- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-22
- Bylos Nr.
- P-469-159-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- J.M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-399/2001 pagal pareiškėjos J.M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 324-K, 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 519, 2000 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 209-K, pripažinti jos atleidimą neteisėtu, grąžinti ją į lopšelio-darželio "Ežiukas" vedėjos pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą) ir atnaujinti terminą nuobaudai apskųsti. Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 324K ji buvo atleista iš lopšelio-darželio "Ežiukas" vedėjos pareigų pagal Darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Pareiškėja teigė, kad 2000 m. spalio 4 d. komisiją atsisakė priimti, nes nuolatinės komisijos trukdė dirbti, o 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr.519 neteisėtas, nes nebuvo pasirašytas skyriaus vedėjo, jame nurodyta, kad tikrinimas pradedamas 2000 m. rugpjūčio 10 d., t.y. dar iki įsakymo priėmimo. Pareiškėja pažymėjo, kad ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tuo pažeidžiant Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjos manymu, drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, nes ji pažeidimų nepadarė.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. vasario 14 d. sprendimu bylą dėl reikalavimo atnaujinti terminą ir drausminės nuobaudos, paskirtos Kauno savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 209-K, panaikinimo nutraukė, o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė. Termino drausminei nuobaudai apskųsti atnaujinimo klausimą teismas sprendė vadovaudamasis Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymu (toliau - DGNĮ), įsigaliojusiu 2000 m. liepos 12 d. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda J. M. paskirta Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. birželio 6 d. įsakymu. Teismas konstatavo, kad J. M. nesilaikė darbo ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, nes praleistas terminas kreiptis dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo. Todėl byla šioje dalyje nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja atleista pagrįstai, ir nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu buvo sudaryta komisija lopšelio - darželio "Ežiukas" vaikų tėvų ir šio lopšelio - darželio darbuotojų pateiktų faktų ištyrimui. 2000 m. spalio 4 d. komisija atvyko į lopšelį - darželį, tačiau J. M. atsisakė ją priimti. Švietimo ir ugdymo skyrius tai įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas konstatavo, jog toks įvertinimas buvo teisingas, kadangi J.M., turinti įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), nevykdė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo dėl komisijos sudarymo. Be to, ji atsisakė pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gegužės 23 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau patikslino rezoliucinės jo dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstė taip: "prašymą atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.209-K J.M. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo atmesti ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukti". Teismas nustatė, kad pareiškėjai drausminė nuobauda paskirta 2000 m. birželio 16 d. įsakymu. 2000 m. birželio 19 d. ji kreipėsi į darbdavį su prašymu panaikinti paskirtą nuobaudą. Paskutinė kreipimosi į teismą diena pagal DGNĮ buvo 2000 m. spalio 6 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2000 m. spalio 20 d., t. y. praleidusi terminą. Teismas konstatavo, kad svarbių termino praleidimo priežasčių pareiškėja nenurodė, savo teises gynė nerūpestingai ir nenuosekliai, todėl atnaujinti terminą nebuvo pagrindo. Teismo konstatavimu, byla dėl reikalavimo panaikinti 2000 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 209K ir juo paskirtą nuobaudą turi būti nutraukta ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto, o 6 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo motyvais dėl 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr.519 teisėtumo. Teismas nurodė, kad pareigūnas, turintis teisę priimti įsakymus, pasirašo jų originalus, o kopijos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai pateikta įsakymo kopija buvo be skyriaus vedėjo parašo. Kolegija sutiko su pareiškėjos veiksmų, už kuriuos ji atleista iš darbo, vertinimu ir išvada, kad iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą ji atleista pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją pareiškėja galėjo nepriklausomai nuo atliekamo patikrinimo, jog įsakyme dėl atleidimo iš darbo aiškiai nurodoma, kad ji atleidžiama 2000 m. spalio 4 d. akto pagrindu, o šis aktas surašytas dėl to, kad ji neįsileido atvykusios komisijos (todėl nepagrįstas pareiškėjos tvirtinimas, kad ji nesuprato, už kokį pažeidimą yra atleista). Teismas įvertino kaip nepagrįstą apeliantės nurodytą aplinkybę, kad ji atleista laikinojo nedarbingumo metu. Teismas nustatė, kad 2000 m. spalio 4 d. akte yra pareiškėjos prierašas, kuriame paaiškinta, kodėl ji neįsileidžia komisijos. Be to, teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad neprašyta paaiškinimo dėl padaryto pažeidimo, nėra besąlyginis pagrindas naikinti paskirtą nuobaudą. Teismas taip pat nurodė, kad nei Švietimo įstatyme, nei Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.914, nenustatyta ministerijos pareiga pritarti, skiriant ir atleidžiant iš darbo ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovus.
