- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- Iv-2541-561/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00712-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- I. K., S. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos policijos logistikos centras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui V. Ž. (V. Ž.), atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Aleksandrai Rostovcevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K. (I. K.) ir S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos policijos logistikos centras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai I. K. ir S. S. su prašymu, kurį vėliau kelis kartus tikslino (toliau – ir prašymas), kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), S. S. naudai – 3643,07 Lt, I. K. naudai – 2912,14 Lt piniginę kompensaciją vietoj nuo 1998 m. iki 2007 m. neišduotos tarnybinės uniformos.
Prašymo reikalavimus pareiškėjai pagrindė paaiškindami, kad nuo 2003-05-01 dirba Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (toliau – ir Statutas) 17 straipsniu, tarnybinė uniforma paskutinį kartą pareiškėjams buvo išduota 1998 m. spalio mėnesį. Vidaus reikalų ministras 1999-12-22 įsakymo Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ 1 punktu pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiesiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nustatytos vertės normos. Pagal Statuto 46 str. 1 dalį, pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas.
I. K. ir S. S. reikalavo priteisti kompensacijas už neišduotas tarnybines uniformas, kurias, vadovaujantis minėtomis Statuto 46 straipsnio nuostatomis, Departamentas privalėjo išduoti. Pažymėjo, kad prašomos priteisti išmokos už tarnybinę uniformą kompensuotų išlaidas už nuosavų drabužių dėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma išmokėti piniginė kompensacija yra asmens patirtos žalos atlyginimas, turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimo klausimus.
Pareiškėjai I. K. ir S. S. atkreipė dėmesį, kad kriminalinės policijos pareigūnų darbo specifika lemia greitą drabužių susidėvėjimą, t. y. jie greitai plyšta, nusidėvi, įgyja nemalonų kvapą, todėl pareigūnai yra priversti dažnai keisti drabužius, kas neigiamai įtakoja jų materialinę padėtį. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį kriminalinės policijos pareigūnams buvo išduota tarnybinės uniformos dalis už 2242 Lt, kita dalis (už 220 Lt) dar nėra išduota.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų I. K. ir S. S. atstovas palaikė prašyme išdėstytus argumentus, pabrėždamas, kad Statuto 46 str. 1 dalis numato pareigūnų socialines garantijas, kurios negali būti keičiamos žemesnės galios teisės aktais. Pareiškėjai prašo kompensuoti žalą, kurią patyrė dėvėdami savo asmeninius drabužius. Paaiškino, kad patikslintame skunde žalos dydis yra padidėjęs, nes teikiant pirminį skundą nebuvo žinomos tikslios uniformų kainos ir koks skaičius jų priklauso. Prasidėjus teismams, pareiškėjai gavo tikslią informaciją apie uniformų išdavimo tvarką ir jų kainą, todėl sumą patikslino.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjų I. K. ir S. S. prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 str. 2 dalyje, kuri nustato, jog iki bus priimti ir įsigalios įstatymų patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau kaip iki 2003-10-01, taikomi anksčiau priimti įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų statusą ir tarnybos ypatumus. Ši nuostata reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-01-31 nutarimas Nr. 62 ir Vidaus reikalų ministro 1999-12-22 įsakymas Nr. 690 nuo 2003-10-01 yra netekę galios ir negali būti taikomi, todėl ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-24 įsakymas Nr. V-606 nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir neįgavo savo norminio pobūdžio, todėl nepažeidžia pareiškėjų teisių, o tai reiškia, kad negali būti tenkinami pareiškėjų reikalavimai išmokėti kompensaciją vietoj neišduotos tarnybinės uniformos.
Departamentas pabrėžė, kad patikslintame prašyme pareiškėjai pakeitė (padidino) prašomų priteisti kompensacijų sumas, bet reikalavimo tinkamai neapibrėžė, nenurodė koks būtent laikotarpis yra aktualus šiam ginčui, taip apsunkindami atsakovo pareigos, teikti reikiamą informaciją, įgyvendinimą.
