- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1689-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kauno vandenys“
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė, Aida Martinaitienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovės A. D. atstovams S. D. ir advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui E. R. ir jo atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01430-52/2010 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui E. R., trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą E. R. leisti įsirengti savarankišką vandens apskaitą, jai priklausančioje, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, t. y. jiems priklauso po 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto. Kiekvienas iš ginčo nekilnojamojo turto bendraturčių, jam tenkančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi naudojasi autonomiškai – yra įrengti du atskiri įėjimai, šalys bendrai nesinaudoja jokiomis gyvenamosios patalpomis ir kt. Tačiau gyvenamajame name yra įrengtas tik vienas vandens įvadas su bendru vandens skaitikliu, esančiu atsakovui priklausančioje ginčo gyvenamosios patalpos dalyje. Kadangi kiekvienas iš bendraturčių jam priklausiančia gyvenamojo namo dalimi naudojasi autonomiškai, ieškovė pageidauja įsirengti savarankišką vandens skaitiklį. Tačiau tam, kad AB „Kauno vandenys“ įrengtų savarankišką vandens skaitiklį yra reikalingas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio sutikimas. E. R. tokį sutikimą atsisako išduoti, nenurodydamas jokių, tokį veiksmą, pateisinančių argumentų. Kadangi atsakovo atsisakymas yra niekuo nepagrįstas, ir nebėra būdų kaip tokį sutikimą gauti, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, susijusių su valdymo pažeidimu, atstatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino A. D. teisę įsirengti savarankišką vandens apskaitą, jai priklausančioje, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, be E. R. sutikimo, taip pat priteisė iš E. R. 720,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 15,50 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas argumentuotų atsisakymo duoti ieškovei sutikimą įsirengti savarankišką vandens apskaitą, jai priklausančioje, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, motyvų nepateikė; nenurodė faktų, kodėl savarankiško vandens skaitiklio įrengimas pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises; nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad A. D. įsirengus savarankišką vandens apskaitą, pasikeis bendraturčių gyvenimo ir normalios veiklos sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atsisakymą išduoti ieškovei sutikimą įsirengti savarankišką vandens apskaitą teismas laikė trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, patikslino A. D. reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo formuluotę, nekeisdamas jo esmės (LR CPK 265 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Su ieškove dėl vandens tiekimo apskaitos ir mokesčio už tiekiamą vandenį dydžio nuolat vyksta konfliktai, nes ji kiekvieną mėnesį sumoka atsakovui tik už vieną kubą šalto vandens. Dar 2007-04-24 prašymu atsakovas kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ ir ieškovę, informuodamas apie konfliktus su ieškove dėl mokesčių neaiškumų ir prašydamas, kad ji įsivestų atskirą vandens įvadą į savo butą ir įsirengtų atskirą vandens apskaitą savo valdai. Sutikimo atskiram vandentiekio įvadui ar atskirai vandens tiekimo apskaitai ieškovė iš atsakovo neprašė, jokio projekto, iš kurio būtų aišku planuojamų darbų apimtis ir vieta, nepateikė, o iškart kreipėsi į teismą. Ieškovė turi pareigą apmokėti trečiajam asmeniui už jos faktiškai sunaudotą vandenį, todėl privalo savo lėšomis įsirengti atskirą vandens apskaitos mazgą. Tuo tikslu ji pirmiausiai turi gauti UAB Kauno vandenys" projektavimo sąlygas, pagal šias išduotas sąlygas ji turi savo lėšomis parengti vandentiekio prijungimo projektą, pateikti atsakovui susipažinimui ir tik tada jis galės duoti savo sutikimą. Teismas neatsižvelgė į šiuos atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, pažeisdamas jo teises, savo iniciatyva patikslino ieškovės reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo formuluotę, nors tokios teisės neturėjo. Teismas, priimant sprendimą pakeisdamas ieškovės reikalavimą, pažeidė CPK nustatytus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai) principus, buvo pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai žinoti, koks ieškovės reikalavimas yra nagrinėjamas. Teismas, neleistiną veiksmą tikslinti ieškovės reikalavimo formuluotę grindė CPK 265 straipsnio 2 dalimi, tačiau nurodyta teisės norma kaip tik draudžia peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus CPK numatytus atvejus.
