Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Agnei Marčiulionytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovei V.Š., atsakovo UAB „Vilniaus bočiai“ atstovams advokatui A.A. ir direktoriaus pavaduotojui A.J išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams R.R. ir J.M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus bočiai“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos komisija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateiktame triplike, atsakovas nesutiko su dublike nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-02-24 pažymėjimo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas patalpa-kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate, esančiame adresu Vilniaus g. 21, Vilnius. Tik šio pastato butų ir kitų patalpų savininkai yra šiame pastate esančių bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiais. Atsakovas name, esančiame Jogailos g. 8, Vilniuje neturi nuosavybės teise nei buto, nei kitų patalpų, todėl nėra ir negali būti laikomas namo, esančio Jogailos g. 8, Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiu. Sprendžiant iš ieškovo pateikto dubliko teiginių, galima daryti išvadą, kad ieškovui yra žinoma, kad name, esančiame Vilniaus g. 21, Vilnius, yra viena laiptinė, taip pat ieškovas neneigia tos aplinkybės, kad name esanti laiptinė yra neapšildoma. Tokiu būdu darytina išvada, kad namui, esančiame adresu Vilniaus g. 21, Vilnius, ieškovas neteikia šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpos-laiptinės apšildymui. Todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui mokėti už namo, esančio adresu Vilniaus g. 21, Vilnius, bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau-Komisija) vykdydama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-05 nutartimi nustatytą įpareigojimą, pateikė teismui išvadą dėl taikytino šilumos paskirstymo namų, esančių adresu Jogailos g. 8, ir Vilniaus g. 21, Vilniuje, vartotojams metodo ir ieškovės atliktų paskaičiavimų taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Nr. 5 teisingumo. Išvadoje nurodė, kad daugiabučių namų, esančių adresu Jogailos g. 8 ir Vilniaus g. 21, Vilniuje, bendrasavininkiai teisės aktų nustatyta tvarka nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl suvartotos šilumos kiekis turi būti nustatytas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtintų LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4. punktu. Tai reiškia, kad suvartotos šilumos kiekis turi būti skirstomas taikant šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas. Ieškovės atlikti paskaičiavimai pagal ieškovės taikomus šilumos paskirstymo metodus laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 matematiškai (aritmetiškai) buvo atlikti teisingai ir atitinka šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V. Š. papildomai paaiškino, kad šildymo ir karšto vandens sistema, esanti Vilniaus g. 21 ir Jogailos g. 8, Vilniuje, yra bendra abiems namams. Tam, kad įrengti ir renovuoti sistemą, būtinas bendratučių sutikimas. Iki šiol ieškovui nėra pateiktas bendratučių sutikimas ar prašymas dėl naujo šilumos punkto įrengimo. Ieškovas savo lėšomis įrengia naujus šilumos punktus, tačiau kol kas toks punktas nėra įrengtas name, esančiame adresu Vilniaus g. 21, Vilnius. Esantys ir taikomi šilumos paskirstymo metodai yra tinkami ir geriausiai atspindi suvartotus šilumos energijos kiekius. Tam, kad būtų taikoma kita metodika, vartotojai turi priimti sprendimą ir pasirinkti naują metodą iš Komisijos rekomenduojamų arba sukurti savo ir jį patvirtinti Komisijoje. Atsakovui priklausančios patalpos nėra šildomos, tačiau jam kyla pareiga mokėti už šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms. Ieškovas negali netaikyti atsakovui metodo Nr. 5 ir nereikalauti mokėti už šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms, kadangi tai būtų diskriminacija kitų vartotojų atžvilgiu. Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis yra vieša, todėl visiems vartotojams turi būti taikomos tos pačios sąlygos. Atsakovui mokesčiai apskaičiuoti nuo 2008-01-01, t.y. nuo tada, kai atsirado teisinės galimybės šilumos tiekėjui savo iniciatyva pritaikyti metodus, atsakovas apie tai buvo informuotas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. A. papildomai paaiškino, kad atsakovas pripažįsta paskaičiuotus mokesčius už karštą vandenį 3 376,37 Lt. Dėl šios sumos ginčo nėra. Ginčas kilo dėl mokesčių už šildymą. Šiuo metu taikomi metodai, negali būti taikomi abiems namams. Atsakovas turi atskirą įėjimą, bendro naudojimo patalpomis nesinaudoja. Be to, patalpos nėra šildomos. Faktinės aplinkybės dėl bendro naudojimo patalpų šildymo kilo 2011 m. vasario m., kai ieškovas atbuline data paskaičiavo mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą už 2-3 metus atgal ir pateikė apmokėti pagal vieną sąskaitą traktuodamas, kad tai yra sąskaita už 2011 m. vasario mėnesį. Pagal ieškovo pateiktą lentelę, matyti, kad vasario mėnesį atsakovas gavo sąskaitą už bendro naudojimo šildymą nuo 2008 m. spalio mėn. Anksčiau bendro naudojimo šildymas nebuvo skaičiuojamas, o jeigu ir buvo skaičiuojamas, tai nuo 2008 m. spalio mėn. atsakovui nebuvo pateikiamos sąskaitos. Kadangi sąskaitos nebuvo pateikiamos, o bendro naudojimo patalpų šildymas buvo skaičiuojamas, reiškia už jį kažkas mokėjo. Todėl, pateikiant sąskaita, turėjo būti daromi perskaičiavimai. Nuo vasario mėnesio nei atsakovas, nei kiti bendrasavininkiai neturėjo laiko ir galimybių parengti kitą planą. Taikant metodus Nr. 4 ir Nr. 5 abiems namams, atsakovas neteisėtai įpareigojamas išlaikyti svetimą turtą.