Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-05-19 · Civilinė byla Nr. e2-1030-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
e2-1030-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00119-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1030-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00119-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Ruksa“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Faktumas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 525154 „Projekto „Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastato modernizavimas“ baldų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) procedūras (raštą dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo Nr. (33)(24.1)-SD-VŠ-73); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė neteisėtai nutraukė Pirkimo procedūras, motyvuodama tuo, kad Pirkimo dokumentuose ydingai suformuluoti reikalavimai, o būtent, kad Pirkimo sąlygų 3.4 papunktyje nustatyta, jog tiekėjui kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi, o Techninės specifikacijos 2 punkte nustatyta, kad baldų gamyba turi būti sertifikuota pagal ISO 9001 ir ISO 14001, nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 48 straipsnį kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų reikalavimai keliami tiekėjui, o ne pirkimo objektui. Anot ieškovės, Pirkimo procedūrų nutraukimas vien dėl formalaus pažeidimo ne tik iškreipia atsakovės ir ieškovės interesų pusiausvyrą, bet ir pažeidžia ieškovės interesus, nes po paviešintų Pirkimo kainų, naujai skelbiamame pirkime kiti tiekėjai, disponuodami informacija apie ieškovės, kaip Pirkimo dalyvės kainas, galėtų įgyti pranašumą ir ieškovės bei kitų tiekėjų padėtis pirkime taptų nelygiavertė. Tai gali sąlygoti turtinės žalos ieškovei atsiradimą, o atsakovei tai gali turėti naudos, nes po kainų paviešinimo naujajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai (taip pat ir ieškovė), norėdami laimėti, bus priversti mažinti pasiūlymo kainą. Tokia situacija suponuoja lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą.

3. Ieškovė akcentuoja, kad remiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, pirkimas gali būti nutrauktas tik dviem atvejais: (i) jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; (ii) jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Tačiau šiuo atveju nei vienas iš nurodytų atvejų nėra nustatytas, t. y. atsakovės nurodyta klaida nelaikytina aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, o taip pat nėra pagrindo pripažinti kokių nors VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą. Juolab, kad šiuo atveju visų aplinkybių visuma rodo, jog tiekėjai Pirkimo sąlygas suprato ir aiškino vienodai, jų pateikti pasiūlymai tarpusavyje nėra nepalyginami, todėl tai aiškiai rodo, kad tiekėjams jokių neaiškumų nesukėlė Techninėje specifikacijoje keliamas reikalavimas baldams, dėl ko ši sąlyga turėjo būti aiškinama ir taikoma ieškovės naudai, t. y. viešasis pirkimas turėtų būti neatšauktas, o susidariusi situacija ištaisoma įpareigojant ieškovę pateikti sertifikatus, patvirtinančius, jog ji atitinka ISO 9001 ir ISO 14001 standartus.

4. Ieškovės nuomone, susidariusi situacija suponuoja išvadą, kad galimai visi perkančiosios organizacijos veiksmai yra atliekami siekiant sudaryti sąlygas dalyvauti pirkime UAB „Ruksa“, nors šios tiekėjos pasiūlymas Pirkime apskritai neturėjo būti vertinamas. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Ruksa“ ne tik buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet ir neturėjo teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, po to, kai nei paraiškoje, nei EBVPD to neišviešino, tuo labiau – teikti kitų ūkio subjektų sertifikatus, pati jų neturėdama.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

5. Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės UAB ,,Faktumas“ ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

