Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos atstovei V. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. A. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ginkūnų seniūnijos 2018-12-04 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. K. 2017-09-04 rašte „Dėl pareiškimo“ prašė R. A. pateikti papildomus duomenis dėl galimai padarytos žalos bei nurodė, kad, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, bus sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tęsimo.

2017-10-04 R. A. Š. rajono savivaldybės administracijai pateikė papildomus duomenis dėl galimai neprižiūrimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pridėjo fotonuotraukas.

2017-10-23 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. K. priėmė sprendimą Nr. SG-503(3.3) atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnį S. B. atžvilgiu.

2018-10-29 Šiaulių apygardos teismas R. A. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-09-05 nutartį administracinio nusižengimo byloje bei grąžino administracinio nusižengimo bylą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ginkūnų seniūnijai tirti iš naujo.

2018-12-04 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ginkūnų seniūnija priėmė nutarimą nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas R. A. skundas dėl 2018-12-04 priimto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ginkūnų seniūnijos nutarimo nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal 2006-02-02 Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-7 patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 31 punktą, pažeidus Šiaulių rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisykles, teritorijų naudotojai atsako ANK nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pareiškėjas teismui tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) stovi nebaigtas statyti namas, sklype yra šiukšlių, nešienaujama veja, netvarkomi želdiniai, kaupiamos atliekos, matomos krūvos atliekų (statybinis laužas, betono atliekos, betoninis stulpas, šiferis - galimai asbestinis - reikalaujantis specialaus utilizavimo). Prie skundo buvo pridėtas 2018-01-04 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, jog sklype, adresu (duomenys neskelbtini)r., yra statybinių atliekų, o sklype esančio pastato viduje ir ant stogo yra pradėjusių augti medžių. Aiškinantis šias aplinkybes, teisme buvo apklausta šio sklypo savininkė S. B.. Pastaroji teismui tvirtino, kad ji yra susipažinusi su teritorijos tvarkymo taisyklėmis, nuolat jas seka, bandė įvykdyti visus punktus, kad nebūtų pažeidusi nei vieno, 2018 m. du kartus buvo atvykusi į sklypą, nušienavo sklypo priekį, chemikalais nupurškė piktžoles, be to, teigė samdžiusi brigadą, kuri išpjovė medžius, dalį šakų išvežė, dalis yra likusi sklype, parodė, kad neturi atliekų, ką galėtų kaupti sklype, dar surinko kaimynų atliekas, kurios buvo sumestos į jos sklypą, sklypą yra apsitvėrusi tvora, šiferio lapas yra iš kažkur atvilktas, nes pas ją nei vienas pastatas nėra dengtas šiferiu. Teismas remiasi tokiais S. B. paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) veja neįrengta, todėl tokiam sklypui keliamas vienintelis reikalavimas, kad nesiveistų piktžolės, šiuo atveju piktžolės buvo purkštos, turi komisiją, kuri apžiūri tokius sklypus iki rugpjūčio 1 d., nes iki rugpjūčio 1 d. žolė turi būti nušienauta ir sudėta į krūveles, kad neskatintų graužikų veisimosi, šiuo atveju sklype nėra tokių šiukšlių, kurios skatintų graužikų veisimąsi, sklype nėra kvapų, žolė nupurkšta, graužikų nėra. Be to, liudytoja teigė, kad nėra draudžiama sklype auginti savaiminius krūmus, jei jie neužstoja kaimynui vaizdo, jei neauga per arti kaimyno tvoros. Šiuo atveju seniūnijos prašymu S. B. krūmus buvo išgenėjusi. Liudytoja L. M. teismo posėdyje parodė, kad pagal R. A. skundą nuvyko apžiūrėti teritorijos, akivaizdžių pažeidimų nebuvo, S. B. nedarė jokios pavojingos veiklos, ji apsitvėrė sklypą, vejos neįrengė, nes ten nebaigta statyba. S. B. pjaudavo žolę ar ją purkšdavo, sklype nebuvo subrendusių piktžolių, nors R. A. prašė įtraukti S. B. sklypą į apleistų