- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 2-423/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Logama“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,PTI Baltija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Logama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-811-173/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,PTI Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Logama“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,PTI Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Logama“ dėl skolos, netesybų bei palūkanų pritesimo. Nurodė, kad šalys 2006 m. spalio 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas pirko medienos džiovyklas ir katilinę, tačiau pilnai neatsiskaitė. Ieškovas prašė priteisti 134 537,86 Lt, o ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas bei turtines teises, ieškinio sumai. Teismo nuomone, atsakovo nereagavimas į reikalavimą atsiskaityti pagal ginčo sutartį, leidžia spręsti, kad atsakovas neketina įvykdyti prievolės. Be to, nuolat didėja delspinigiai bei palūkanos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nepritaikius minėtų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144, 145 str.).
Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 9 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Logama“ prašo minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir taikyti ieškovo atžvilgiu CPK 95 straipsnyje numatytas priemones. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra aiškiai nepagrįsti, nes ieškovas netinkamai vykdė ginčo sutartį, jam buvo paskaičiuoti delspinigiai dėl vėlavimo atlikti darbus, kuriuos atsakovas įkaitė į apmokėjimą už parduotą medienos džiovyklą. Pagal atliktus mokėjimus ir įskaitymus ieškovui yra sumokėta visa pirkto turto kaina. Be to, ieškovo parduotas įrenginys yra nekokybiškas, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Dėl šių priežasčių atsakovas yra ieškovo kreditorius pagal ginčo 2006 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2007 m. vasario 7 d. medienos džiovyklų defektavimo aktą. Atsakovas turėjo teisę sustabdyti visus mokėjimus (CK 6.46, 6.58, 6.64, 6.207 str.).
2. Teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį, nes pažeidė civilinių bylų teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Ieškovui iš visos pirkimo kainos nebuvo sumokėta 45 599,81 Lt, nes šis skirtumas buvo įskaitytas už ieškovo skolas atsakovui, todėl ieškinys negalėjo būti reiškiamas apygardos teismui, o ginčą turi spręsti apylinkės teismas pagal sutartinio teismingumo taisykles. Skundžiama teismo nutartis turi absoliutų negaliojimo pagrindą ir yra naikintina (CPK 26 str. 1 d., 329 str. 2 d. 6 p.).
3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 12, 178 str., 135 str. 1 d. 3 p.). Tokiai grėsmei nėra pagrindo, nes ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,PTI Baltija“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui kelia trys ieškovo nurodytos aplinkybės: didelė ieškinio suma, nuolat auganti delspinigių bei palūkanų suma ir atsakovo elgesys –vengimas vykdyti savo prievoles. Be to, atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
2. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės negali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nes jomis atsakovas iš esmės ginčija ieškinį, o ne skundžiamą nutartį. Ieškinys paduotas laikantis sutartinio teismingumo taisyklės (CPK 32 str., Sutarties 7.2 p.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 134 537,86 Lt skolos ir delspinigių bei palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį ir byloje nesant kitokių įrodymų, nurodyta ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šį sprendimą motyvavo dar ir nurodydamas, jog atsakovo nereagavimas į reikalavimą atsiskaityti leidžia spręsti, jog atsakovas neketina įvykdyti prievolės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe. Kaip žinoma, CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (tai yra aplinkybės, ar atsakovas nevykdė sutarties, nereagavo į įspėjimus ir pan.), o kitos aplinkybės - galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Tačiau ši teismo klaida neduoda pagrindo naikinti pagrįstai, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 185 str.). Taip pat, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nevertina atsakovo skunde nurodytų motyvų, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, jog ieškovas yra skolingas atsakovui, jog ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, nes nurodyta nepagrįstai didelė ieškinio kaina, ir pan. Šios aplinkybes, kaip minėta, yra susijusios su ieškinio pagrįstumu ir turės būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės privalo būti įrodytos, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, jog teismas neturėjo pagrindo konstatuoti CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius apie minimos grėsmės nebuvimą, tai yra apie bendrovės gerą finansinę būklę, stabilią ūkinę veiklą (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis nepaneigia apelianto teisės bylos nagrinėjimo eigoje CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita arba CPK 147 straipsnio pagrindu prašyti teismo pareikalauti ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.