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai R. R. ir J. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles suvartotos šilumos kiekis turi būti skirstomas taikant šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas. Metodas Nr. 4 nustato šilumos paskirstymą šildymui ir karštam vandeniui, o metodas Nr. 5 tik šildymui. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą, bendro naudojimo patalpos yra laiptinės, koridoriai, rūsiai, pastogės džiovyklos ir pan. Metode Nr. 5 nurodytų koeficientų pagalba nustatomas bendro naudojimo patalpoms skirtas šilumos kiekis, ne tik laiptinei. Jei iš šilumos punkto energija tiekiama kitiems šalia esantiems namams, jų įvaduose turi būti parengti apskaitos mazgai, o šilumos punkte įrengtas apskaitos mazgas yra skirtas tik to namo šilumos apskaitai. Name, esančiame Vilniaus g. 21, Vilniuje, šilumos punktas dar nėra įrengtas. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Vilniaus energija“ yra parengusi namų pertvarkymo planą, kuriame būtų numatytą keisti situaciją, kai iš vieno šilumos punkto karštas vanduo ir šiluma tiekiama dviem namams, tačiau kol tai nėra padaryta, šiluma skirstoma pagal metodą Nr. 4, nes kito metodo nėra. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato, kad šilumos pirkimo ir pardavimo sutartys sudaromos pagal standartines sąlygas ir individualiai sutartas sąlygas. Nagrinėjamu atveju sutarties, pagal individualiai aptartas sąlygas, kurios galėtų numatyti kitą šilumos paskirstymo metodą, nėra. Todėl šiluma skirstoma pagal Komisijos rekomenduotus metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Skaičiuojant suvartotos šilumos energijos kiekį, turi būti įtraukiamos ir nešildomos laiptinės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Rašytine bylos medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Vilniaus g. 21, Vilniuje. Šiame pastate esanti negyvenamoji patalpa – kavinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilniaus bočiai“ (b. l. 15). Atsakovui priklausanti patalpa nėra šildoma ieškovo tiekiama šilumos energija, kadangi patalpoje nėra jos šildymui skirtų prietaisų, naudojančių pastatui tiekiamą šilumos energiją patalpų šildymui, tačiau ieškovas atsakovui tiekia karštą vandenį (b. l. 16). Pastatui, esančiam Vilniaus g. 21, Vilniuje, ieškovas tiekia šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Pastate yra bendrojo naudojimo patalpų (laiptinė), kuri yra pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6 972,52 Lt skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30, už karštą vandenį ir šilumos energiją. Ieškovas teigia, kad atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, už šilumos energiją bendroms reikmėms (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, 29 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka, jog turi mokėti už tą dalį šilumos energijos, kuri buvo skirta karštam vandeniui paruošti, nes šį energijos kiekį atsakovas išnaudojo, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimo neginčija. Tačiau atsakovas nesutinka mokėti už tą šilumos kiekį, kuris sunaudotas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kadangi atsakovui priklausančios patalpos yra name Vilniaus g. 21, kuriame yra tik viena nešildoma laiptinė, todėl ieškovas šiai laiptinei šilumos energijos netiekia. Kitos trys laiptinės priklauso namui, Jogailos g. 8, todėl atsakovas neturi mokėti už kitų savininkų turto išlaikymą.

CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Remiantis šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punktu, ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 ir 16 punktais šilumos pirkimo pardavimo sutarčių ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutarčių pagal standartines sąlygas šalys yra šilumos ar karšto vandens tiekėjas ir pastato savininkas - karšto vandens ar šilumos vartotojas. Kadangi atsakovo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, atsakovo patalpoms tiekiamas karštas vanduo, kurio suvartojimas apskaičiuojamas karšto vandens apskaitos prietaisu skaitikliu, iki ginčo laikotarpio atsakovas už karštą vandenį mokėjo, todėl darytina išvada, jog tarp šalių, t. y. UAB „Vilniaus energijos“ kaip tiekėjo ir daugiabučių namų negyvenamosios patalpos – kavinės savininko UAB „Vilniaus bočiai“ kaip šilumos vartotojo sudaryta neterminuota energijos pirkimo pardavimo sutartis standartinėmis sąlygomis. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.383 straipsnis).

