- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- TS-96-1155/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Nuteistasis
- V. M.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1889 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 40 parų arešto ir 10 MGL dydžio baudos bausmė. Taip pat V. M. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nusprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio bausmė.
Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 31 d., 2/3 bausmės atlikta 2022 m. kovo 1 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 18 d. – 4 metai 3 mėnesiai 13 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. RV-25-1889 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. M. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomendavo nuteistajam toliau vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ypatingą dėmesį skiriant alkoholio vartojimo problemai; numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. sausio mėn.
Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, kad V. M. iš viso teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teisės pažeidėjo laisvalaikio praleidimo būdai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Nusikaltimus jis vykdė tiek būdamas vienas, tiek su bendrininkais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių ir poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne visada gebėjo išvengti rizikingų situacijų ir realizuoti save priimtinais būdais bei priemonėmis. Laisvės atėmimo vietoje jis 14 kartų pažeidė įstaigos tvarką, 12 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 2 kartus už alkoholio vartojimą. V. M. nevengdavo prisidėti prie bendrų veiklų, pavyzdžiui, dalyvauti bado akcijose, palaikydamas kitus nuteistuosius dėl (duomenys neskelbtini) sudarytų laikymo sąlygų, maisto kokybės, sveikatos priežiūros. Taip pat nuteistasis 11 kartų skatintas. Pastaruoju metu pastebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 16 d. direktoriaus įsakymu, teisės pažeidėjas buvo perkeltas tęsti laivės atėmimo bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis. 2022 m. liepos 20 d. pataisos įstaigos direktorius patenkino nuteistojo prašymą ir suteikė jam teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (Pusiaukelės namuose). Pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.
Nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, dirbo tiek laisvėje, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jo teigimu, jam pakakdavo gaunamo darbo užmokesčio pagrindiniams poreikiams patenkinti. Analizuojant asmens gyvenimo istoriją, stebima, kad iki laisvės atėmimo bausmės pažeidėjas stokojo lėšų paskirstymo kompetencijos, t. y. buvo linkęs gautas pajamas išleisti savo asmeniniams poreikiams, o ne taupymui. Nagrinėjant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, galima daryti išvadą, kad įvykdytos nusikalstamos veikos buvo dėl finansinės gerovės. Šiuo metu asmuo užsiima darbine veikla už įstaigos ribų, gauna pastovias pajamas, kurių, kaip teigia, užtenka pragyvenimo poreikiams patenkinti, stengiasi taupyti. Šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų, kurie galėtų apsunkinti jo materialinę padėtį, taip pat nuteistasis, būdamas laisvėje, turėjo tam tikrų sunkumų, susijusių su pajamų paskirstymu bei atsakingu požiūriu į finansinius įsipareigojimus, tačiau, nuteistajam save stabiliai įtvirtinus darbinėje veikloje, finansiniai sunkumai palaipsniui gali būti išsprendžiami. Pažymėta, kad buvę finansiniai sunkumai yra sietini su pastarąja įvykdyta nusikalstama veika. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas.
Nuteistajam laisvėje buvo būdinga piktnaudžiavimo alkoholiu problema, kuri turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis vykdė teisės pažeidimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įkalinimo įstaigoje du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą. Šiuo metu, remiantis turima informacija, nuteistasis nevartoja alkoholio, yra dalyvavęs programose ir užsiėmimuose, skirtuose spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, išsako įsitikinimą, kad ateityje nepiktnaudžiaus alkoholiu, priklausomybę neigia.
