Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos policijos pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., toliau – Vidaus tarnybos statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija, toliau – Tvarkos aprašas).

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, o jas skiriant atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Tvarkos aprašo 31 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 26 punktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies, t. y. tarnybinio patikrinimo išvados, turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami, juos įvertinant pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012). Be to, teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad, Panevėžio AVPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis Ž. S. 2017 m. kovo 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-4778 „Dėl konflikto Vilniaus g. 9“ (iš elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenų, pateiktų į bylą, darytina išvada, kad tarnybinio pranešimo data yra 2018 m. kovo 11 d. (b. l. 39)) informavo Panevėžio AVPK viršininką E. L., kad 2017 m. kovo 11 d. (teismas datą vertina kaip apsirikimo klaidą, turėtų būti 2018 m.) dirbant ekipaže „1905“ kartu su vyr. patruliu D. V. apie 00 val. 05 min. Panevėžyje, Vilniaus g. 9, prie baro buvo pastebėti trys vyriškiai. Vyriškiai buvo agresyviai nusiteikę, šaukė vienas ant kito, stumdėsi. Patrulis Ž. S., bėgdamas link jų išsiėmė iš dėklo specialiąją priemonę „Taser“ Nr. X130032AP su įdėta kasete Nr. B41000F81, kad esant poreikiui kuo greičiau būtų galima jį panaudoti. Bandant išskirti vyriškius, vienas jų netyčia užkliudė patrulio ranką ir specialioji priemonė „Taser“ iškrito ant šaligatvio. Konflikto dalyviai buvo išskirti, vienas kitam pretenzijų neturėjo, jokių sužalojimų nepatyrė. Iš konflikto dalyvių S. A. (toliau – S. A.) ir N. V. (toliau – N. V.) buvo paimti paaiškinimai. Atsižvelgiant į tarnybinį pranešimą, Panevėžio AVPK viršininko E. L. pavedimu 2018 m. kovo 12 d. Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą (b. l. 40). Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. Ž. 2018 m. kovo 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-5256 „Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“ informavo, jog susipažinus su visa medžiaga paaiškėjo, kad policijos patrulių ekipažas konfliktuojančius asmenis buvo pristatęs į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato NVRS. Tačiau, pasak policijos patrulių, šio skyriaus tyrėjos S. J. nurodymu pristatyti asmenys buvo paleisti ir teisės pažeidimas nebuvo užfiksuotas, nors iš pateiktų aplinkybių buvo pagrindas manyti, kad minėti asmenys galėjo padaryti veiką, kuri apibrėžta BK 248 straipsnyje.

Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo S. J. procedūra buvo pradėta subjekto, turinčio teisę pradėti tokią procedūrą, ir nepažeidžiant Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyto termino.

Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir, tinkamai įgyvendintų teisę į gynybą, tarp jų – galėtų pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises.

S. J. buvo įteiktas 2018 m. kovo 19 d. pranešimas Nr. 50-PR1-17 dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 67). Šiuo pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, kadangi 2018 m. kovo 11 d. apie 0.40 val. aplinkybių išaiškinimui ir teisės pažeidimo įforminimui, policijos patrulių ekipažas „1905“ iš įvykio vietos, Vilniaus g. 9, Panevėžyje pristatė tris vyriškius, kurie tarpusavyje konfliktavo, garsiai rėkavo, viešoje vietoje mušėsi bei sudavė rankomis smūgius į veido sritį. Tramdant asmenis, vienas iš jų Ž. S. iš rankų išmušė elektrošoką „Taser“, ko pasėkoje buvo sugadintas šio prietaiso užtaisas. Pristačius asmenis pareiškėjai, policijos pareigūnams buvo nurodyta iš asmenų paimti paaiškinimus ir asmenis paleisti, nors asmenų veikoje buvo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjai buvo pranešta, kad tokiais veiksmais ji galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 punkte reglamentuotų principų (atsakomybės principo), Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtinto Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.2 punkto bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 patvirtintų Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų 2.1 punkto reikalavimus. Iš elektroninės dokumentų tvarkymo sistemos „Avilys“ duomenų matyti, kad su pranešimu pareiškėja susipažino 2018 m. kovo 22 d. (b. l. 65)