6. Atsakovė teigia, jog Pirkimo dokumentuose numatytos sąlygos, susijusios su reikalavimais turėti kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų sertifikatus buvo neaiškios ir dviprasmiškos, dėl to susidarė nevienodos sąlygos pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, o tai vertintina kaip aplinkybė, pažeidžianti lygiateisiškumo principą, įtvirtintą VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Be to, situacija kuomet susidarė dviprasmiškas Pirkimo dokumentų vertinimas, negali būti vertinama kaip atsakovės subjektyvi klaida, nes atsakovė negalėjo numatyti aplinkybių, kad Techninėje specifikacijoje iškelti konkretūs reikalavimai įgaus dviprasmišką tiekėjų vertinimą, kas tolimesnes Pirkimo procedūras padarė negalimomis. Ieškovės teiginiai, kad visi tiekėjai suprato, jog ISO standartai taikomi tiekėjams, bet ne baldams, yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė. O ieškovės tvirtinimas, kad susidariusią situaciją ištaisyti būtų pakakę atsakovei tiesiog patikslinant, kad ISO standartai taikomi ne baldų gamybai, o tiekėjams, yra deklaratyvus ir negali būti vertinamas kaip pakankamas susidariusiai situacijai ištaisyti. Juolab, kad perkančioji organizacija dar prieš nutraukdama Pirkimą, konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri jai ir pasiūlė apsvarstyti Pirkimo nutraukimą ir naujo vykdymą, o taip pat rekomendavo pirkimą skaidyti į dalis, atskiriant prekes, kurios nėra susijusios su gamyba, pagal poreikius, pvz. biuro kėdės, čiužinukai ir pan., tokiu būdu, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, didinant tiekėjų konkurenciją, skatinant smulkų ir vidutinį verslą bei racionalų lėšų panaudojimą. Taigi, nepaisant to, kad ieškovės pasiūlymas buvo itin patrauklus perkančiajai organizacijai, stengiantis nepažeisti VPĮ nuostatų, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras.

7. Atsakovės nuomone, ji pagrįstai vertino UAB „Ruksa“ pasiūlymą, kadangi šios tiekėjos atsakovei nurodytos priemonės, kurių ji ėmėsi, siekdama įrodyti savo patikimumą, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punktu, buvo pakankamos. Be to, atsakovė vertino, kad UAB „Ruksa“ argumentai, jog „vien tai, kad Tiekėjas įsigis prekes iš jų gamintojo ir jas pagal Pirkimo sutartį perparduos Perkančiajai organizacijai, nereiškia, kad siūlomų prekių gamintojas yra laikomas „kitu ūkio subjektu, kurio pajėgumais remiamasi “, nes šio tiekėjo pajėgumais Tiekėjas visiškai nesiremia, todėl ir neprivalo jo išviešinti ar pateikti šio gamintojo EBVPD su pasiūlymu“, yra pagrįsti.

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ruksa“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

9. Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama teisinę išvadą šioje civilinėje byloje, akcentavo, kad siekiant įsigyti kokybiškai pagamintus baldus, ISO 9001 ir ISO 14001 standartai, kurių buvo reikalaujama pagal Techninės specifikacijos 2 punktą, to neparodo ir neatspindi, nes jie skirti tiekėjo veiklai, o ne įsigyjamam pirkimo objektui ar jo kokybei. Todėl Tarnyba šiame Pirkime perkančiajai organizacijai teikė rekomendaciją apsvarstyti Pirkimo nutraukimą, kadangi būtent ISO 9001 ir ISO 14001 standartų reikalavimai turi būti keliami ne pirkimo objektui, o tiekėjui, kas reiškia, kad jie turi būti įrašyti prie kvalifikacinių reikalavimų, o ne techninėje specifikacijoje, kurioje nurodomi reikalavimai būtent pirkimo objektui. Anot Tarnybos, šiuo atveju nėra galimybės ištaisyti Pirkimo dokumentų klaidą taip, kaip nurodo ieškovė, t. y. jau procedūrų eigoje aiškinti, kad ISO standartai taikomi ne baldų gamybai, o tiekėjams, nes tokiu atveju trečiasis asmuo jau nebegalės pakeisti savo pasiūlymo ir nurodyti, kad remsis subtiekėjo kvalifikacija. Vadinasi, jo atžvilgiu, Tarnybos nuomone, galimai būtų pažeistas skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principas.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

10. Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbė supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą konkursą „Projekto ,,Pilviškių ,,Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastato modernizavimas“ baldų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 525154. Pasiūlymai pirkimui turėjo būti pateikti iki 2020 m. gruodžio 28 d. Pasiūlymus pateikė UAB „Ruksa“ (pasiūlymo kaina – 61 080,80 Eur su PVM), UAB „Faktumas“ (pasiūlymo kaina – 77 945,76 Eur su PVM) ir UAB „ArtusLT“ (pasiūlymo kaina – 80 475,89 Eur su PVM).

