- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-869-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. atstovo advokato Tado Kelpšo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gruodžio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. P. už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 30 d., apie 21.00 val., kelių Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ir Gudeliai – Plutiškės sankryžoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, vairuodamas automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 90 km/h greitį, t. y. važiavo 111 km/h greičiu. Šiais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį (b. l. 16).
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimu pripažino M. P. kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 225 litų baudą, pažeidimą pagal ATPK 130² straipsnio pastabą (šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2008 m. sausio 1 d.) įvertinant 4 balais (b. l. 33).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. P. skundą, 2009 m. balandžio 17 d. nutarimu (b. l. 88-91) panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį M. P. skyrė 70 litų baudą.
Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 30 d. apie 21.00 val. Kazlų Rūdos savivaldybės kelių Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ir Gudeliai – Plutiškės sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė M. P. vairuojamas automobilis BMW 730 ir transporto priemonė VW Golf, kurios vairuotojas ir keleivis žuvo. Eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas L. A., turintis eismo įvykių eksperto kvalifikaciją, 2008 m. spalio 9 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 11-934(08), kurioje konstatavo, kad orientacinis automobilio BMW 730 greitis buvo 111 km/h (b. l. 22-26). Specialisto nuomone, dėl minėto eismo įvykio M. P. kaltės nėra, jo veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes net ir važiuodamas leistinu 90 km/h greičiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebūtų turėjęs galimybės išvengti susidūrimo. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, kadangi tyrimas atliktas naudojant standartines procedūras LTEC-7-STPA-08 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“ ir LTEC-7-STPA-05 „Transporto priemonės greičio skaičiavimas pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus“ bei remiantis eismo įvykio tyrimo metu nustatytais pirminiais duomenimis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, kad automobilio greitis gali būti užfiksuotas tik techninėmis greičio matavimo priemonėmis, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nustatant transporto priemonių greitį prieš įvykstant eismo įvykiui techninių greičio matavimo priemonių panaudojimas neįmanomas ir tokiu atveju vienintelė priemonė yra ekspertizė. Prieštaravimų ar neatitikimų, dėl kurių 2008 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. 11-934(08) negalima būtų remtis kaip patikimu, leistinu ir pakankamu įrodymu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nenustatė.
Apklausiamas posėdyje L. A. teismui paaiškino, jog tyrimo metu buvo nustatytas tik orientacinis automobilio BMW 730 greitis, šių skaičiavimų paklaida gali būti iki 10 km/h. Nurodytą aplinkybę Klaipėdos apygardos administracinis teismas aiškino kaltinamojo naudai, t. y. pripažino, kad M. P. vairuojamo automobilio greitis buvo 101 km/h, ir M. P. veiką perkvalifikavo iš ATPK 124 straipsnio 3 dalies į ATPK 124 straipsnio 2 dalį.
III.
Apeliaciniu skundu M. P. atstovas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (b. l. 95-99). Paaiškina, kad pagal ATPK 277 straipsnio nuostatas, rašytinis įrodymas – ekspertizės aktas ar specialisto išvada, teisinį statusą administracinio teisės pažeidimo byloje įgyja tik tuo atveju, jei toks asmuo ekspertu ar specialistu buvo paskirtas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) nutarimu. Todėl ginčijamame 2009 m. balandžio 17 d. nutarime minima Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-934(08) turėtų būti laikoma ne pirmosios instancijos teismo nurodyta eksperto-specialisto išvada (kadangi tokios įrodymų rūšies ATPK iš viso nenumato), o paprasčiausiu daiktiniu įrodymu, kurio patikimumas turėtų būti įvertinamas atsižvelgiant į kitas šio administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus (taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus).
Teisme L. A. nurodė, kad įprastai galimas automobilio greitis po eismo įvykio yra apskaičiuojamas pagal eismo įvykio vietoje išmatuotą automobilio stabdymo kelią. Tačiau nagrinėjamu atveju to padaryti nebuvo galima, kadangi 2007 m. gruodžio 30 d. įvykio metu automobilis VW Golf taip staigiai įvažiavo į pagrindinį kelią, kad abi transporto priemonės iš karto susidūrė, M. P. net nespėjus pradėti stabdyti. Kadangi nebuvo stabdoma ir neliko jokio stabdymo kelio, aukščiau nurodytas ir įprastai taikomas automobilio greičio nustatymo būdas negalėjo būti panaudotas. Dėl šios priežasties galimas M. P. automobilio greitis, specialisto teigimu, buvo apskaičiuotas įvertinus apytikslį abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių svorio centrų pasislinkimą nuo susidūrimo vietos. Be to, specialistas L. A. pažymėjo, jog tiksli automobilių susidūrimo vieta, nuo kurios buvo matuojamas šių automobilių svorio centrų pasislinkimas ir atitinkamai abiejų transporto priemonių greitis, taip ir nebuvo nustatyta, t. y. pats specialistas pripažino, kad tikslių duomenų, kurių pagrindu jis būtų galėjęs nustatyti tikrą (o ne orientacinį) M. P. vairuoto automobilio greitį, jis neturėjo.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad su M. P. atstovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis proceso pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų reikšmės bei patikimumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. bylas: Nr. N9-990/2006, N63?781/2010). Be to, savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad byloje esant prieštaringiems duomenims, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu M. P. buvo pareikštas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. spalio 9 d. išvados Nr. 11-934(08) 1 punkto, nurodančiu, kad orientacinis automobilio BMW 730 greitis prieš susidurimą buvo 111 km/h, pagrindu. Apklausiamas teismo posėdyje L. A. paaiškino, jog orientacinis važiavimo greitis – tai apytikslis, artimas važiuotam, greitis, kurio paklaida siekia iki 10 km/h. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo paaiškinimais ir bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl KET 172 punkto reikalavimų nesilaikymo M. P. buvo surašytas vykdant Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 17-315 (b. l. 18-19), kuriuo, kaltininkui žuvus, nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje, nurodymą. Nei Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nei bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtas specialisto skaičiavimas atspindi numanomą (galimą) automobilio BMW 730 greitį, t. y. iš esmės tik daro prielaidą, kokiais greičiais turėjo judėti abi transporto priemonės, kad po smūgio jų padėtis atitiktų faktinį išsidėstymą. Akivaizdu, jog toks avarinės situacijos modeliavimas negali objektyviai atspindėti tikrovės ir būti pakankamu bei neginčytinu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės viršijus nustatytą leistiną greitį įrodymu.
Išanalizavusi paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasi principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto atliktų matematinių skaičiavimų neužtenka išvadai, kad M. P. iš tikrųjų padarė ATPK 124 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pašalinti esamus prieštaravimus nėra galimybės, todėl laikantis in dubio pro reo principo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimas naikintinas ir pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. P. atstovo advokato Tado Kelpšo apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. F 226313 panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.