Teisės pažeidėjas geba analizuoti savo elgesį ir kritiškai jį vertinti, tai daro analizuodamas svarbiausius ir didžiausią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius. Analizuojant jo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Impulsyvumo bruožą dar labiau sustiprina turima priklausomybė alkoholiui, kurią teisės pažeidėjas neigia. Jo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti vidutiniškai: dažniausiai pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Bausmės atlikimo metu nefiksuota smurto naudojimo atvejų. Nuteistasis įvardija situacijas, kurios jam gali sukelti negatyvius jausmus, šiuo metu geba su jomis susidoroti konstruktyviais būdais. Asmuo pripažįsta, kad panaudojo agresiją konflikto metu, nes buvo neblaivus, negebėjo tinkamai spręsti susidariusios situacijos. Teisės pažeidėjas pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamai veikai, tačiau priklausomybę alkoholiui neigia. Įstaigoje yra baigęs Įžanginę programą, tačiau yra fiksuoti du alkoholio vartojimo atvejai įkalinimo įstaigoje. Remiantis turima informacija, galima manyti, kad priklausomybė alkoholiui yra vienas iš esminių kriminogeninių veiksnių, didinantis pasikartojančių nusikaltimų vykdymą. Asmuo stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programas, taip pat dirba, yra stebimi tam tikri asmeniniai pokyčiai. Įvertindamas savo elgesio pasekmes, vis dėlto jas labiau sieja su asmenine patirtimi: laisvės atėmimas, prarastos galimybės, stigmatizavimas.
Šalies argumentai
V. M. teigia, kad nuteistųjų neformaliosios taisyklės nėra svarbios, kaip pats nurodo, neturi poreikio jų laikytis bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teigimu, jis suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje jis privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje jis negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos (t. y. nuolat vykdė nusikalstamas veikas, neatsižvelgdamas į visuomenės interesus). Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles ir moralines normas.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. sausio 4 d. Komisija nutarimu Nr. RV-25-155 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis. V. M. tęsia darbinę veiklą už įstaigos ribų, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pateikė pažymas dėl gyvenamosios vietos ir įdarbinimo, iš nuteistojo sąskaitos kas mėnesį antstoliai nuskaito iš jo teismo priteistą skolą.
V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės metu yra stebima nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dar yra daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis dar turi koreguoti (b. l. 5–7).
Nuteistasis V. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, kad jis tikrai pasikeitė, vykdo visas priemones. Komisijos nariai nėra su juo bendravę, todėl neaišku, kaip jie gali pasakyti, kad jis nepasikeitė. Laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini), po to buvo perkeltas į lengvesnį režimą, kas patvirtina jo padarytą pažangą. Po to buvo išleistas atlikti bausmę atvirto tipo režimo sąlygomis, o galiausiai buvo perkeltas į Pusiaukelės namus. Jis kiekvieną mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio moka turimas skolas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis įgijo profesiją, baigė 12 klasių. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis dalyvauja visose pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą (b. l. 3–4).
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1827 nustatyta, kad V. M. Komisijai pristatomas 6 kartą. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad nuo pat gimimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu teigia, kad niekada nekeitė gyvenamosios vietos. Po tėčio mirties 1/5 nekilnojamojo turto dalis priklauso jam. 2024 m. liepos 2 d. nuteistasis pristatė pažymą apie minėtu adresu deklaruotą gyvenamąją vietą. Nuteistasis nepateikė oficialiai patvirtintos pažymos ar dokumentų, patvirtinančių jo gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau teigia, kad grįžtų gyventi į minėtą namą. V. M. teigimu, kiti namo bendrasavininkai neprieštarauja, kad jis ten gyventų, name niekas negyvena. Nuteistasis neturi galimybės pateikti oficialiai patvirtintus sutikimus, nes namo bendraturčiai gyvena užsienyje. Pokalbio metu jis teigia, kad iki šiol jam nekilo problemų, susijusių su gyvenamosios vietos pastovumu, tad nemano, kad galėtų kilti ir ateityje.
Iki bausmės atlikimo V. M. buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Mokėsi 10 klasėje, tačiau pagrindinio išsilavinimo neįgijo, nes nelankė mokyklos. 8 klasėje buvo paliktas kartoti kursą, nes nesisekė matematika. Vertinimo metu problemų rašymo, skaitymo, teksto suvokimo ar skaičiavimo srityse neišryškėjo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą.