11. Viešojo pirkimo komisija 2021 m. sausio 7 d. posėdyje, įvertinusi UAB „Ruksa“ informaciją, pateiktą pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punktą, priemones, kurių ėmėsi tiekėja, siekdama įrodyti savo patikimumą, pripažino pakankamomis. Komisija šiame posėdyje konstatavo, kad šios tiekėjos pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir yra ekonomiškai naudingiausias. Komisija, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.1.6 papunkčiu ir Techninės specifikacijos 2 punktu, nutarė prašyti UAB „Ruksa“ pateikti pirkimo dokumentuose nurodytų tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus bei ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatus, kurie galiotų baldų gamybos srityje (arba lygiavertėje). Tačiau, kadangi UAB „Ruksa“ komisijos nustatytu terminu ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatus pateikė tik anglų kalba, komisija 2021 m. sausio 13 d. posėdyje, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 5.7 papunkčiu, prašyti tiekėjos pateikti sertifikatus lietuvių kalba. Komisija 2021 m. sausio 18 d. posėdžio metu nustatė, kad UAB „Ruksa“ pateiktuose sertifikatuose lietuvių kalba nurodyta, jog „ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatus plieninių komponentų projektavimo ir gamybos, įtraukiant pjovimo, štampavimo, lenkimo ir suvirinimo etapus bei projektavimo ir gamybos metalinių ir plastikinių biuro, visuomeninės paskirties, mokyklų bei namų kėdžių komponentų, stalų bei baldų sistemų techninio aptarnavimo ir aptarnavimo po pardavimo srityse turi įmonė Castello di Godego“. Komisijos vertinimu, iš tiekėjos pateiktų dokumentų buvo akivaizdu, jog ji siekė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nors to neišviešino teikdama paraišką. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 13.1.3 ir 13.1.4 papunkčiais, viešojo pirkimo komisija nutarė atmesti UAB „Ruksa“ pasiūlymą.

12. Viešojo pirkimo komisija 2021 m. sausio 20 d. posėdyje sudarė pasiūlymų eilę iš UAB „Faktumas“ ir UAB „ArtusLT“ ir pripažino Pirkimo laimėtoju UAB „Faktumas“ pasiūlymą; sutarties sudarymo atidėjimo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. sausio 27 d.

13. UAB „Ruksa“ 2021 m. sausio 21 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl jo pasiūlymo atmetimo, kurią perkančioji organizacija 2021 m. sausio 27 d. tenkino, atšaukė 2021 m. sausio 20 d. priimtą sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir nutarė pasiūlymus nagrinėti pakartotinai. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. sausio 27 d. viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 5.7, 11.2, 11.3 papunkčiais, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Ruksa“ deklaravo, jog techninėje specifikacijoje nurodytų baldų negamins, o nupirks juos iš OMP group, nutarė prašyti UAB „Ruksa“ pateikti: (i) OMP group įmonės galiojančių ISO 9001 ir ISO 14001 standartų sertifikatus; (ii) įrodymus, kad ISO 14001 sertifikatas plieninių komponentų ir gamybos, įtraukiant pjovimo, štampavimo, lenkimo ir suvirinimo etapus, srityje yra lygiavertis perkančiosios organizacijos reikalaujamam sertifikatui; (iii) susitarimą su OMP group dėl kitų ūkio subjektų pajėgumo lietuvių kalba bei įsipareigojimą, kad baldus pagamins OMP group įmonė.

14. Viešojo pirkimo komisija 2021 m. vasario 4 d. posėdyje, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 13.1.3 ir 13.1.4 papunkčiais, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Ruksa“ siekė ne tikslinti kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų duomenis, o keisti perkančiajai organizacijai pateiktoje paraiškoje ir EBVPD nurodytus duomenis bei į tai, kad UAB „Ruksa“ pateiktas ISO 14001 sertifikatas neatitinka perkančiosios organizacijos reikalaujamam sertifikatui, nutarė UAB „Ruksa“ pasiūlymą atmesti. Tą pačią dieną komisija taip pat nutarė sudaryti pasiūlymų eilę iš UAB „Faktumas“ ir UAB „ArtusLT“ ir pripažinti Pirkimo laimėtoju UAB „Faktumas“ pasiūlymą, o sutarties sudarymo atidėjimo terminą nustatyti iki 2021 m. vasario 17 d., kuris vėliau pratęstas iki 2021 m. vasario 18 d.

