- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- AN2-386-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01035-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarimo jos administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. birželio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo specialistas surašė V. M. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2018 m. birželio 10 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairavo automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tai yra neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, vairuodama nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, o, įvykus eismo įvykiui ir neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei į eismo įvykio vietą nekvietus policijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta 1040,66 eurų žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Savo veiksmais vairuotoja V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 127 ir 220 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarimu V. M. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį jai paskirta 400 eurų bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1550 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams be automobilio „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta galutinė nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. 1550 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.V. M. skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarimą ir neskirti jai specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metų laikotarpiui.Apeliantė kaltės dėl administracinių nusižengimų skunde neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, kuri, jos manymu, savo trukme yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pirmosios instancijos teismas nutarime išsamiai nenurodė motyvų dėl specialiosios teisės atėmimo skyrimo tikslingumo, neatsižvelgė nei į padarytos veikos aplinkybes, nei į pažeidėjos asmenybę. V. M. teismui paaiškino, kad 2018 m. birželio 17 d., važiuodama automobiliu „Audi A3“, nepastebėjo prieš save staigiai stabdžiusio automobilio „Honda Accord“ ir atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį. Dėl įvykusio auto įvykio ji labai išsigando, todėl išlipusi iš savo transporto priemonės pasakė „Honda Accord“ automobilio vairuotojui, jog nori atlyginti visą jam padarytą žalą ir kad gali važiuoti iki namų pasiimti pinigų, tačiau vairuotojas pasakė, kad jam pinigų nereikia ir kad kvies policiją. Ji taip išsigando, jog jai prasidėjo panikos priepuolis ir supanikavusi sėdo į savo transporto priemonę ir išvažiavo namo. Grįžusi namo pamatė, kad turi tik 600 eurų, todėl išėjo pas kaimynę S. J. pasiskolinti daugiau pinigų, kad galėtų grįžusi į eismo įvykio vietą tam vairuotojui sumokėti. Pas kaimynę ją ištiko panikos priepuolis, todėl kaimynė jai davė vaistų nuo širdies. Šiuos parodymus teisme patvirtino ir apklausta liudytoja S. J.. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, jog ji iš karto po įvykio bendravo su pro šalį važiavusiais ir sustojusiais policijos pareigūnais, kurie pasiteiravo ar niekas nenukentėjo ir ar nereikia pagalbos, kas patvirtina išvadą, jog ji nesistengė pasišalinti iš įvykio vietos sąmoningai, stengdamasi išvengti atsakomybės, o tiesiog sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.V. M. skunde prašo atsižvelgti į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad ji kaltę dėl administracinių nusižengimų pripažįsta ir labai gailisi, ruošiasi atlyginti padarytą žalą apgadintos transporto priemonės vairuotojui, jei draudimo bendrovė atsisakys atlyginti nuostolius, taip pat kad anksčiau nėra bausta už tokio paties pobūdžio nusižengimus, be to, pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį aptariama administracinio poveikio priemonė nėra skiriama privalomai.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko atsiliepime į V. M. apeliacinį skundą prašoma šio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde V. M. sutinka su padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacija pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, ir kaltės dėl šių nusižengimų padarymo neginčija, tik kelia jai už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas <...>, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Apygardos teismas, išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šios administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklės nepažeistos. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nustatyta, kad V. M. administracinius nusižengimus padarė neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui ji nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tai yra neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-697/2018, 2K-12-719/2018).Taigi, vadovaudamasis aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui V. M. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kartu su bauda skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, nustatant minimalų ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytą 1 metų terminą. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimo turinio matyti, kad teismas pakankamai aiškiai motyvavo sprendimą taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę ir apygardos teismas neturi pagrindo su šiais motyvais nesutikti.Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši administracinio poveikio priemonė pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį asmenims, padariusiems šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, numatyta kaip neprivaloma, tačiau nagrinėjamu, įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes (po eismo įvykio nesutiko kviesti policijos pareigūnų, o nukentėjusiam asmeniui iškvietus pareigūnus, ji iš eismo įvykio vietos nieko nepasakiusi išvyko, iš karto po įvykio namuose policijos pareigūnų rasta nebuvo), V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau yra bausta už šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdami neblaivi (nustatytas 2,65 promilės girtumas), pritartina teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti tikslinga jai uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad tam tikrą laiką ji negalėtų šios teisės įgyti.Apygardos teismo vertinimu, V. M. skunde nurodomos aplinkybės, teisinančios jos pasišalinimą iš įvykio vietos (streso būsena, panikos priepuolis ir kt.), taip pat ketinimai atlyginti jos veiksmais padarytą turtinę žalą, nesudaro pagrindo švelninti apeliantei administracinę atsakomybę. Šiuo atveju teismas nenustatė ir apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad jai paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad teismas tinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.