Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovams J. K. B., A. M., R. P., trečiajam asmeniui BUAB „Baltic Ravis Corporation“, atstovaujamam bankroto administratoriaus G. M., dėl skolos priteisimo iš laiduotojų ir sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens BUAB „Baltic Ravis Corporation“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl laidavimo sutarties, laidavimo teisinių santykių

Atsakovės J. K. B. atstovas atsikirtimus į ieškinį visų pirma grindžia tuo, jog ji su ieškovu nėra sudariusi jokios laidavimo sutarties, jog ji pasirašė tik ant titulinio laidavimo sutarties lapo, o jos sūnui V. B. išrašius vekselį, ji laidavimo sutarties nebepasirašė. Ieškovo atstovas paaiškino apie įprastą ieškovo sutarčių sudarymo tvarką: laidavimo sutartys, t.y. visi kiekvienos sutarties lapai, tiek titulinis, tiek kiti lapai, kuriuose išdėstytos sutarties sąlygos, prieš jas pasirašant, numeruojami, surišami, sutarties gale, nurodant sutarties lapų skaičių, antspauduojami, po ko banko atstovas ir klientas pasirašo sutarties tituliniame lape (2 t., b.l. 100-101). Kaip matyti iš teismo apžiūrėtų laidavimo sutarčių originalų (originalus atitinkančios ir teismo patvirtintos kopijos prijungtos prie bylos, 2 t., 13-26), J. K. B. ir R. P. yra pasirašę nurodyta tvarka surištų ir antspauduotų laidavimo sutarčių tituliniuose lapuose. Pažymėtina, jog R. P., priešingai, nei teigia atsakovė J. K. B., atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog, tiek jis pats, tiek J. K. B. laidavo už BUAB „Ravis Baltic Corporation“, tuo patvirtindamas laidavimo sutarčių pasirašymo faktą (1 t., b.l. 160-163). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. K. B. 2007-05-10 pasirašė laidavimo sutartį, o šiai išvadai priešingas atsakovės atstovo teiginys laikytinas neatitinkančiu tikrovės, todėl atmestinas. Kritiškai vertintinas ir atsakovės atstovo teiginys, kad laidavimo sutarties J. K. B. nebepasirašė, jos sūnui V. B. išrašius vekselį. Šis paaiškinimas prieštarauja byloje nustatytai aplinkybei – V. B. vekselį išrašė 2009-06-04, t.y. praėjus daugiau nei dviems metams po to, kai buvo pasirašyta laidavimo sutartis (2007-05-10), todėl vekselio išrašymas niekaip negalėjo įtakoti, atsakovės teigimu, laidavimo sutarties nepasirašymo.

Tiek pagrindiniam skolininkui – UAB „Ravis Baltic Corporation“, tiek laiduotojams J. K. B. ir R. P. negrąžinus ieškovui įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį, konstatuotina, jog pažeisti sutarčių vykdymo principai ir CK 6.200 str., 6.205 str. nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, todėl 86 261,99 Lt, ieškovo reikalavimu, priteistini iš atsakovų J. K. B. ir R. P..

Be to, ieškovas, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., prašo priteisti iš atsakovų J. K. B. ir R. P. penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtoje CK normoje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį, jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį. Taigi savo prievolės nevykdę laiduotojai J. K. B. ir R. P. yra tinkami skolininkai pagal CK 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-553/2008), todėl iš jų priteistinos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio

Ieškovas, pasinaudodamas actio Pauliana institutu, reiškia reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio bei restitucijos taikymo natūra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-28 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-485/2010).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Dėl pažeistų kreditoriaus teisių

Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 str. 1 d. kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-191/2006; 2007-10-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-423/2007). Nors ginčo buto perleidimas A. M. asmeninėn nuosavybėn nesąlygojo absoliutaus atsakovės J. K. B. nemokumo, tačiau iš esmės sumažino jos turtą, o sumažėjusios vertės turto neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti. Kaip nustatyta, atsakovė J. K. B. perleido 23 300 Lt vertės nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarties, t.y. neatlygintinio sandorio pagrindu, atitinkamai šiai suma sumažindama bendrąją savo turto vertę. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo 300/930 dalis 9,3000 ha bendrojo ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Jai tenkančio sklypo dalies vertė - 16 793 Lt (1 t., b.l. 114-115). Jokių duomenų, kad reikalavimai gali būti patenkinti ir iš kito turto, atsakovė J. K. B. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė J. K. B., perleisdama turtą neatlygintinio sandorio pagrindu iš esmės sumažino ieškovo galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovės turto, sąlygodama grėsmę, jog banko reikalavimai liks faktiškai nepatenkinti. Dėl šios priežasties toks sandoris pažeidė kreditoriaus - AS Parex banka teises ir teisėtus interesus.

Dėl senaties termino

Pagal CK 6.66 str. 3 d. kreditorius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-05-21 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-630/2003; 2008-03-14 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Ieškinys pareikštas 2011-08-03. Ieškovas nurodė, kad apie sandorius jam tapo žinoma 2011-06-06, rengiant ieškinį dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų, po to, kai gavo iš bankroto administratoriaus įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2011-04-28 nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ravis Baltic Corporation“, t.y. kai tapo akivaizdu, jog skolininkas savo įsipareigojimų nevykdys. Ieškovas neturėjo galimybių sužinoti apie ginčijamą sandorį anksčiau dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Pirma, iš bylos matyti, kad po to, kai ieškovas 2009-05-07 išsiuntė įspėjimus UAB „Ravis Baltic Corporation“ bei atsakovams J. K. B., R. P. (1 t., b.l. 68, 76, 98), pagrindinis skolininkas iš dalies dėjo pastangas vykdyti savo įsipareigojimus Bankui ir laikotarpyje nuo 2009-07-02 iki 2010-02-24 grąžino atitinkamas skolos sumas (1 t., b.l. 87-95). Be to, UAB „Ravis Baltic Corporation“ ir šios įmonės direktorius V. B. 2009-06-04 išrašė paprastuosius vekselius po 70 000 Lt, mokėtinus Banko naudai pagal pareikalavimą. 2010-05-28, 2010-07-20 raštais ieškovas informavo vekselio davėjus apie savo įsipareigojimus pagal vekselius, inicijavo išieškojimo procedūras pagal vekselius. Akivaizdu, kad pagrindinis skolininkas rodė pastangas pagal savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, pagrindinio skolininko vadovas ir pats skolininkas buvo išdavę vekselius, todėl ieškovas bendradarbiaudamas su klientu, nesiėmė faktinių įsiskolinimo išieškojimo veiksmų iš laiduotojų.

Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. CK 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Vadinasi neišvengiama pareiga atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo gali kilti tik sandorio arba įstatymo pagrindu (CK 6.1 str.). Teismas, ištyręs bylos medžiagą, pažymi, jog ginčo sutartis nėra sudaryta vykdant teismo sprendimą, jokia įstatymo ar poįstatyminė norma neįpareigojo J. K. B. ją sudaryti, iš jos turto nebuvo vykdomas priverstinis išieškojimas, atsakovė laisva valia ir nevaržoma imperatyvų, sudarė neatlygintiną sandorį.

Dėl šalies nesąžiningumo

Viena iš esminių sąlygų actio Pauliana institutui taikyti yra skolininko ir trečio asmens - ginčijamu sandoriu perleisto objekto įgįjėjo - nesąžiningumas. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartinių santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.).