15. UAB „Faktumas“ 2021 m. vasario 4 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl komisijos 2021 m. sausio 27 d. priimto sprendimo atšaukti 2021 m. sausio 20 d. sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir sprendimo pasiūlymus nagrinėti pakartotinai. Tačiau perkančioji organizacija 2021 m. vasario 9 d. nutarė tiekėjos pretenzijos netenkinti, kadangi, įvertinus UAB „Ruksa“ informaciją, pateiktą pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punktą, priemonės, kurių ėmėsi UAB „Ruksa“, siekdama įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos.

16. UAB „Ruksa“ 2021 m. vasario 18 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją. Perkančioji organizacija 2021 m. vasario 18 d. sustabdė Pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui ir apie tai 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. (33)(24.1)-SD-VŠ-73 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo“ informavo tiekėjus. Tačiau, nagrinėdama šią pretenziją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi bei 35 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas nutraukti Pirkimą dėl Pirkimo dokumentuose ydingai keliamų reikalavimų, susijusių su kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartais, nusprendė Pirkimo procedūras apskritai nutraukti. Perkančioji organizacija apie šį savo sprendimą informavo tiekėjus 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. (33)(24.1)-SD-VŠ-79 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad „Atviro konkurso (supaprastinto) sąlygų 3.4. punkte nustatyta, kad tiekėjui kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi. Techninės specifikacijos 2 punkte nustatyta, kad baldų gamyba turi tūri sertifikuota pagal ISO 9001 ir ISO 14001. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 48 straipsnį, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimai keliami tiekėjui, ne pirkimo objektui“.

17. UAB „Faktumas“ 2021 m. kovo 2 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje reikalavo panaikinti sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. (33)(2.27.)-SD-353 „Dėl atsakymo į gautą pretenziją“ informavo tiekėją, kad pretenzijos netenkina, o taip pat informavo, kad, patikslinus pirkimo dokumentus, baldų pirkimas bus vykdomas iš naujo. Perkančioji organizacija nurodė, kad pagal VPĮ 48 straipsnį kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimai keliami tiekėjui, o ne pirkimo objektui. Tuo tarpu Pirkime perkančioji organizacija standartų reikalavimus nustatė priešingai – pirkimo objektui, o ne tiekėjui, kas reiškia, kad reikalavimai Pirkimo dokumentuose nustatyti ydingai.

18. UAB „Faktumas“, manydama, kad perkančioji organizacija neteisėtai, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, nutraukė Pirkimo procedūras, tuo pažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, pateikė ieškinį teismui. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog esminis ginčas byloje kilęs dėl to (i) ar perkančioji organizacija turėjo teisinį pagrindą nutraukti Pirkimo procedūras ir (ii) ar nebuvo jokių galimybių atitaisyti susidariusią padėtį nenutraukiant Pirkimo procedūrų. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą ar UAB „Ruksa“, kurios pretenziją nagrinėjant ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, pasiūlymas Pirkime apskritai galėjo būti vertinamas.

Motyvuojamoji dalis

V. Teisiniai argumentai ir išvados

19. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Vadinasi, kaip teisingai nurodė ir ieškovė savo ieškinyje, įstatyme yra įtvirtinti du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejai: (i) perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; (ii) perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šio sprendimo 16 punkte, perkančioji organizacija nutraukė Pirkimo procedūras, kadangi pasiūlymų vertinimo metu paaiškėjo, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, dėl ko susidarė nevienodos sąlygos pasiūlymus pateikusiems tiekėjams. Perkančiosios organizacijos nuomone, tai, kad Pirkimo sąlygų 3.4 papunktyje nustatyta, jog „tiekėjui kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi“, o Pirkimo sąlygų Priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 2 punkte nustatyta, kad „baldų gamyba turi tūri sertifikuota pagal ISO 9001 ir ISO 14001. Pasiūlymo vertinimo metu galimas laimėtojas turės pateikti tai įrodančius dokumentus“, reiškia, kad baldų gamyba turi būti sertifikuota pagal nurodytus ISO standartus, o potencialus Pirkimo laimėtojas turės pateikti įrodymus, kad baldų gamyboje tokie sertifikatai taikomi. Taigi, reikalavimas buvo keliamas ne Pirkimo dalyvio kvalifikacijai, o jo siūlomoms prekėms, būtent – jų gamybos procesui.

