tiek pats V. Š. , tiek jo gynėjas turėjo teisę paduoti skundus dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar sprendimų. Be to, faktiniai duomenys, gauti atliekant minėtus procesinius veiksmus, nėra vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys V. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nepagrįstas yra nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas jo gynėjo prašymą pranešti prokurorui apie J. Š. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 270 str. 2 d. reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 270 str. 2 d. nurodyta, jog teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Tačiau, minėtas straipsnis neįpareigoja teismo tenkinti visus proceso dalyvių pareikštus prašymus. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu aplinkybės, kurias prašoma ištirti ar išaiškinti turi reikšmės bylai. Nukentėjusiojo J. Š. parodymai apie anksčiau jo sūnaus turėto motorolerio pardavimo aplinkybes šiai bylai reikšmės neturi, be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusysis J. Š. pripažino, kad duodamas parodymus suklydo. Suklydimas ar apsirikimas nelaikytinas sąmoningu melagingų parodymų davimu. Esant tokioms aplinkybėms priimti byloje nuteistojo V. Š. gynėjo prašomo sprendimo pagrindo nebuvo.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skunde prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėti, nuteistojo T. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo sušvelninti T. B. paskirtą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. V. Š. ir T. B. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bei Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytais ypatumais. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas V. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymą paskyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcija nenumato laisvės atėmimui alternatyvių bausmių. Todėl, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį V. Š. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, tačiau teismas nuosprendyje nenurodė aplinkybių, nulėmusių V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį bei motyvų, kuriais remdamasis paskyrė V. Š. laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę nei už plėšimą paskirta bausmė kitam nusikalstamos veikos bendrininkui T. B. . Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Š. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Tačiau įstatymų leidėjas įpareigoja teismą grupės asmenų padarytų nusikaltimų atveju atsižvelgti į asmens kaip bendrininko darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ( Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 6 p.), t. y. skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti, kokį konkretų vaidmenį kaltininkas atliko bendrininkų grupėje, koks jo indėlis darant nusikalstamą veiką, elgesys nusikalstamos veikos darymo metu bei individualizuoti bausmę.. Nors nuteistasis V. Š. buvo aktyvus planuojant V. Š. apiplėšimą, t. y. V. Š. pasiūlė T. B. susirasti motorolerio pardavėją ir, jį pagąsdinus, pagrobti motorolerį, pats V. Š. internete surado motorolerio pardavėją (nukentėjusįjį V. Š. ), pats skambino motorolerio pardavėjui ir tarėsi su juo dėl susitikimo, su nuteistuoju T. B. aptarė motorolerio pagrobimo planą, tačiau nusikaltimo darymo metu V. Š. veiksmai nebuvo aktyvūs, prieš nukentėjusįjį jis nei psichinio nei fizinio smurto nevartojo, nukentėjusiajam negrasino. Įvertinus V. Š. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, bei atsižvelgus į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo jam už plėšimą skirti griežtesnę bausmę negu kitam šios nusikalstamos veikos bendrininkui T. B. , todėl V. Š. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė mažintina.

Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Remiantis teisės doktrina ir praktika, efektyvi nepilnamečių pataisymo ir perauklėjimo priemonė yra bausmės vykdymo atidėjimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 92 str. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama pataisyti nepilnamečius asmenis neizoliuojant jų nuo visuomenės, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuoti jų elgesį ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinti juos prie normalaus gyvenimo būdo. Lietuvos Respublikos BK 92 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis būtinomis sąlygomis: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis); 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai tokio sprendimo nemotyvavo, apsiribojo tik formalių aplinkybių, nuo kurių priklauso skiriamos bausmės rūšis ir dydis, išvardinimu, šių aplinkybių neanalizuodamas. V. Š. už tyčinio nusikaltimo padarymą nuteistas mažesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Iš byloje esančio 2008 m. liepos 28 d. šeimos aplankymo akto matyti, kad V. Š. sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, tėvai stengiasi tinkamai auklėti sūnų, vaikui tėvai sudaro sąlygas užsidirbti (t. 2, b. l. 36 – 37), Vievio seniūnijoje nusiskundimų dėl šios šeimos gyvenimo būdo bei elgesio nėra (t. 4, b. l.134). Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazijos pateiktoje charakteristikoje V. Š. apibūdinamas kaip ramaus būdo, su klasės draugais nekonfliktuojantis, nors mokėsi silpnai, bet į aukštesnę klasę visada būdavo keliamas (t. 2, b. l. 42), šiuo metu V. Š. mokosi Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, mokyklos administracijos apibūdinamas kaip laiku ir tinkamai atliekantis mokytojų pateiktas užduotis, siekiantis žinių, bendraujantis ir mandagus vaikas (t. 4, b. l. 77, 137). Įvertinus šias aplinkybes bei V. Š. paskirtosios bausmės dydį, taip pat atsižvelgus į V. Š. vaidmenį nusikaltimo padaryme, į tai, kad jis nusikalto neturėdamas net penkiolikos metų, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. B. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d., 6 d.), į T. B. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į T. B. asmenybę - jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas patenkinamai, bei įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė T. B. bausmę, nežymiai didesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d., reglamentuojančiame bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d.). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). Tačiau, skiriant bausmę, kiekvienu atveju teismas nėra įpareigotas skirti bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, mediana, jeigu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra daugiau nei lengvinančių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe, nekonkretizavo, kuriai T. B. padarytai nusikalstamai veikai ši aplinkybė priskirtina. Tačiau, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, kad bendrininkų grupe padarytas tik plėšimas, o nužudymą T. B. įvykdė vienas, t. y. veikos padarymas bendrininkų grupe yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė tik skiriant bausmę už plėšimą. Nors pirmosios instancijos teismas, esant T. B. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybės už nužudymą sunkinančių aplinkybių, paskyrė T. B. bausmę, kaip nepilnamečiui, nežymiai viršijančią sankcijos medianą, tačiau bausmės skyrimas nėra formalus aritmetinis veiksmas, pridedant ar atimant tam tikrą skaičių nuo sankcijos vidurkio, bausmės paskyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai ir objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad, skiriant bausmę T. B. , jo padėtis jau buvo švelninama taikant Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus bei įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos dydį, T. B. paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio keisti nėra pagrindo.