Kalbėdamas apie turimą darbinę patirtį nuteistasis nurodė, kad apie 6 mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat Vilniuje klojo plyteles ir dirbo dažytoju. 2007-2008 m. dirbo pas ūkininką, tuo metu įgijo traktorininko specialybę. 2004-2007 m. neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. įsidarbino oficialiai ir tęsė darbą iki pat laisvės atėmimo bausmės. Atvykęs į įkalinimo įstaigą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą apmokamą darbą. 2013 m. liepos 13 d. dalyvavo Ugdymo plėtotės centro vykdyto projekto „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II – etapas)“ socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų bendrųjų kompetencijų mokymuose, 8 ak. val. trukmės. 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl įsidabinimo. 2015 m. spalio 16 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 31 d. parašė prašymą būti atleistas dėl sveikatos problemų, tačiau asmens bylos duomenimis, buvo atleistas 2019 m. sausio 2 d. Nuteistojo asmens byloje yra 2018 m. balandžio 11 d. kalėjimo direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, kad nuteistajam leista užsiimti individualia darbine-kūrybine veikla. Nuteistasis užsiimdavo drožinėjimu, siuvinėjimu, piešimu. 2018 m. gegužės 2 d. nuteistasis atsisakė dirbti nemokamus darbus, paskirtus pagal nuteistųjų nemokamų darbų grafiką. 2018 m. gegužės 9 d. vykusioje drausmės komisijoje nuteistasis sutiko atlikti nemokamus darbus. 2018 m. lapkričio 2 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini), nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir 2018 m. lapkričio 29 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2019 m. sausio 2 d. Nuteistasis 2019 m. sausio 8 d. parašė prašymą dėl leidimo užsiimti individualia darbine–kūrybine veikla. Tačiau jos nepradėjo vykdyti, nes 2019 m. sausio 17 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis buvo atleistas dėl pervežimo toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 20 d. atvykęs į pastarąjį kalėjimą, kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo ir nedelsiant buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 7 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 2 d. dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 11 d. būdamas Pusiaukelės namuose įsidarbino (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo savo noru ir 2024 m. birželio 11 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) (sutartis neterminuota). Nuteistasis pateikė 2024 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pranešimą, kuriame teigiama, kad lygtinio paleidimo atveju V. M. būtų priimtas toliau dirbti.
Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad iki laisvės atėmimo bausmės pajamas pragyvenimui gaudavo dirbdamas (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šių pinigų jam užteko pagrindiniams poreikiams patenkinti. Iki laisvės atėmimo bausmės teisės pažeidėjas stokojo lėšų paskirstymo kompetencijos. Nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo dėl finansinės gerovės. V. M. nurodo, kad bausmės atlikimo metu jam finansiškai padeda sesuo, teta, draugė. Šiuo metu gauna pastovias pajamas, kurių, nuteistojo teigimu, užtenka pagyvenimo poreikiams patenkinti, stengiasi taupyti. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, antstoliai išskaičiuoja po kelis šimtus eurų kas mėnesį iš V. M. darbo užmokesčio, bendra skolos suma siekia 48 257,95 Eur. Nuteistasis nurodė, kad jam nepavyko susitarti su antstoliais dėl savanoriško mokėjimo, todėl skola automatiškai išskaičiuojama iš V. M. sąskaitos.
Nuteistojo teigimu, jo tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), 2012 m. mama išvyko gyventi į užsienį ir bendravimas su ja nutrūko. (Duomenys neskelbtini). Santykius šeimoje apibūdina kaip itin artimus bei palaikančius. Nuteistasis nebuvo vedęs, tačiau (duomenys neskelbtini) palaikė artimus santykius su moterimi, su kuria susilaukė dukters. V. M. nurodo, kad alimentai nebuvo priteisti, santykių su buvusia drauge nepalaiko, tačiau bendrauja su dukra. Pokalbio metu nurodė, kad nuo 2023 m. gruodžio mėn. turi draugę, su kuria palaiko artimus santykius, lanko ją trumpalaikių išvykų metu, nurodo, kad draugė laukia jo grįžtančio.