2. Ginčijamą teisę ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius darbus, kuriuos planuojama atlikti, nes bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į papildomo vandens apskaitos mazgo įrengimą, bet konkretaus vandens apskaitos mazgo įrengimo darbams konkrečioje vietoje atlikti. Šiuo atveju ieškovė nepateikė aiškaus projekto, iš kurio būtų galima spręsti, kurioje gyvenamojo namo patalpoje bus įrengtas naujas vandens apskaitos skaitiklis, ar jį įrengiant bus reikalinga patekti į atsakovo gyvenamąsias patalpas, kaip veiks vandens cirkuliacija po naujojo apskaitos mazgo įrengimo, ar bus išspręstos iki šiol tarp bendrasavininkų kilusios problemos ir pan. Nesant byloje tokių duomenų, atsakovas negali nuspręsti, ar vykdant konkrečius vandens apskaitos įrangos darbus, jo teisės nebus pažeistos, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė argumentuotų atsisakymo duoti ieškovei sutikimą įsirengti savarankišką vandens apskaitą jai priklausančioje namo dalyje, motyvų. Atsakovas nurodė, kad jis ginčo name pats negyvena, šiuo metu ten gyvena nuomininkai, tačiau būna mėnesių, kai nuomininkų nėra, ir ta namo dalis, kurioje nutiesti vandentiekio vamzdžiai, būna tuščia. Jo valdomoje namo dalyje užšalus vamzdžiams, ieškovei būtų nutrauktas vandens tiekimas. Jei tarp šalių liktų bendra vandens tiekimo sistema, atsakovas netektų galimybės, reikalui esant, išleisti vandenį iš sistemos ir užsukti vandens tiekimo čiaupą, nes taip pažeistų ieškovės teises. Jei atsakovas nuspręstų parduoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, esant bendrai su ieškove vandens tiekimo sistemai, jam būtų sunkiau rasti pirkėją, nes kiekvienas pirkėjas nori pirkti būstą su atskirais patogumais. Tuo yra pažeidžiamos atsakovo teisės, nes jis nebegalės pilna apimtimi savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiais, kad jis nenurodė faktų, kodėl savarankiško vandens skaitiklio įrengimas pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises; nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei įsirengus savarankišką vandens apskaitą, pasikeis bendraturčių gyvenimo ir normalios veiklos sąlygos. Apeliantas nurodo, kad jis buvo pateikęs faktus, kodėl savarankiško vandens skaitiklio įrengimas pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises, antra, atsakovas negalėjo pateikti specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, nes iš ieškovės pusės nebuvo pateikta, kaip ir kur bus vykdomi įrengimo darbai; trečia, ir iki bylos užvedimo teisme ieškovė turėjo ir šiuo metu turi įsirengusi savo atskirą (antrinį) skaitliuką, tačiau tai nesprendžia tarp šalių susiklosčiusios konfliktinės situacijos, nes konfliktas ir vyksta dėl to, kad ieškovės skaitliuko rodmenų atsakovas negali kontroliuoti, nesutinka mokėti už jos ir jos šeimos narių suvartotą vandenį. Be to, teismas neteisingai aiškino LR Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių teisės normas. Taisyklių 2.8. punktas nustato, kad privačių namų (jų dalių, daugiabučių namų savininkų bendrijų), butų savininkai turi teisę, jeigu techniškai tai galima padaryti, įsirengti papildomus VAM (vandens apskaitos mazgus) - antrinius skaitiklius. Šių apskaitos mazgų (antrinių skaitiklių) savininkai yra laikomi subabonentais. Už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą jie atsiskaito su abonentu tarpusavyje suderinta tvarka. Tiekėjas neturi jokių juridinių ir finansinių ryšių su subabonentu. Ginčus tarp abonento ir subabonento sprendžia teismas. Taigi, teismui patenkinus ieškinį, ieškovė ir toliau nemokėtų už suvartotą vandenį trečiajam asmeniui, o liktų tokia pat atsiskaitymo tvarka, kuri yra iki šiol. Todėl teismas neteisingai išsprendė ginčą, pažeidė nurodytų taisyklių nuostatas bei CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės normas.
4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Teismo metu ši aplinkybė išvis nebuvo tiriama, teismas neuždavė nei vieno klausimo, bandydamas išsiaiškinti, ar tokia tvarka yra nustatyta. Apeliantas sutinka, kad ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjant bylą, nes esant nustatytai naudojimosi patalpomis tvarkai, jis turi daugiau teisių ginti savo teises į būsto neliečiamumą ir pan.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Pagrįsta teismo išvada, jog apeliantas nesilaikė Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.7 punkto, numatančio, kad privataus namo ar jo dalies savininkas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti, jei techniškai tai galima padaryti, prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema. Apeliantui daugiau nei dešimt metų trukdant ieškovei naudotis vandentiekio, kuris buvo nutiestas per ieškovės žemės sklypą ir įrengtas abiejų bendraturčių lėšomis, paslaugomis A. D. teko kreiptis į teismą.