Departamento teigimu, siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
Departamento įsitikinimu, šiuo atveju turi būti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytas trejų metų senaties terminas, todėl, įvertinus tai, kad I. K. ir S. S. dėl savo teisių gynimo į teismą kreipėsi 2007-10-08, jų reikalavimų pagrįstumas bei teisėtumas turi būti vertintinas atsižvelgus į ginčo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp šalių nuo 2004-10-08.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos VPK) atsiliepime į pareiškėjų I. K. ir S. S. prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-24 įsakymu Nr. V-606 buvo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 3 punktą, policijos įstaigų pareigūnams, turintiems tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą ir kuriems pagal uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti visą uniformą ar atskiras tarnybinės uniformos dalis, gali būti išmokama piniginė kompensacija. Lietuvos policijos logistikos centras neaprūpino Klaipėdos VPK kriminalinės policijos pareigūnų naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis, todėl jie neturi teisės į piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą.
Byloje ginčas kilęs, ar pareiškėjai I. K. ir S. S. turi teisę į kompensaciją dėl tarnybinės uniformos neišdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad I. K. tarnybą Klaipėdos VPK pradėjo 1995-05-11 (t. I, b. l. 27), o S. S. 1997-12-24 (t. I, b. l. 75) ir nėra ginčo dėl fakto, kad nuo 2003-05-01 pareiškėjai dirba Klaipėdos VPK 4-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėjais. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad I. K. ir S. S. tarnybinė uniforma buvo išduota 2007 metais, t. y. po skundo teismui pateikimo (t. II, b. l. 60-61, 62-63 ), o iki to laiko paskutinį kartą tarnybinė uniforma I. K. ir S. S. buvo išduota tik 1998 m. spalio mėnesį (t. I, b. l. 9).
Statuto 46 str. 1 dalis nustatė, kad pareigūnai aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Šio straipsnio 2 dalyje (straipsnis keistas 2006-07-19 įstatymu Nr. X-804, įsigaliojo nuo 2006-11-01) inter alia nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 str. 3 dalimi, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas (įstatymas) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).
LVAT 2009-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-580/2009 yra išaiškinęs, kad Statuto 46 str. 1 dalies nuostata turi būti suprantama kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos.
Kaip matyti iš I. K. ir S. S. prašyme suformuluotų reikalavimų, jie prašo priteisti kompensaciją (žalą) už neišduotą tarnybinę uniformą. Pareiškėjai nurodo, kad reikėjo dėvėti pačių įsigytus drabužius, kuriuos dėl kriminalinės policijos pareigūnų darbo specifikos, teko dažnai keisti, kas lėmė turėtus nemažus materialinius nuostolius. Pareiškėjai turėjo teisę gauti tarnybinę uniformą, tačiau jos negavo, todėl prašo atlyginti atsiradusius nuostolius – materialinę žalą, ją įvardindami kaip kompensaciją. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „kompensacija“ aiškinamas kaip atlyginimas už nuostolius, o žodis „nuostolis“ kaip materialinė žala. Atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir informacija patvirtina, kad pareiškėjai uniforma buvo aprūpinti tik 1998 m. spalio mėnesį, o vėliau tik 2007 metais. Tai rodo, kad Departamentas nevykdė Statuto 46 str. 1 dalyje nustatytos pareigos, kurią nuo 2003-05-01 besąlygiškai privalėjo vykdyti, todėl neteisėto neveikimo faktas yra nustatytas. Prašymų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jie patyrė, įsigydami savo drabužius dėvėti darbe (CK 6.249 str. 1 dalis).
CK 6.249 str. 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas.
Departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai dirba kriminalinėje policijoje, kuri priklauso neuniformuotai policijai, todėl tarnyboje nenešioja uniformų, dėvi civilius drabužius, todėl nepagrįstai prašo priteisti kompensaciją kaip atlyginimą, už patirtą žalą dėl uniformos neišdavimo. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai nenurodo visų aplinkybių būtinų žalos atlyginimui.
Teismas, atsakydamas į šiuos Departamento argumentus, pažymi, kad specifika nėra ta aplinkybė, dėl kurios pareiškėjai turėtų mažiau socialinių garantijų negu kiti statutiniai pareigūnai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“, galiojęs iki 2011-06-12, numatė, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 proc. uniformos vertės kompensacija. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004-12-24 įsakymu Nr. V-606 patvirtino piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisykles (t. I, b. l. 29-32). Šioje byloje reikšmingu aspektu yra ne pareiškėjų tarnybos specifika, privalo jie nešioti tarnybinę uniformą ar ne, bet pats faktas, kad jiems nebuvo suteikta socialinė garantija. Pareiškėjai pagrįstai nurodo, jog tarnyboje nešiodami savo drabužius, patiria nuostolių dėl jų nusidėvėjimo.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismo vertinimu, visos trys išvardintos sąlygos nustatytos, t. y. neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neveikimo ir žalos.