Vertinimo metu V. M. nurodė, kad nėra bandęs psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Teisės pažeidėjas neigia bet kokias psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas. Įkalinimo įstaigoje apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų nefiksuota. Nuteistojo teigimu, iki įkalinimo jis alkoholį vartodavo saikingai, tik švenčių metu, tik kartą ar du per mėnesį išgerdavo su draugais, alkoholio kiekis niekuomet nebūdavo didelis. Teisės pažeidėjas neigia alkoholio vartojimo problemą. Pažymėta, kad nusikaltimas atliktas apsvaigus nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis 2019 m. buvo du kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Nuo 2019 m. liepos 18 d. V. M. dalyvavo tikslinėje programoje, skirtoje darbui su nuteistaisiais, kurie buvo bausti už apsvaigimą pataisos įstaigoje. 2020 m. kovo 26 d. buvo išbrauktas iš programos. 2020 m. gruodžio 11 d. lankė šešis Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Skirtas užduotis atliko nuotoliniu būdu. Nuo 2021 m. gruodžio mėn. kiekvieną sekmadienį dalyvavo AA susitikimuose.
Pokalbio metu V. M. geba įvardinti savo gerąsias ir blogąsias savybes. Nurodo, kad turi polinkį greitai supykti ir nesikreipti pagalbos. Analizuojant nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui. Impulsyvumo bruožą dar labiau sustiprina turima priklausomybė alkoholiui, kurią teisės pažeidėjas neigia. Bausmės atlikimo metu nefiksuota smurto naudojimo atvejų. Asmuo pripažįsta, kad panaudojo agresiją konflikto metu, nes buvo neblaivus, negebėjo tinkamai spręsti susidariusios situacijos. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamai veikai, tačiau priklausomybę alkoholiui neigia. Kalbėdamas apie ateitį teigia, kad po laisvės atėmimo bausmės planuoja dirbti ir ramiai gyventi, tačiau negeba detalizuoti, kaip tą darys. Savo nusikalstamos veikos pasekmes suvokia ne tik sau, bet ir aukoms, jų artimiesiems. Šiuo metu stebimas gebėjimas priimti kito asmens požiūrį, net jeigu jis nesutampa su nuteistojo požiūriu ar įsitikinimais.
Bausmės vykdymo metu nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje; 2013 m. baigė 8 ak. val. socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų bendrųjų kompetencijų mokymus; 2017 m. dalyvavo elgesio pataisos programoje, orientuotoje į nusikalstamo elgesio prevenciją, savęs kontrolės didinimą bei empatijos skatinimą; programoje, orientuotoje į santykio su savimi, kitais bei veikla gerinimą ir kt.; taip pat savižudybių prevencijai skirtoje veikoje; 2018 m. baigė terapijos programą „R.A.K.T.A.S“; dalyvavo programoje „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“; 2019 m. dalyvavo tikslinėje programoje, skirtoje darbui su nuteistaisiais, kurie buvo bausti už apsvaigimą; 2020 m. lankė šešis užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai; dalyvavo kt. pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, konkursuose, koncertuose, turnyruose).
Bausmės atlikimo metu V. M. drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 14 kartų, drausmine tvarka baustas 12 kartų, iš jų du kartus už alkoholio vartojimą (2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d.); 11 kartų skatintas už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą renginiuose (paskutinį kartą 2023 m. sausio 17 d.). Nuo 2023 m. gruodžio 19 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – Pusiaukelės namuose.
Pakartotinė V. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau aiškiai matomas rizikos valdymas ir teigiami pokyčiai. Pastaruoju metu stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti minėtą riziką – V. M. dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, esant sunkumams, kreipiasi į RS psichologus, siekdamas išsiaiškinti kylančių sunkumų priežastis, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo Komisijos rekomendacijas, kas suponuoja prielaidą, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai.
Vertinimo metu nustatyti V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; 2) dinaminiai – turi skolų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima nusikalstamumą skatinančia veikla, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, su alkoholio vartojimu susijęs smurtinis elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai; 3) apsauginiai – įgytos kvalifikacijos, užsiima darbine veikla (asmens b. I t., 171–177 l.).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
V. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 5 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-1827, nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu V. M. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos priemones, t. y. mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, programose ir kt., dirba, gauna iš to pajamas, iš kurių antstolis išskaito lėšas jo skolų padengimui. Taip pat V. M. palaiko santykius su savo dukra ir drauge, nurodo galimą gyvenamą vietą ir turi formaliai patvirtintą darbovietę lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju.