Išanalizavus pareiškėjai nustatyta tvarka pateiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, daroma išvada, kad jis suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai: jame nurodytas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo laikas, atskleista jo esmė – aprašyti įvykiai ir išvardinti konkretūs veiksmai, kurių S. J. neatliko, nors privalėjo atlikti, pateiktos teisės aktų, kuriuos galimai pažeidė pareiškėja, nuostatos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Nustatyta, kad S. J., gavusi pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, 2018 m. kovo 22 d. pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (b.l.71). Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 0.40 val., Panevėžio AVPK OVS budėtojo nurodymu dirbo pagal įvykį ROIK 0118000115763. Dirbant pagal nurodytą įvykį kabinete Nr. 133, jokie asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nebuvo pristatyti. Kažkuriuo metu buvo užėjęs vienas iš policijos patrulių ekipažo „1905“ pareigūnų (kuris tiksliai nepamena), apie jokią nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą pareiškėjos neinformavo, tik paprašė pakonsultuoti dėl „Taser“ sugadinimo įforminimo. Pareigūnas trumpai paaiškino, kad patruliuojant (nenurodė datos, laiko ir vietos) pastebėjo kelis besistumdančius jaunuolius (jų duomenų nenurodė), juos beskiriant vienas iš jaunuolių netyčia pareigūnui iš rankų išmušė „Taser“, ko pasėkoje buvo sugadintas šio prietaiso užtaisas. Pareiškėjai pasiteiravus, ar yra nukentėjusiųjų ir sulaikytų, galimai nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusių, asmenų, pareigūnas nurodė, kad jaunuoliai išsiaiškino tarpusavyje, skundų, prašymų negauta, įvykio liudytojų nėra, niekas pretenzijų neturi. Tuomet pareigūnui buvo patarta dėl „Taser“ sugadinimo surašyti tarnybinį pranešimą. Kadangi pareiškėja neturėjo galimybės įvertinti veikos, nes iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo nebuvo gautas joks pranešimas apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, adresu Vilniaus g. 9, Panevėžys, ir toks įvykis neregistruotas policijos registruojamų įvykių registre, jokie su tuo susiję asmenys nebuvo pristatyti asmeniškai pareiškėjai dėl įvykio aplinkybių aiškinimosi, pareiškėja jokių procesinių sprendimų nepriiminėjo ir jokių procesinių veiksmų neatliko.

Pareiškėja skunde išreiškė nuomonę, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija savo raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, todėl atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą padarė procedūrinį pažeidimą.

Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiu reguliavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010). Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009). Iš Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2018 m. balandžio 30 d. rašto Nr. 4-166 matyti, kad profsąjunga sutiko, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei siūloma skirti ne dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. davė sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą taip, kaip to reikalauja Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti procedūrinį pažeidimą skiriant tarnybinę nuobaudą ir pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Panevėžio AVPK viršininkas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė Įsakymą Nr. 50-TE-247, kuriuo, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu ir atsižvelgęs į Tarnybinio patikrinimo išvadą, paskyrė S. J., Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajai tyrėjai, tarnybinę nuobaudą – pastabą (b.l.7).

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog atliekant S. J. tarnybinį patikrinimą, būtų pažeistos procedūrinės taisyklės, įtvirtintos Tvarkos aprašo 7, 23, 25, 26, 32 ir 35 punktuose, nenustatyta.