sklypų sąrašą, bet komisija nusprendė, kad tai nėra apleistas sklypas. Liudytoja taip pat teismui tvirtino, kad pagal Taisykles S. B. sklype nebuvo požymių, jog aplinka keltų pavojų sveikatai ir gyvybei, aplinkos užterštumo nėra, plytos, šakos sukrautos į krūvas, bet tai niekam nekenkia, neskatina graužikų veisimosi, S. B. buvo iškirtusi savaiminius krūmus, nors galėjo juos palikti. Liudytoja apklausta I. R. taip pat teismui parodė, kad ją pakvietė seniūnė vykti kartu į S. B. sklypą, nuvykus pažeidimų nustatyta nebuvo, tuo metu buvo chemikalais nupurkštas sklypas, matėsi nurudavusi žolė, o, ar tai lapai, negali pasakyti, nors sklypas nebuvo estetiškai gražus, bet jis nebuvo kenksmingas aplinkai, sklype buvo statybinis laužas: plytos, lentos, bet tai pavojaus aplinkai nekėlė, dėl to nebuvo pradėta administracinė teisena. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, nes jos davė parodymus įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Paminėtina ir tai, kad šių liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja. Be to, liudytojų parodymai iš dalies sutampa ir su paties pareiškėjo parodymais. Dar daugiau, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. T. y. byloje esančios fotonuotraukos, darytos institucijos atstovų, tiek 2017-07-10, tiek 2017-10-06, liudija, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išpjauti krūmai, kurių šakos sudėtos į krūvas, nesimato jokių šiukšlių, be to, akivaizdu, jog veja šiame sklype nėra įrengta, o žolynas apdorotas priemonėmis. Pareiškėjo R. A. ir 2018-01-04 antstolio R. K. darytos fotonuotraukos patvirtina, jog S. B. priklausančiame sklype yra sukrautų šakų, statybinio laužo likučių, keli luitai betono, matosi numestas galimai šiferio lakštas, veja apdorota priemonėmis. Šiuo atveju kyla klausimas, ar tokios nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip Taisyklių pažeidimas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojomis apklaustos Ginkūnų seniūnijos darbuotojos, tiek bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė komisija. Ši komisija dar iki pareiškėjo kreipimosi su 2017-08-20 pareiškimu 2017-08-09 apžiūrėjo ir vertino S. B. priklausantį sklypą ir nusprendė, kad teritorija, adresu (duomenys neskelbtini) neatitinka išvardintų kriterijų, kad minėtas sklypas būtų įtrauktas į apleistų sklypų sąrašus. Kaip teisingai pastebėjo liudytojos, jokios taisyklės nereglamentuoja, kaip dažnai sklypo savininkas turi pjauti žolę, tačiau svarbu, jog būtų laikomasi reikalavimo - užtikrinti, kad nesiveistų piktžolės. Kaip rodo bylos medžiaga, žolė reguliariai buvo pjaunama ar apdorojama cheminiais preparatais, kad nebūtų subrandintų piktžolių sėklų. Tiek asmenų parodymai, tiek fotonuotraukos patvirtina, kad buvo išgenėti sklype augantys krūmai. Kaip nustatyta, dalis šių šakų buvo išvežta, dalis sukrauta į krūvas. Pastebėtina, kad Taisyklės taip pat nenumato reikalavimo išgenėtas šakas išvežti, tačiau Taisyklių 5 punktas nustato, jog nukritusios šakos turi būti surinktos. Kas rodo, jog ir šiuo atveju Taisyklės nebuvo pažeistos. Sprendžiant klausimą dėl statybinių atliekų likučių, rastų S. B. sklype, pastebėtina, jog Taisyklių 12 punktas reglamentuoja atvejus, kokių veiksmų turi būti imamasi su statybinėmis atliekomis vykdant statybos darbus. Tuo tarpu šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad jokios statybos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. nevyksta, visa teritorija yra aptverta. Kaip paaiškino sklypo savininkė, keli statybinių medžiagų likučiai sklype buvo palikti tam, kad juos panaudoti kelio įrengimui. Tuo tarpu duodama paaiškinimus dėl sklypo teritorijoje rasto šiferio lakšto, S. B. teigė, jog jis yra iš kažkur atvilktas, nes pas ją nei vienas pastatas nėra dengtas šiferiu, be to, šiferis nėra asbestinis. Tokius S. B. paaiškinimus patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti pastatų stogo dangos. O duomenų apie būtent asbestinio šiferio buvimą, byloje nėra. Tokios aplinkybės, įvertinus ir faktą, kad sklypas yra aptvertas tvora, neleidžia kalbėti apie Taisyklių pažeidimus ar aplinkai keliamą kokį nors pavojų.