Atsakovės nesąžiningumą patvirtina žemiau išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrįstos leistinais įrodymais byloje. Ieškovas jau minėtu 2009-05-07 raštu informavo atsakovę J. K. B. apie pradelstus UAB „Ravis Baltic Corporation“ mokėjimus pagal kreditavimo sutartį, priminė, jog atsakovė pagal laidavimo sutartį įsipareigojo atsakyti kartu su UAB „Ravis Baltic Corporation“ kaip solidarus skolininkas ir įspėjo, jog nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas bus priverstas Kreditavimo sutartį nutraukti ir skolos išieškojimą vykdyti įstatymų nustatyta tvarka iš pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui priklausančio turto ir lėšų. Šis įspėjimas buvo įteiktas 2009-05-11 dieną (1 t., b.l. 78-79). Tai patvirtina, kad atsakovė žinojo, jog kredito gavėjas vėluoja vykdyti įsipareigojimus, taip pat, jog, nutraukus kreditavimo sutartį, ieškovas įstatymuose nustatyta tvarka kreipsis dėl skolos išieškojimo iš jai nuosavybės teise priklausančio turto. Tačiau atsakovė, žinodama apie savo įsipareigojimus Bankui, tikslingai ėmėsi aktyvių, teismo nuomone, nesąžiningų veiksmų ir 2009-09-16, galimai formaliai, perleido vienintelį savo gyvenamąjį būstą dukrai A. M., kas pagal CK 6.67 str. 1 p. įtvirtintą nuostatą, leidžia preziumuoti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes J. K. B. sudarė sandorį su savo dukra. Tuo pačiu pažymėtina, jog taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t.y. kad trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Tačiau, neatlygintinio sandorio, t. y. tokio, kai trečiasis asmuo neturėjo jokių papildomų finansinių įsipareigojimų skolininkui, sudarymo atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas nenustatinėjamas. Kadangi ginčo butas perleistas neatlygintinu - dovanojimo sandoriu, šioje byloje A. M. nesąžiningumo bei žinojimo apie sandoriu pažeidžiamas ieškovo teises įrodinėti nereikia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, neatlygintinu sandoriu perleisdama pagrindinį turtą dukrai, žinodama apie savo finansinius įsipareigojimus Bankui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojamos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu ab initio.

Dėl restitucijos taikymo

Kaip numato CK 6.145 str. 1 d., restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į actio Pauliana kompensacinį pobūdį, CK 6.66 str. 4 d. nustato, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. CK 6.147 - 6.148 str. įtvirtinti atvejai, kuomet restitucija natūra neįmanoma, t.y. kai turtas sunaikintas arba perleistas, kai turtas sunaikintas dėl nenugalimos jėgos. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo butas būtų sunaikintas arba perleistas kitiems asmenims.

CK 6.66 str. 5 d. numato, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai sandoris buvo neatlygintinis, turtą galima išreikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo (4.96 str. 3 d., CK 6.153 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytina restitucija natūra, grąžinant ginčijamu dovanojimo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą atsakovės nuosavybėn.

Dėl žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovų J. K. B. ir R. P. prašo priteisti 86 261,99 Lt piniginių lėšų sumą. Šis reikalavimas apmokėtas 2 588 Lt dydžio žyminio mokesčio (1 t., b.l. 9). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų J. K. B. ir R. P. lygiomis dalimis, t.y. po 1 294 Lt.

Kita žyminio mokesčio dalis, t. y. ieškovo už reikalavimą dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo sumokėti 137 Lt, priteistina iš atsakovių J. K. B. ir A. M. lygiomis dalimis, t. y. po 68,50 Lt.

Taip pat, iš atsakovų priteistina 84,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei lygiomis dalimis po 28,15 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 271 str. 1 d. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovės J. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 86 261,99 Lt (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vieno Lt 99 ct) dydžio skolą ieškovo AS Parex banka, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas: Republikas Laukums 2 A, Ryga, Latvijos Respublika, a/s (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, naudai.

Priteisti solidariai iš atsakovės J. K. B. ir atsakovo R. P. ieškovo AS Parex banka naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 86 261,99 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-08-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pripažinti negaliojančia 2009-09-16 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė J. K. B. perleido butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją natūra, grąžinant 2009-09-16 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M. perleistą butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės J. K. B. asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovės J. K. B. ieškovui AS Parex banka 1 362,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du Lt 50 ct) žyminio mokesčio ir 28,15 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui AS Parex banka 1 294 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis Lt 50 ct) žyminio mokesčio ir 28,15 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovui AS Parex banka 68,50 Lt (šešiasdešimt aštuonis Lt 50 ct) žyminio mokesčio ir 28,15 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Rasa Milvydaitė