Tačiau kartu nustatyta, kad V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, dviejų žmonių nužudymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. atliko pastaruosius labai sunkius nusikaltimus per itin trumpą laikotarpį – praėjus mažiau negu vienai parai, nuteistojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo daugkartiniai ir intensyvūs. Dalis nusikaltimų buvo įvykdyti norint pasipelnyti neteisėtu būdu, tuo tarpu vieno žmogaus nužudymas buvo įvykdytas dėl jo atsisakymo kartu išgerti alkoholio. Be to, visų veikų įvykdymo metu nuteistasis buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra itin svarbu įsitikinti, kad nuteistasis įdėjo pakankamai pastangų, nukreiptų į jo smurtinio elgesio korekciją, alkoholinių gėrimų vartojimo prevenciją ir gebėjimo užsidirbti pinigus teisėtais būdais ugdymą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra stebimos nuteistojo pastangos keisti savo elgesį, gebėjimas kontroliuoti savo impulsus, agresyvus elgesys šiuo metu nestebimas. 2017-2018 m. V. M. dalyvavo 4 programose, susijusiose su elgesio pakeitimu. Daugiau duomenų apie jo realiai atliktus veiksmus, nukreiptus į korekciją smurtinio elgesio srityje, socialinio tyrimo išvadoje nepateikiama. Byloje yra užsimenama apie tai, kad nuteistasis kartais kreipiasi į psichologą, tačiau vėlgi nėra konkretizuojamas tokių konsultacijų skaičius, reguliarumas, tematika, eiga ir rezultatai.
Taip pat byloje yra duomenų apie V. M. dalyvavimą programose, nukreiptose į alkoholinių gėrimų vartojimo prevenciją, lankymąsi AA susitikimuose. Tačiau kartu nuteistasis neigia savo problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, nurodo, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tik švenčių metu. Primintina, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos jam esant neblaiviam. Dar daugiau, 2019 m. nuteistasis buvo du kartus nubaustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą kalėjime. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo su alkoholio vartojimu susijusios problemos neigimas yra visiškai nepagrįstas.
Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu V. M. dirba ir gauna iš to pajamas. Įvertinus Sodros duomenų bazėje esančius 2023–2024 m. duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, nuteistasis nuolat keičia darbovietes, jo darbas kiekvienoje iš jų būna trumpalaikis, todėl kol kas nėra galimybės užtikrintai teigti, jog lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju V. M. toliau nuosekliai dirbs jo formaliai patvirtintoje darbovietėje, gaus nuolatines pajamas, kas galėtų jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų vykdymo, taip pat užtikrintų nuolatinį skolų dengimą.
Be to, vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju jis gyventų adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyta galimybė gyventi minėtoje vietoje nėra patvirtinta. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju formaliai patvirtinta darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, V. M. nurodomos gyvenamosios vietos ir darbovietės vietovės skiriasi, atstumas tarp minėtų adresų yra 42 km. Nuteistasis nepaaiškina, kokią objektyvią galimybę jis turėtų kiekvieną darbo dieną keliauti tokį atstumą iš jo nurodytų namų į darbovietę ir atgal.
Galiausiai, kaip minėta, V. M. atliko virš 15 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė – virš 4 metų. Akcentuotina, kad nuteistasis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) Pusiaukelės namus tik 2023 m. gruodžio 14 d. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, kad V. M. turi pakankamai gyvenimo pusiau struktūruotoje aplinkoje patirties, tvirtai susiformavusio prosocialaus gyvenimo būdo.
Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai V. M. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis daro pažangą keisdamas savo elgesį ir mažindamas pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tačiau skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes, kaip jau minėta, jo asmens byloje nėra pakankamai duomenų apie jo padarytą pažangą smurtinio elgesio korekcijos srityje; jo problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, suvokimą ir atitinkamą korekciją; patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju; darbo vienoje darbovietėje tęstinumą; pagrįstą galimybę tęsti darbą ir gyventi nurodytais adresais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.
Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. M. (V. M.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1889 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. M.“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.