21. Pažymėtina, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Be to, pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos viešojo pirkimo metu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 3.4 papunktyje ir Techninės specifikacijos 2 punkte numatyti reikalavimai yra neaiškūs, dviprasmiški, ribojantys konkurenciją, neužtikrinantys lygiateisiškumo principo ir prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.

22. Pirmiausia, pagal VPĮ 48 straipsnį, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimai gali būti keliami tiekėjui, bet ne pirkimo objektui, kas patvirtina, jog Pirkimo dokumentuose numatyti reikalavimai turėti sertifikuotą baldų gamybą neatitinka VPĮ 48 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo. Negana to, Pirkimo sąlygų 3.4 papunktyje ir Techninės specifikacijos 2 punkte numatytus reikalavimus Pirkimo dalyviai vertino skirtingai. Pavyzdžiui, ieškovė ieškinyje tvirtina, kad tiekėjai suprato, jog ISO standartai taikomi ne baldų gamybai, o patiems tiekėjams. Tuo tarpu UAB „Ruksa“ 2021 m. sausio 21 d. pretenzijoje nurodė, kad „Pirkimo techninės specifikacijos 2 p. <...> reikalavimas buvo keliamas ne pirkimo dalyvio kvalifikacijai, o jo siūlomoms prekėms, o būtent, – jų gamybos procesui. Taigi, būtent šį techninį reikalavimą prekėms ir turėjo įrodyti kiekvienas pirkimo dalyvis, jeigu jis būtų laikomas potencialiu Pirkimo laimėtoju“. Ir tai rodo, kad Pirkimo dokumentai akivaizdžiai neatitinka taip pat VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirto reikalavimo, jog „pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių“ bei neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo laikymosi vertinant pagal dviprasmiškai suformuluotas Pirkimo sąlygas pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Be to, šiuo atveju nepaneigta prielaida, kad būtent dėl tokios Pirkimo dokumentų formuluotės, Pirkime galėjo nuspręsti nedalyvauti kiti tiekėjai, neturintys reikalaujamų sertifikatų baldų gamybai. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Taigi šiuo atveju nepagrįstai reikalaujant turėti sertifikuotą baldų gamybos procesą, neatmetama galimybė, kad dėl tokiu būdu netinkamai suformuluotų Pirkimo dokumentų galėjo sumažėti konkurencija Pirkime.

23. Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad Pirkimo vykdymo metu paaiškėjo aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pažeidžiančiais VPĮ reikalavimus bei užkertančiais galimybę tęsti Pirkimo procedūras pagal neteisėtas sąlygas. Dėl to konstatuotina, kad perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, nustačiusi iš esmės abu šioje dalyje numatytus pagrindus. Pažymėtina, kad tokią pačią išvadą padarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kurios viena iš funkcijų – vykdyti VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (žr. šio sprendimo 9 punktą).

24. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, tačiau šiuos argumentus paneigia Lietuvos apeliacinio teismo pateiktas išaiškinimas savo aplinkybėmis panašioje situacijoje. Apeliacinis teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-410-236/2015, nurodė, kad tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms VPĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto (iš esmės atitinka šiuo metu galiojančios VPĮ 29 straipsnio 3 dalies redakciją) taikymo tikslu. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Kitoks aiškinimas, t. y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal, jos vertinimu, neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai. Juolab, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo procedūras perkančioji organizacija galėjo (privalėjo) nutraukti ne vien tik paaiškėjus „nenumatytoms aplinkybėms“, bet ir esant kitam pagrįstam pagrindui – dėl viešųjų pirkimų principus pažeidžiančių, neteisėtų Pirkimo sąlygų, kai atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

25. Ir, nors ieškovės įsitikinimu, susidariusi situacija gali būti ištaisoma ne nutraukiant Pirkimo procedūras, bet įpareigojant ieškovę pateikti sertifikatus, patvirtinančius, jog ji atitinka ISO 9001 ir ISO 14001 standartus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės pakeisti Pirkimo dokumentų turinį, numatant, kad kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimai keliami ne Pirkimo objektui, bet tiekėjui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 ir kt.).