Pareiškėja skunde nurodo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai ir tendencingai.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad policininkas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Pareigūnų etikos kodekso 3 punktas nustato, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 2.1 punktas nustato, kad pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie nusikalstamas veikas (<...> viešosios tvarkos pažeidimus <...>), vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintais algoritmais, taip reaguodami į pranešimus apie kitas nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis. Pareigybės aprašymo 6.2 punkte nustatyta, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad patikrinimas buvo pradėtas Ž. S. 2018 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo pagrindu. Minėtame pranešime buvo nurodyta, kad 2018 m. kovo 11 d. Ž. Sutkus dirbo ekipaže „1905“ kartu su D. V. Apie 0.05 val., prie baro Panevėžyje, Vilniaus g. 9, buvo pastebėti trys konfliktuojantys vyriškiai. Kadangi asmenys buvo nusiteikę agresyviai, Ž. S., išsitraukęs elektros šoko prietaisą „Taser“, pribėgo prie konfliktuojančių asmenų, kad esant poreikiui jį galėtų panaudoti. Bandant išskirti konfliktuojančius asmenis, vienas jų užkliudė Ž. S. ranką ir prietaisas iškrito ant žemės. Asmenis pavyko nuraminti, išsiaiškintos jų pavardės, nustatyta, kad vienas kitam asmenys pretenzijų neturėjo, jokių sužalojimų nepatyrė. Iš konfliktavusių asmenų S. A. ir N. V. paimti paaiškinimai. Analogiškas įvykio aplinkybes išdėstė ir D. V. Tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui D. Ž. susipažinus su įvykio aplinkybėmis, paaiškėjo, kad pareigūnų ekipažas konfliktuojančius asmenis pristatė į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato NVRS, tačiau, pasak patrulių, šio skyriaus tyrėjos S. J. nurodymu asmenys buvo paleisti ir teisės pažeidimo faktas neužfiksuotas. Dėl paaiškėjusių aplinkybių policijos pareigūnai buvo paprašyti patikslinti įvykio aplinkybes. 2018 m. kovo 15 d. tarnybinių pranešimu Ž. S. papildomai paaiškino, kad, nors N. V. ir S. A. paaiškino, kad vienas kitam neturi jokių pretenzijų, sužalojimų nepatyrė, tačiau jų veiksmuose policijos pareigūnai įžvelgė BK 284 straipsnyje numatytus požymius, t. y. viešojoje vietoje sukeldami muštynes, įžuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Policijos pareigūnai radijo ryšiu pakvietė kitą ekipažą „1903“. Jiems atvykus, muštynių dalyviai buvo susodinti į specialiuosius automobilius ir nuvežti į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato NVRS. Apie tai pareigūnai informavo budėtojus. Ž. S. pabrėžė, kad įprastai darbo praktikoje įvykus muštynėms viešoje vietoje, jų dalyviai pristatomi į policijos komisariatą ir perduodami pareigūnams, kurie dirba NVRS. Jie užpildo procesinius dokumentus ir įformina įvykį. Atvykus į komisariatą, D. V. liko saugoti asmenų, o Ž. S. nuėjo pas NVRS pareigūnus. Kabinete rado S. J., paaiškino jai apie įvykį. Tyrėja paklausė, kokie sužalojimai padaryti vyriškiams, ar jie turi pretenzijų, ar rašys pareiškimus. Ž. S. atsakė, kad vyriškiai jokių sužalojimų nepatyrė, vienas kitam pretenzijų neturi, susitaikė. Tyrėja paaiškino, kad tokiu atveju jų traukti atsakomybėn negalima, reikia, kad abu vyriškiai parašytų paaiškinimus dėl kilusių muštynių ir konflikto. Policijos pareigūnai po S. J. nurodymo iš S. A. ir N. V. priėmė paaiškinimus ir juos paleido. Panašias aplinkybes išdėstė ir D. V. Kito ekipažo „1903“ policijos pareigūnai A. L. ir Ž. G. tarnybiniuose pranešimuose išdėstė, kad dėl minėtų muštynių pristatė asmenis į minėtą komisariatą, kad būtų įforminti dokumentai ir priimti procesiniai sprendimai.