III.
2006 m. gegužės 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje. Pareiškėja nurodo prašanti atstatyti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi buvo esminis materialinės teisės normos bei vienodos teismų praktikos pažeidimas, priimant nutartį, ji iš darbo atleista ne pagal tą įstatymą, pažeista atleidimo tvarka. Pareiškėjos teigimu, pagal Darbo kodekso 287 straipsnį DSĮ 29 straipsnio 12 punktas gali būti taikomas tik tam tikriems subjektams, nurodytiems norminiuose teisės aktuose (atsakingiems tam tikrų kategorijų darbuotojams pagal specialius sąrašus), nesilaikyta Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.860, pagal kurį pedagoginiu laikomas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos vedėjo darbas, pažeistas Darbo kodekso 158 straipsnis, nesilaikyta nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo taisyklių, atleidimas paskirtas pagal DSĮ 29 straipsnio 12 punktą, nesilaikant Darbo kodekso 158 straipsnio. Pareiškėja pažymi, jog DSĮ nenumato nuobaudos skyrimo už atsisakymą priimti komisiją, nebuvo nei darbo įstatymo, nei darbo drausmės pažeidimo, aptarto Darbo kodekso 163 straipsnio 2 dalyje (ji blogai jautėsi ir 2000 m. spalio 4 d. kreipėsi į polikliniką; dokumentai byloje). Pareiškėja nurodo buvusi atleista pagal Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymas Nr.VIII-1316) 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą už šiurkštų pažeidimą, nors lopšelio- darželio vedėja nebuvo priskirta minėtam įstatymui (tai liudija 2003 m. birželio 24 d.Vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 27 D-762, Švietimo ir mokslo ministerijos 1997 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 860). Pareiškėja pažymi, jog Kauno apskrities viršininko administracijos pritarimo dėl "Ežiuko" lopšelio - darželio vedėjos atleidimo nėra (Švietimo įstatymo Nr. I-489 33 str. 1 d. 4 p.). Todėl atleidimas nepagrįstas. Be to, teismas nenagrinėjo atleidimo priežasčių, iš karto pritaikė senatį dėl galiojančios nuobaudos, atidėdamas bylos nagrinėjimą, pažeidė jos teises, nes to nenumato darbo kodekso 238, 239 straipsniai, neišnagrinėjo bylos iš esmės. Pareiškėja remiasi 1996 m. birželio 21 d. Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimu Nr.42, Kauno apskrities viršininko 1999 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. Nr.02-4368, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 1999 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 12, pareigine instrukcija, patvirtinta savivaldybės administracijos 1998 m. sausio 19 d. (3.6 p.), Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus nuostatais, patvirtintais 1998 m. sausio 19 d. ( 16 p.), Švietimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pareiškėja nurodo, jog pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcinės komisijos paaiškinimą teismo sprendimą ji gali apskųsti tik aukštesniajai teismų instancijai. Pareiškėja taip pat remiasi Civilinio kodekso 1.129 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4-6, 153-155 straipsniais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad procesas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas šio įstatymo 153 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo turėjo būti žinomos jai jau teismo sprendimo byloje priėmimo metu, pareiškėja nenurodo jokios administracinių teismų praktikos, kuri pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą gali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos nurodomais pagrindais paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutarties šioje byloje priėmimo ir pripažintina, jog pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo 2006 m. gegužės 22 d., pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti (šis terminas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalį negali būti atnaujintas), o pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose nurodytais pagrindais atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J.M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-399/2001 pagal pareiškėjos J.M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymų panaikinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.