- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 1-130-948/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00298-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Kaltinamasis
- V. L.
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis statybininku UAB „Ž.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant iki 2011-03-01 būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ir iki 2011-03-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. L. 2013 m. birželio 26 d. apie 19 val. Biržų m., Vėjo g. (duomenys neskelbtini), J. P. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu grasino R. P., kad ją papjaus, užmuš, taip grasino nužudyti žmogų - R. P., tuo sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Be kaltinamojo prisipažinimo iš dalies dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios R. P. ir liudytojos J. P. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su R. P. turi sūnų, kuris gyvena su motina. Tą vakarą išgėręs atėjo pas R. P. ir pasakė, kad nori aplankyti sūnų. Ji liepė eiti išsiblaivyti, pasakė, kad sūnaus nėra. Kadangi buvo išgėręs, kilo konfliktas. Abu susibarė, ji visaip jį išvadino, pavadino asilu. Tada supykęs išsitraukė lenktinį peiliuką ir juo perpjovė ant durų kabančią užuolaidą. Negrasino R. ją užmušti ar papjauti, neturėjo tokių minčių. Nurodė, jog galėjo jai pasirodyti baisu, kad buvo išsitraukė peilį. Paaiškino, kad tą padarė iš piktumo, kad jam neleidžia pasimatyti su vaiku. Todėl prisipažįsta iš dalies, kad buvo išsitraukęs peilį. O R. P. tai suprato kaip grasinimą (b.l. 39).
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2013-06-26 apie 19 val. į jos motinos butą atėjo girtas jos vaiko tėvas V. L.. Jis pareikalavo, kad ji jam leistų pasimatyti su sūnumi. Paaiškino, jog sūnaus su ja nebuvo, todėl negalėjo jam leisti pasimatyti. Tada V. L. labai supyko, išsitraukė didelį peilį, pasakė, kad nemeluotų, kad ją užmuš, papjaus. Stovėjo nuo jo už koridoriaus užuolaidos. V. L. tuo peiliu perrėžė per užuolaidas ir pasišalino. Labai išsigandusi nubėgo pas motiną ir pakvietė policiją (b.l. 10).
Liudytoja J. P. parodė, kad 2013-06-26 atbėgo dukra R. ir pasakė, kad L. su peiliu jai grasino papjauti. Atvykusi į savo butą Vėjo (duomenys neskelbtini), Biržai, pamatė, kad perpjauta užuolaida. R. pasakojo, kad ji stovėjo už užuolaidos, kai L. ją perpjovė (b.l. 13).
Iš 2013-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas buto Vėjo g. (duomenys neskelbtini), Biržai, prieangis. Tarpduryje tarp lauko durų staktos pakabintos dieninės užuolaidos kairė pusė perpjauta (maždaug 1 m. ilgio įpjova) (b.l. 6-9).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad R. P. pranešė policijos budėtojui, kad buvęs jos draugas V. L. grąsino nužudyti (b.l. 14-15).
Nors kaltinamasis prisipažino iš dalies, visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Jo veiksmai pagal LR BK 145 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, būdamas neblaivus, grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma 6 MGL (780 Lt) dyžio bauda.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog V. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, turi neišnykusį teistumą (b.l. 19), veikos padarymo metu buvo baustas bauda dėl svetimo turto sunaikinimo pagal LR ATPK 50³ str. (bauda sumokėta) (b.l. 24-28), nevedęs (b.l. 17), dirba, Biržų rajono psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 33), už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (LR BK 47 str.).
V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41) naikintina, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-421 str., teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir skirti 6 MGL (780 Lt) baudą.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti V. L., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti savanoriškai sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir būtina pateikti teismo raštinei pinigų įnešimo kvitą (-us). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs V. L. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.