Sprendžiant dėl pareiškėjų prašomo priteisti nuostolių dydžio, konstatuotina, kad pareiškėjai, negaudami įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų institucijos veiksmų, patyrė nuostolius. Patikslintame prašyme pareiškėjai nurodo tokias sumas: I. K. – 2912,14 Lt, S. S. – 3643,07 Lt ir paaiškina, kad prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma yra paskaičiuota pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus (t. III, b. l. 34). Atsakovas teismui pateikė duomenis (lenteles), kuriose nurodytos sumos nesutampa su pareiškėjų nurodytomis sumomis (t. IV, b. l. 34-39). Nuostolių dydį pagrindžia atsakovo 2012-05-04 pateiktas priedas (t. IV, b. l. 34-39). Teismas remiasi šiuo priedu, nes jį surašė subjektas, kuris yra atsakingas už tarnybinių uniformų kompensacijų paskaičiavimą ir mokėjimą. Minėtame priede I. K. mokėtina suma nurodyta – 2938,13 Lt (nuo 2003 m. iki 2007 m.), S. S. – 2022,97 (nuo 2003 m. iki 2007 m., 2006 m. tarnybinė uniforma nepriklausė, nes pareigūnė buvo vaiko priežiūros atostogose). Departamento pateikti dokumentai (t. IV, b. l. 34-39) patvirtina, kad nuo 2003 m. iki 2007 m. I. K. nebuvo išduota jam priklausiusi tarnybinė uniforma, kurios kaina per šį laikotarpį būtų sudariusi 2938,13 Lt, o S. S. – 2022,97 Lt. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad I. K. prašomos priteisti kompensacijos dydis (2912,14 Lt) neviršija jam neišduotos tarnybinės uniformos vertės, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, I. K. reikalavimas turi būti tenkinamas pilnai, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, I. K. naudai 2912,14 Lt žalos vietoj nuo 1998 m. iki 2007 m. neišduotos tarnybinės uniformos. Pareiškėjos S. S. prašomos priteisti kompensacijos dydis (3643,07) viršija jai neišduotos tarnybinės uniformos vertę, todėl S. S. reikalavimas turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, S. S. naudai 2022,97 Lt.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į LVAT suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas atmeta kaip nepagrįstus Departamento argumentus, kad pareiškėjai nenurodo laikotarpio, už kurį prašo priteisti kompensaciją dėl neišduotos tarnybinės uniformos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirminiuose 2007-10-08 teismui teiktuose prašymuose ir juos tikslinant pareiškėjai prašė priteisti jiems kompensaciją už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2007 m. neišduotą tarnybinę uniformą, o paskutiniame 2012-04-12 teismui paduotame prašyme laikotarpio apskritai neįvardija ir tikslina tik prašomos priteisti žalos dydį. Nepaisant to, kad patikslintuose prašymuose pareiškėjai nurodė kitą laikotarpį, už kurį prašo priteisti kompensaciją, šiuo atveju svarbu ne nurodomas konkretus laiko tarpas metais, o laiko tarpas, kada pareiškėjams turėjo būti, bet nebuvo išduota, tarnybinė uniforma. Akivaizdu, kad anksčiau nei 2003-05-01, t. y., iki kol nebuvo įsigaliojęs Statutas, kompensacijos mokėjimas nebuvo imperatyvus, todėl tai, kad nuo 1998 m. pareiškėjai nurodo negavę uniformų, nieko nekeičia, nes imperatyvi nuostata, įpareigojusi pareigūnui išduoti tarnybinę uniformą, įsigaliojo tik 2003-05-01, todėl ir laikotarpis, už kurį gali būti priteisiama kompensacija, pradedamas skaičiuoti nuo šios datos.
Dėl Departamento argumentų, kad šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai I. K. ir S. S. žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 dalis). Tačiau, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną iš naujo (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią I. K. ir S. S. kreipėsi į teismą, t. y. iki 2007-10-08. Laikytina, kad pareiškėjų reikalavimai teisme yra pareikšti, nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl atsakovo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 5 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo I. K. skundą patenkinti.
Priteisti I. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2912,14 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvylika litų 14 centų) žalos atlyginimo.
Pareiškėjos S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2022,97 Lt (du tūkstančius dvidešimt du litus 97 centus) žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje pareiškėjos S. S. skudą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.