Pasisakant dėl sklypo teritorijoje rastų medžiagų, svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeisti Taisyklių 9.1 ir 21.1 punktų reikalavimai, t. y. ar sklypo teritorijoje rastos šakos, statybinio laužo likučiai gali sukelti aplinkos užterštumą ar skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi, bei ar buvo laikytasi draudimo nekaupti ir nelaikyti nuodingų ar aplinką teršiančių medžiagų. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos V. K., L. M. nurodė, kad šių punktų reikalavimai pažeisti nebuvo. T. y. V. K. parodė, kad sklype nėra tokių šiukšlių, kurios skatintų graužikų veisimąsi, sklype nėra kvapų, graužikų nėra. L. M. teigė, kad pagal Taisykles S. B. sklype nebuvo požymių, jog aplinka keltų pavojų sveikatai ir gyvybei, aplinkos užterštumo nėra, plytos, šakos sukrautos į krūvas, bet tai niekam nekenkia, neskatina graužikų veisimosi. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip teismui parodė liudytoja L. M., kai gavo skundą, iš karto vyko apžiūrėti teritorijos, be to, į apžiūrą kvietėsi ir sanitarijos inspekcijos specialistę, kad įvertintų, ar situacija sklype nėra kenksminga aplinkai. Teisme liudytoja apklausta tuo metu sanitarijos inspekcijoje dirbusi I. R. parodė, kad nuvykus pažeidimų nustatyta nebuvo, tuo metu sklypas buvo nupurkštas chemikalais, nors sklypas nebuvo estetiškai gražus, bet jis nebuvo kenksmingas aplinkai, ten buvęs statybinis laužas: plytos, lentos, pavojaus aplinkai nekėlė, nenustatė, kad kas nors sklype galėtų kenkti aplinkai, dėl to nebuvo pradėta administracinė teisena.

Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad S. B., kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, pažeidė Taisykles. O nenustačius Taisyklių pažeidimų nekyla ir administracinė atsakomybė pagal ANK 366 straipsnį.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad nors R. A. tiek skunde, tiek duodamas parodymus teismui, kėlė klausimą ir dėl sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato, tačiau statinių būklė negali kildinti atsakomybės pagal ANK 366 straipsnį, be to, statinio įvertinimas nepatenka ir į Taisyklių veikimo sritį, kurių 1 punktas nurodo, kad Taisyklės nustato švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, apibrėžia asmenų pareigas švarai ir tvarkai rajono teritorijoje užtikrinti. Analogiškai pasisakė ir institucijos atstovė V. K., teigdama, jog Taisyklės apima tik teritoriją, bet ne statinius. Pastebėtina, kad su tuo sutiko ir pats pareiškėjas R. A., teismui pripažindamas, jog Taisyklės neužsimena apie pastatą.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl S. B. kaltės padarius ANK 366 straipsnyje numatytą nusižengimą. Todėl išnagrinėjus R. A. pateikto skundo argumentus, jo duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl R. A. skundas atmetamas, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ginkūnų seniūnijos 2018-12-04 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 18078843754 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. A. skundo netenkinti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ginkūnų seniūnijos 2018-12-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18078843754 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.