2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad bendraturčio teisei įsirengti savarankišką vandens apskaitą įgyvendinti yra numatyta būtina sąlyga - kito bendraturčio sutikimas (LR CK 4.75 str.). Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio siekiamais atlikti veiksmais, turi nurodyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes. Bendraturčiui nepateikus protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą, toks atsisakymas laikytinas trukdymu kitam bendraturčiui tinkamai įgyvendinti savo teises. Taigi, atsakovui nepateikus faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovės ketinami atlikti veiksmai kaip nors suvaržys, pakeis bendraturčių gyvenimo ir normalios veiklos sąlygas, buvusias iki tokių veiksmų atlikimo, teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė turi teisę įsirengti savarankišką vandens apskaitą be atsakovo sutikimo.
3. Atmestini apelianto argumentai, jog ieškovė nepateikė aiškaus projekto, iš kurio būtų galima spręsti kurioje gyvenamojo namo dalyje bus įrengtas naujas vandens skaitiklis bei kaip veiks vandens cirkuliacija. Atskiro vandens apskaitos mazgo projektą ieškovė pateikė laiku ir jis yra byloje. Kaip veiks vandens cirkuliacija ieškovė atsakovui aiškino kelis metus, tačiau jis turi savo suformuotą nuomonę ir jos negali pakeisti.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad ieškovė jam nesumoka už suvartotą vandenį. Ieškovė nurodo, kad yra garbingo amžiaus, jos poreikiai nedideli, todėl ir vandens suvartoja nedaug. Jos bute yra įrengtas kontrolinis vandens skaitiklis ir ji, kaip subabonentė, atsiskaito abonentui pagal jos skaitiklio parodymus. Apeliantas nei karto su ieškove nesitarė dėl šio skaitiklio parodymų suderinimo, kad abu konkrečiai paskaičiuotų ir žinotų, kiek turi sumokėti už suvartotą vandenį.
5. Teismas pagrįstai vadovavosi LR CPK 265 straipsnio 2 dalimi, ir neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų bei nekeisdamas pareikšto reikalavimo prasmės, patikslino ieškinyje reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo formuluotę iš „įpareigoti duoti sutikimą įsirengti savarankišką vandens apskaitą“ į „pripažinti teisę įsirengti savarankišką vandens apskaitą“. Ieškovės nuomone, toks patikslinimas, nekeičiant reikalavimo esmės, nepažeidžia nei šalių procesinio lygiateisiškumo, nei rungimosi principo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatytų faktinių bylos aplinkybių įvertinimu bei jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis. Būtent paminėtos nuostatos dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo ir sudaro apeliacinio skundo esmę. Ryšium su nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, vertindama tą aplinkybę, jog naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris po ½ dalį priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, tvarka nenustatyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiame name įrengtas vienas vandens įvadas, kad ir su vienu vandens skaitikliu, įpareigoja abu bendraturčius įgyvendinant savo nuosavybės teises elgtis sąžiningai. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ 2009-06-09 raštas Nr. (09-07.19)8-1472, gyvenamojo (duomenys neskelbtini) vandentiekio prijungimo projektas, 1985-10-22 ir 1987-06-02 Kauno teritorinės vandentiekio - kanalizacijos valdybos pažymos bei apelianto valdomos gyvenamojo namo dalies ankstesnės savininkės – apelianto motinos Konstancijos Rimdeikienės rašytinio sutikimo (b. l. 11-16) duomenys.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas be pagrindo neduoda ieškovei A. D. sutikimo įsirengti atskirą vandens skaitiklį, kurio įrengimo schema yra pateikta byloje ir kurio įrengimui neprieštarauja tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“ (b. l. 65, 66). Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atskiro vandens skaitiklio įrengimas pažeidžia jo teises, teismui nepateikė. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo teiginiai, kad įrengus atskirą vandens skaitiklį, ieškovės naudojamo vandens apskaitai, nebus galima ieškovei patekti į atsakovui priklausančias patalpas dėl ko galimi konfliktai tarp šalių ateityje bei nuo to sumažėja atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies rinkos vertė, nepagrįsti.
Tuo pačiu pažymėtina, jog aukščiau išvardintų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog apeliantas, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, valdydamas kartu su ieškove A. D. namų valdą, kaip dalinės nuosavybės objektą, nevykdė savo, kaip bendraturčio pareigos, visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus visų teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, o ne remdamasis apelianto nurodomu atskirų faktų interpretavimu, tinkamai įvertino įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas galioti, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos valstybei 410 Lt išlaidų už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (šios išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).