Nuteistasis V. Š. bei nuteistojo atstovai pagal įstatymą ir civiliniai atsakovai S. Š. , L. Š. apeliaciniais skundais prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam J. Š. proceso išlaidų priteisimo arba šioje dalyje nuosprendį pakeisti ir V. Š. priteistų proceso išlaidų dalį sumažinti. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 106 str. Minėto straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo J. Š. interesus atstovavo advokatas V.Sviderskis, tą patvirtina advokato pateiktas orderis (t. 4, b. l. 52) bei advokato pateikti dokumentai apie apmokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą (t. 4, b. l. 53, 54). Todėl, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų V. Š. ir T. B. po 1250 Lt, o V. Š. neturint pajamų ar turto iš S. Š. ir L. Š. po 625 Lt nukentėjusiajam J. Š. teismo išlaidas už gynėjo paslaugas, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, priteista suma neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo principams.

Tenkintina nuteistojo V. Š. bei jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų S. Š. , L. Š. apeliacinių skundų dalis, kuria apeliantai prašo grąžinti mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 5140“ su baterija ir SIM kortele, ,,Sony Ericsson W300i“ su baterija ir SIM kortele, ,,Nokia 3310“ su baterija ir SIM kortele, kompiuterio kietąjį diską ,,Western Digital 320 GB“, serijinis numeris WCAPZ0167738. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė sprendimą daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 5140“ su baterija ir SIM kortele, ,,Sony Ericsson W300i“ su baterija ir SIM kortele, ,,Nokia 3310“ su baterija ir SIM kortele sunaikinti, o dėl kompiuterio kietojo disko ,,Western Digital 320 GB“, serijinis numeris WCAPZ0167738 teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė. Apeliantų prašomi grąžinti daiktai nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 72 str. nurodytus požymius, kuriuos teismas, priimdamas nuosprendį privalo konfiskuoti, taip pat minėtų daiktų apyvarta nėra uždrausta. Todėl, apeliantų prašymas tenkinamas ir mėlynos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, mobiliojo ryšio telefonai ,,Nokia 5140“ su baterija ir SIM kortele, ,,Sony Ericsson W300i“ su baterija ir SIM kortele, ,,Nokia 3310“ su baterija ir SIM kortele, kompiuterio kietasis diskas ,,Western Digital 320 GB“, serijinis numeris WCAPZ0167738 grąžinami nuteistajam V. Š. .

Nuteistojo V. Š. atstovai pagal įstatymą ir civiliniai atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. Š. ir L. Š. turtą. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų atlyginę priteistas proceso išlaidas, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti panaikintas tik nuosprendžio vykdymo procese, kai S. Š. ir L. Š. sumokės nukentėjusiajam priteistą pinigų sumą už gynėjo paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.

V. Š. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., sušvelninti iki 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., V. Š. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti V. Š. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti V. Š. dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Grąžinti V. Š. mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 5140“ su baterija ir SIM kortele, ,,Sony Ericsson W300i“ su baterija ir SIM kortele, ,,Nokia 3310“ su baterija ir SIM kortele, kompiuterio kietąjį diską ,,Western Digital 320 GB“, serijinis numeris WCAPZ0167738.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.