Ieškovas pateikė į bylą duomenis, jog iš visos ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos 6 972,52 Lt, už suvartotą šilumos energiją bendroms reikmėms sudaro 3 596,15 Lt, o šilumos energiją karštam vandeniui sudaro 3 376,37 Lt. Atsakovas sutinka su ieškinio dalimi, kuri susijusi su suvartoto karšo vandens apmokėjimu, šis karšto vandens kiekis yra paskaičiuotas remiantis karšto vandens apskaitos prietaiso – skaitiklio rodmenimis, todėl teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimus pripažįsta esant pagrįstais ir tenkintinais. Iš atsakovo ieškovui priteistina 3 376,37 Lt už laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 suvartotą karšto vandens kiekį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui priklausanti patalpa yra pastate, esančiame Vilniaus g. 21, tuo tarpu ieškovas atsakovui skolą paskaičiavo už šilumą bendroms reikmėms pagal bendro naudojimo patalpas 4 laiptines, kurių trys yra pastate Jogailos g. 8, ir viena laiptinė yra pastate Vilniaus g. 21. Šilumos kiekio, išnaudoto bendroms reikmėms, dalį tenkančią atsakovui ieškovas paskaičiavo remdamasi 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kuris nustato, kaip iš bendro vartotojų suvartoto ir šilumos apskaitos prietaisu apskaityto šilumos energijos kiekio nustatyti šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms ir (arba) šilumos energijos kiekį bendro naudojimo patalpų šildymui. Be to, pastate suvartotas šilumos keikis nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo apskaitos prietaiso rodmenis ir paskirstomas pastato butų ir patalpų savininkams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Iš VKEKK į bylą patektos išvados matyti, kad daugiabučių namų, esančių Jogailos g. 8 ir Vilniaus g. 21, Vilniuje bendrasavininkai teisės aktų nustatyta tvarka nėra apsirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl suvartotos šilumos kiekis turi būti nuostatoms vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 puntu ir suvartotos šilumos kiekis turi būti skirstomas taikant šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas. Be to, komisija pažymėjo, jog ieškovo atlikti paskaičiavimai pagal jo taikomus šilumos paskirstymo metodus laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 matematiškai (aritmetiškai) buvo atlikti teisingai ir atitinka šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas (b. l. 63-64). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad ieškovo tiekiamą energiją namams Jogailos g. 8 ir Vilniaus g. 21, Vilniuje, apskaito vienas įvadinis skaitliukas, yra įrengtas vienas šilumos punktas, viena šildymo ir karšto vandens sistema, butų ir patalpų, esančių Jogailos g. 9 ir Vilniaus g. 21, Vilniuje pastatų savininkai yra visos šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiai. Šiuose namuose yra 4 laiptinės – dvi šildomos, dvi nešildomos. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovai teismo posėdžio metu, palaikė savo išvadą ir nurodė, jog tokie atvejai, kai iš vieno šilumos punkto karštas vanduo ir šiluma tiekiama dviem namams, nėra unikalūs, ir esant tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, šiluma turi būti skirstoma pagal tuos metodus, kurie šioje byloje ir yra pritaikyti. Be to, institucijos atstovas nurodė, jog skirstant suvartotą šilumos energiją turi būti atsižvelgiama ir į nešildomas laiptines. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai ir atsakovui paskirstė name suvartotą šilumos energijos kiekį, tenkantį bendroms reikmėms, įvertindamas visas abiejuose pastatuose esančias laiptines. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2011 m. vasario 1 d. ieškovas pradėjo taikyti papildomą 5 šilumos paskirstymo metodą ir atitinkamai perskaičiavo mokesčius už šilumą, suvartotą Jogailos g. 8 ir Vilniaus g. 21 namų bendroje šildymo sistemoje, visiems butų ir kitų patalpų savininkams už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2011-02-01, taigi ir atsakovui 3 596,15 Lt už suvartotą šilumos energiją bendroms reikmėms paskaičiuota nuo 2008-10-01 iki 2011-02-01 ir vėliau kiekvieną mėnesį iki 2011-06-30 (b. l. 7-8). Atsižvelgiant į visa tai, ieškinio reikalavimas dėl 3 596,15 Lt skolos už šilumos energiją bendroms reikmėms priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo priteistina 3 596,15 Lt skola už suvartotą šilumos energiją bendroms reikmėms.

Remiantis CK 6.38 straipsnius ir CK 6.210 straipsniu ieškovas atsakovui už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-08-22 paskaičiavo 145,07 Lt dydžio metines materialiąsias palūkanas (b. l. 91, 92). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nurodo, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovų prievolė yra piniginė, atsakovai praleido terminą įvykdyti šią piniginę prievolę, abu yra privatūs juridiniai asmenys, todėl reikalavimas dėl materialiųjų palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas tenkintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 209,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 5), 3,00 Lt už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrėjimą (b. l. 25-29). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteistina 212,00 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas turėjo 35,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinys tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus bočiai“ 6 972,52 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 145,07 Lt palūkanas bei 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 212,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus bočiai“ 35,45 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Išaiškinti, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X ir sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 5660. Sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.