S. J. tiek 2018 m. kovo 22 d. paaiškinime, tiek skunde teismui nurodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 0.40 val., Panevėžio AVPK OVS budėtojo nurodymu dirbo pagal įvykį ROIK 0118000115763. Dirbant pagal nurodytą įvykį kabinete Nr. 133, jokie asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nebuvo pristatyti. Kažkuriuo metu buvo užėjęs vienas iš policijos patrulių ekipažo „1905“ pareigūnų (kuris tiksliai nepamena), apie jokią nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą pareiškėjos neinformavo, tik paprašė pakonsultuoti dėl „Taser“ sugadinimo įforminimo. Pareigūnas trumpai paaiškino, kad patruliuojant (nenurodė datos, laiko ir vietos) pastebėjo kelis besistumdančius jaunuolius (jų duomenų nenurodė), juos beskiriant vienas iš jaunuolių netyčia pareigūnui iš rankų išmušė „Taser“, ko pasėkoje buvo sugadintas šio prietaiso užtaisas. Pareiškėjai pasiteiravus, ar yra nukentėjusiųjų ir sulaikytų, galimai nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusių, asmenų, pareigūnas nurodė, kad jaunuoliai išsiaiškino tarpusavyje, skundų, prašymų negauta, įvykio liudytojų nėra, niekas pretenzijų neturi. Tuomet pareigūnui buvo patarta dėl „Taser“ sugadinimo surašyti tarnybinį pranešimą. Kadangi pareiškėja neturėjo galimybės įvertinti veikos, nes iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo nebuvo gautas joks pranešimas apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, adresu Vilniaus g. 9, Panevėžys, ir toks įvykis neregistruotas policijos registruojamų įvykių registre, jokie su tuo susiję asmenys nebuvo pristatyti asmeniškai pareiškėjai dėl įvykio aplinkybių aiškinimosi, pareiškėja jokių procesinių sprendimų nepriiminėjo ir jokių procesinių veiksmų neatliko.

Išanalizavus tarnybinio patikrinimo ir teismo posėdyje duotus S. J. paaiškinimus, Ž. S., D. V., A. L. ir Ž. G. paaiškinimus (b.l.41-42, 57-64), matyti, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurias nurodė policijos patruliai.

Pareigūnai Ž. S., D. V., A. L. ir Ž. G. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2018 m. kovo 11 d. 0.05 val. įvykusio konflikto dalyviai N. V. ir S. A. buvo pristatyti į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą. Šią aplinkybę Ž. S., D. V. bei Ž. G. patvirtino ir teismo posėdyje duotais parodymais, apklausiami liudytojais. Minėtieji pareigūnai parodė, kad konfliktavę asmenys į policijos komisariatą buvo vežami dviejų policijos ekipažų skirtingais automobiliais, o atvežus juos į policijos komisariato kiemą, buvo palikti policijos automobiliuose, kol Ž.S. išsiaiškins tolimesnę veiksmų su jais eigą. Pareiškėja šios aplinkybės iš esmės neneigia, nurodydama, kad konfliktavę asmenys nebuvo pristatyti į jos kabinetą. Todėl teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2018 m. kovo 11 d. 0.05 val. įvykusio konflikto dalyviai į policijos komisariatą pristatyti buvo.

Policijos pareigūnas Ž. S. 2018 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad tyrėjai S. J. papasakojo apie įvykį, tai patvirtino ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu. Tuo tarpu pareiškėja savo 2018 m. kovo 22 d. paaiškinime neigia gavusi informaciją apie kokią nors nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, tvirtindama, kad policijos pareigūnas tik paklausė, kaip įforminti prietaiso sugadinimą. Vis dėlto pareiškėja nurodė, kad, pasiteiravus, kaip sugadintas prietaisas, pareigūnas jai paaiškino, kad patruliuodamas pastebėjo kelis besistumdančius jaunuolius, juos beskiriant, vienam pareigūnų jaunuolis netyčia iš rankos išmušė prietaisą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinus tai, kad konfliktavę asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą, tam netgi pasitelkiant antrąjį policijos ekipažą, darytina išvada, kad policijos pareigūnas Ž. S., su kitais policijos pareigūnais pristatęs į policijos komisariatą konfliktavusius asmenis, kreipėsi į Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėją būtent norėdamas išsiaiškinti, ką daryti su pristatytais asmenimis, o ne tiesiog paklausti, kaip įforminti prietaiso sugadinimą. Ž. S. parodymus, jog S. J. nurodė paimti iš konflikto dalyvių paaiškinimus ir juos paleisti, patvirtina ir į bylą pateikti N. V. ir S. A. paaiškinimai (b. l. 43, 44).