26. Nepagrįstu laikytinas ir ieškovės argumentas, kad Pirkimo procedūrų nutraukimas po paviešintų Pirkimo kainų pažeidžia ieškovės interesus, nes naujai skelbiamame pirkime kiti tiekėjai, disponuodami informacija apie ieškovės, kaip Pirkimo dalyvės kainas, neva galėtų įgyti pranašumą ir ieškovės bei kitų tiekėjų padėtis pirkime taptų nelygiavertė. Priešingai, nagrinėjamu atveju buvo paviešintos ne tik ieškovės, bet ir kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainos, kas suponuoja išvadą, kad ieškovės padėtis naujame pirkime nebūtų niekuo išskirtinė; visi Pirkime dalyvavę tiekėjai turi tą pačią informaciją apie nutrauktame Pirkime pateiktų pasiūlymų kainas. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija, skelbdama naują pirkimą, tikėtina, skaidys jį į smulkesnes dalis, be to, pirkimas bus skelbiamas praėjus tam tikram laiko tarpui nuo ankstesnių pasiūlymų teikimo momento, todėl ir baldų rinkoje esančios kainos gali būti pasikeitusios, kas leidžia spręsti, jog nutrauktame Pirkime paviešintos pasiūlymų kainos neturės esminės reikšmės tiekėjams teikiant pasiūlymus naujame pirkime.

27. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat kelia klausimą ar UAB „Ruksa“, kurios pretenziją nagrinėjant ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, pasiūlymas Pirkime apskritai galėjo būti vertinamas. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjas supaprastintų pirkimų atveju turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 5 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Kaip minėta šio sprendimo 15 punkte, ieškovė dar 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. (33)(2.27.)-SD-187 „Dėl atsakymo į gautą pretenziją“ buvo informuota apie jos pretenzijos, susijusios su UAB „Ruksa“ patikimumo vertinimu, atmetimą, tačiau įstatymo numatytu terminu ieškinio teismui nepateikė. Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2021 m. kovo 12 d. (ieškinys pateiktas per EPP 23:31:43 val.), iš esmės ginčydama Pirkimo procedūrų nutraukimą. Argumentai dėl UAB „Ruksa“ patikimo buvo nurodyti tik dublike. Todėl teismas laiko, kad ieškovė praleido terminą teisme kvestionuoti UAB „Ruksa“ patikimumo vertinimą Pirkime, kuris, be kita ko, kaip konstatuota šiame sprendime, nutrauktas pagrįstai.

28. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike šalia pagrindinio reikalavimo – panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, skliausteliuose nurodo „raštą dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo Nr. (33)(24.1)-SD-VŠ-73)“, nors jokių motyvų šiuo aspektu nenurodė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal VPĮ 103 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Ruksa“ 2021 m. vasario 18 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, laikytina, kad perkančioji organizacija visiškai pagrįstai, laikydamasi įstatymo jai keliamų reikalavimų, 2021 m. vasario 18 d. sustabdė Pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui. Nesant ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų šiuo aspektu, teismas plačiau dėl reikalavimo panaikinti raštą dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo Nr. (33)(24.1)-SD-VŠ-73 nepasisako.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras, kadangi Pirkimo vykdymo metu paaiškėjo aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pažeidžiančiais VPĮ reikalavimus bei užkertančiais galimybę tęsti Pirkimo procedūras pagal neteisėtas sąlygas. Perkančioji organizacija nei VPĮ 29 straipsnio 3 dalies, nei bendrųjų viešųjų pirkimų principų nepažeidė. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Be to, pripažinus, kad perkančioji organizacija visiškai pagrįstai, laikydamasi įstatymo jai keliamų reikalavimų, 2021 m. vasario 18 d. sustabdė Pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos raštą dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo Nr. (33)(24.1)-SD-VŠ-73. Esant šioms išvadoms, spręstina, kad ieškovės UAB „Faktumas“ ieškinys, pareikštas atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, yra atmetamas visa apimtimi.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovei UAB „Faktumas“ nėra teisinio pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai galėtų būti priteisiamos jos pirmosios instancijos teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tačiau atsakovė nei prašymo, nei duomenų apie patirtų išlaidų dydį byloje nepateikė.

31. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas