- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 1-227-851/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00381-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (Kelių eismo taisyklių 9, 78.7, 133 punktų, KET 1 priedo 329 punkto reikalavimus), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus :
2011-03-28 apie 22.04 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Gelvonų gatve nuo Paberžės gatvės link sankryžos su Ozo gatve ne mažesniu kaip 64 km/h greičiu, kai šioje Gelvonų gatvės dalyje didžiausias leistinas greitis 40 km/h, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (tamsus paros metas, lietus), nepasirinko saugaus greičio, Gelvonų-Ozo gatvių sankryžoje jo atžvilgiu užsidegus geltonam šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė per Gelvonų gatvę pėsčiųjų perėja iš kairės į dešinę jo važiavimo kryptimi ėjusį pėsčiąjį M. R., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2011-03-28 esant tamsiam paros metui važiavo automobiliu „Mercedes Benz“ Gelvonų gatve 50-60 km/h greičiu. Mano, jog toje vietoje leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h. Į sankryžą įvažiavo esant geltonam šviesoforo signalui. Tuo metu asfalto danga buvo šlapia, nes lijo. Įvažiavus į sankryžą, pamatė kažką juodo, suktelėjo automobilio vairą į dešinę pusę, ir pajuto smūgį, staigiai stabdė. Tada pamatė, kad nubloškė žmogų. Jis sustojo, pribėgo prie nukentėjusiojo, kuris dar buvo gyvas, šalia gulėjo alaus skardinė. Nukentėjusysis įvykio metu užkrito ant kapoto, stiklo, ir jis nukentėjusįjį dar kurį laiką pavežė ant kapoto, o automobiliui sustojus, žmogus nusirito nuo kapoto ant žemės prie pat automobilio. Kai įvažiavo į sankryžą, kitos transporto priemonės gretimose eismo juostose jau buvo sustoję.
Apklaustas teisme liudytojas P. T. nurodė, jog įvykio metu su draugu D. J. važiavo automobiliu Gelvonų gatve, sankryžoje ruošėsi sukti į kairę pusę. Sustabdžius automobilį prie šviesoforo, juos iš kairės pusės aplenkė tamsus automobilis, kuris sankryžoje pradėjo stabdyti, tada pamatė, kad iš kairės pusės nukrito žmogus. Kiek matė, žmogus buvo nublokštas į viršų, ir iš viršaus krito ant žemės. Matė kritimo faktą. Tuo metu oras buvo lietingas, pėsčiojo iki eismo įvykio nematė. Liudytojui tiksliai nepamenant įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu : kad 2011-03-28 apie 22 val. automobiliu Subaru Forester, kurį vairavo D. J., važiavo Gelvonų gatve nuo Fabijoniškių g. link Ozo g. Gelvonų-Ozo gatvių sankryžoje ketino važiuoti tiesiai link prekybos centro „Akropolis“. Artėjant prie minėtos sankryžos, kai iki jos buvo likę apie 30-50 m, pastebėjo, kaip jiems pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir persijungė į geltoną signalą, todėl D. J. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti. Tuo pačiu metu juos iš dešinės pusės aplenkė tamsios spalvos automobilis Mercedes Benz 500, kuris artėdamas prie sankryžos nemažino, bet didino greitį. Jis suprato, kad automobilio vairuotojas norėjo spėti pravažiuoti per sankryžą tiesiai. Staiga, kai šis automobilis jau buvo įvažiavęs į sankryžą, jis pamatė į orą pakilusį žmogų. Po to pamatė pėsčiojo kūną, nukrentantį ant žemės. Prieš tai pėsčiojo, ėjusio pėsčiųjų perėja, nematė. Automobilio Mercedes Benz „STOP“ žibintai užsidegė, kai buvo partrenktas žmogus, o automobilis sustojo toje vietoje, kur nukrito partrenktas žmogus. Pėsčiasis gulėjo ant asfalto prie jį partrenkusio automobilio priekinio kairiojo sparno. Jie tuo metu stovėjo prieš sankryžą (jų važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas) ir matė, kaip automobilio MB vairuotojas išlipo iš automobilio, susiėmė už galvos, paėmė telefoną. Tuo metu pro šalį važiavo policijos automobilis, kuris sustojo įvykio vietoje. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Lynojo. Važiuojamoji dalis buvo šlapia. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas ( 1 t., b.l. 118-119).
Apklaustas teisme liudytojas D. J. nurodė, jog įvykio metu automobiliu važiavo nuo Šeškinės link p/c „Akropolis“. Pro dešinę automobilio pusę juos aplenkė automobilis ir įvažiavo į sankryžą. Jo automobilis stovėjo antroje juostoje nuo dešinės pusės, o automobilis pralenkė pačia dešiniausia eismo juosta. Kaip pasirodė, kaltinamojo automobilis važiavo labai greitai, gal net 100 km/h greičiu, ir į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Paties žmogaus partrenkimo fakto nematė, tik pastebėjo, kaip žmogus krenta iš viršaus, ir nukrenta prie kaltinamojo automobilio. Kaltinamasis po eismo įvykio išlipo iš automobilio, susiėmė už galvos.
Apklaustas teisme liudytojas A. L. nurodė, jog 2011-03-28 jis iš p/c „Akropolis“ automobiliu važiavo namo. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo. Tuomet pamatė, kaip į viršų pakilo daiktai bei buvo nublokštas žmogus. Kiek matė, vairuotojas važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o pėsčiojo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Kiek matė, žmogus nusirideno nuo automobilio priekinės dalies.
Apklaustas teisme liudytojas V. S. nurodė, jog įvykio metu važiavo Ozo gatve link Žirmūnų, bei pamatė, kaip perėjoje buvo partrenktas pėsčiasis. Automobilį „Mercedes Benz“ pamatė jau smūgio metu, negali pasakyti, ar žmogus buvo pavėžėtas ant automobilio, matė, kad skraidė daiktai sankryžoje. Matė, kad krenta žmogus, tik negali pasakyti, nuo kapoto, ar iš aukščiau. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas davė tikslesnius parodymus. Iš pagarsintų parodymų matyti, jog 2011-03-28 apie 22 val. važiavo Ozo gatve 1-a eismo juosta nuo Viršuliškių link prekybos centro „Akropolis“. Ozo-Gelvonų gatvių sankryžoje ketino sukti į dešinę link prekybos centro. Artėdamas prie sankryžos matė, kad jam degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prie „STOP“ linijos. Kol laukė žalio šviesoforo signalo, žvalgėsi. Matė, kad Gelvonų gatve per sankryžą link prekybos centro tiesiai judėjo automobiliai. 3-ioje ir 4-oje eismo juostose stovėjo automobiliai, laukdami žalio šviesoforo signalo, leidžiančio sukti į kairę. Staiga jis pastebėjo, kaip nuo Gelvonų gatve tiesiai per sankryžą link prekybos centro važiavusio tamsios spalvos automobilio variklio dangčio kažkas atšoko ir nukrito ant asfalto, maždaug ties sankryžos viduriu, prie jau sustojusio minėto tamsaus automobilio kairiojo šono. Jis pastebėjo, kad į orą pakilo ir nukrito alaus skardinės, kurios ant asfalto prakiuro ir iš jų čiurškė alus. Suprato, kad tamsus Mercedes Benz markės automobilis partrenkė žmogų. Jis matė, kad iš šio automobilio išlipo vairuotojas, priėjo prie partrenkto pėsčiojo, lyg bandė bendrauti su pėsčiuoju. Tuo metu jis nuvažiavo į dešinę, į šalia esančią aikštelę, kur paliko savo automobilį. Mobiliuoju telefonu surinko numerį 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas, bet matomumas buvo prastas ( 1 t., b.l. 120-121).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Ozo-Gelvonų gatvių sankryža, Vilniuje, įvykio vietoje rastas automobilis „Mercedes Benz S 500“, v.n. (duomenys neskelbtini) prie kurio guli pėsčiojo kūnas. Įvykio metu greitis buvo ribojamas iki 40 km/h. ( b.l. 1 t., 6-25)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamojo automobiliui po eismo įvykio sudaužytas priekinis stiklas, įlenktas prekinis kairės pusės sparnas, stogas kairėje pusėje virš priekinio stiklo, sulenktas kairės pusės priekinių durelių viršus, įbrėžtas variklio dangtis, sudaužytas kairės pusės žibinto stikliukas, sulaužytas kairės pusės priekinis bamperis, išlūžusi priekinė kairės pusės statramsčio apdaila. ( 1 t., b.l. 26-30 )
Specialisto išvadoje Nr. T-A 2176/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu V. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 1 t., b.l. 45).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 486 nurodyta, kad 2011-03-28 23.55 val. atliekant V. K. medicininę apžiūrą ir jos kraujo tyrimą nustatyta, kad N. K. yra blaivus ( 1 t., b.l. 46).
Specialisto išvadoje Nr. M 438/11 (01) nurodyta, jog M. R. mirtis įvyko nuo daugybinių galvos sužalojimų - tai rodo muštinė žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai. M. R. lavono kraujyje rasta 3,07 promilės, o šlapime – 3,34 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. M. R. lavono tyrimo metu rastų mechaniniu poveikiu padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija leidžia daryti prielaidą, kad pirminis smūgis galėjo būti nukentėjusiajam į dešinę blauzdą iš išorinio paviršiaus, 24 cm aukštyje nuo nukentėjusiojo kulnų ( 1 t., b.l. 80-88).
Specialisto išvadoje Nr.11-1130(11)/11-2296(11) konstatuota, jog pėsčiasis M. R. Gelvonų g. važiuojamąją dalį kirto degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilis Mercedes Benz S500 į Gelvonų-Ozo gatvių sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Automobilis Mercedes Benz S500 kliudė pėsčiąjį M. R. Gelvonų g. reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, prie jos krašto, esančio arčiau S. S. g., ties ženklinimo linija, skiriančią Gelvonų g. 1-ą ir 2-ą eismo juostas. Automobilio Mercedes Benz S500 greitis prieš eismo įvykį buvo ne mažesnis, kaip 64 km/h. Jeigu automobilio Mercedes Benz S500 vairuotojas V. K. būtų važiavęs nedidesniu, kaip leistinas 40 km/h greičiu, tai neintensyviai stabdydamas, kuomet jo atžvilgiu užsidegė geltonas šviesoforo signalas, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki „STOP“ linijos, ir tokiu būdu būtų išvengęs eismo įvykio. Buvusioje kelio eismo situacijoje šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad pėsčiasis M. R. Gelvonų g. važiuojamąją dalį kirto degant raudonam šviesoforo signalui, bei tai, kad automobilio Mercedes Benz S500 vairuotojas V. K., važiuodamas ne mažesniu, kaip 64 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 40 km/h greitį, dėl to, vairuotojo atžvilgiu užsidegus geltonam šviesoforo signalui, prarado techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę iki „STOP“ linijos“ ( 1 t., b.l. 155-160).
Skaitmeninės laikmenos su užfiksuoto eismo įvykio vaizdo įrašu apžiūros protokole nurodyta, jog :
22:00:00:060 šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ tiesiai ir į dešinę, dega raudonas šviesoforo signalas, o rodyklė, leidžianti sukti į kairę, nedega. Gelvonų gatvės 1-a eismo juosta prie sankryžos privažiuoja autobusas, 2-oje eismo juostoje stovi 2 automobiliai, 3-ioje eismo juostoje stovi 1 automobilis, o 4-a eismo juosta laisva.
22:00:08:340 šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ tiesiai ir į dešinę, užsidega žalias šviesoforo signalas, o rodyklė, leidžianti sukti į kairę, nedega. Pajuda Gelvonų gatvės 1-oje eismo juostoje stovėjęs autobusas ir 2-oje eismo juostoje stovėję 2 automobiliai, 3-ioje eismo juostoje stovi 1 automobilis, o 4-a eismo prie sankryžos privažiuoja 1 automobilis ir sustoja.
22:00:20:190 nuo šaligatvio į Gelvonų g. važiuojamąją dalį šalia pėsčiųjų perėjos įžengia pėsčiasis, kuris normaliu tempu juda link kitos gatvės pusės.
22:00:23:510 šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ tiesiai ir į dešinę, pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas. Pėsčiasis, einantis per Gelvonų g., prieina skiriamąją juostą, esančią gatvės viduryje. Gelvonų gatvės 1-oje ir 2-oje eismo juostose automobilių nėra, 3-ioje ir 4-oje eismo juostose automobiliai stovi.
22:00:27:350 šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ tiesiai ir į dešinę, užsidega geltonas šviesoforo signalas. Pėsčiasis, einantis per Gelvonų g., praėjo skiriamąją juostą ir 4-ą Gelvonų g. eismo juostą, įžengė į 3-ią eismo juostą ir pradeda bėgti link kitos gatvės pusės. Matosi Gelvonų g. atvažiuojančių automobilių žibintų šviesos.
22:00:29:230 pėsčiasis 2-oje eismo juostoje. Prie prieš sankryžą esančios „STOP“ linijos artėja automobilis MB, kuris važiuoja tarp 1-os ir 2-os eismo juostų.
22:00:30:190 automobilis MB, nesustodamas prieš „STOP“ liniją, įvažiuoja į pėsčiųjų perėją ir 1-oje eismo juostojo kliudo pėsčiąjį. Šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ tiesiai ir į dešinę, dar dega geltonas šviesoforo signalas.
22:00:30:350 šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ tiesiai ir į dešinę, užsidega raudonas šviesoforo signalas.
22:00:31:590 šviesofore, reguliuojančiame eismą automobilių, važiuojančių per sankryžą keliu nuo prekybos centro „Akropolis“ ir sukančių į kairę, užsidega žalia rodyklė, leidžianti sukti į kairę.
22:00:36:250 pajuda Gelvonų gatvės 3-ioje ir 4-oje eismo juostose stovėję automobiliai ( 1 t., b.l. 144-146).
Apklaustas teisme ekspertas V. V. nurodė, jog patvirtina išvadas, pateiktas specialisto išvadoje Nr.11-1130(11)/11-2296(11). Yra objektyvių duomenų, jog po kontakto su transporto priemone žmogus buvo išmestas į orą, po pirminio kontakto žmogus buvo pakeltas iki automobilio stiklo rėmo, stogo aukštyje, tai yra užfiksuota ir filmuotoje medžiagoje, taip pat tai rodo ir automobilio sugadinimai – suskaldytas žibintas, įlenktas sparnas, stiklas, stogo apdaila pavažiavusi į priekį. Žmogus nebuvo vežamas ant kapoto, tai rodo ir tai, kad automobilio dangtis neįlenktas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus „ Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“; 78.7. punkto reikalavimus „geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui“; 133. Punkto reikalavimus „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Dėl šių KET reikalavimų pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. V. K. kaltę visiškai patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog V. K. viršijo leistiną 40 km/h važiavimo greitį, nes važiavo ne mažesniu, kaip 64 km/h greičiu, ir į Gelvonų-Ozo gatvių sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Jei V. K. būtų neviršijęs didžiausio leistino greičio, tai neintensyviai stabdydamas, kuomet jo atžvilgiu užsidegė geltonas šviesoforo signalas, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki „STOP“ linijos, ir tokiu būdu būtų išvengęs eismo įvykio. Taip pat nustatyta, jog KET reikalavimus pažeidė ir žuvusysis M. R., o būtent Gelvonų gatvės važiuojamąją dalį kirto degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau kaltinamojo veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nes nustatyta, jog analogiškoje situacijoje V. K. laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, o M. R. jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. 5 d. numatyti padariniai, neįvyktų. Dėl išdėstyto kaltinamojo veiksmai sukeliant eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistas, nusikalstama veika padaryta ir dėl neatsargaus nukentėjusiojo elgesio, todėl V. K. skirtina mažesnė, nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, ir jos vykdymas atidėtinas, pritaikant baudžiamojo poveikio priemonę.
J. R., A. R., R. R. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. J. R. prašo priteisti 8518,64 lt turtinei žalai bei 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o A. R. bei R. R. prašo priteisti po 100000 lt. neturtinei žalai atlyginti.
J. R. nurodo, jog patyrė šias laidojimo išlaidas: kapavietės įgijimas - 2030 lt., duobės kasimas – 550 lt., karsto, gėlių, mirusiojo šarvojimo drabužiai , transportas, ritualinės paslaugos, kapo tvarkymas – 3453,10 lt., svečių maitinimas - 410,06 lt., gedulo pietūs – 1664,06 lt., vaistai – 431,42 lt. J. R. 100000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad dėl sūnaus mirties patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, su sūnumi gyveno kartu, siejo artimas dvasinis ryšys. Po sūnaus netekties patyrė sunkią depresiją, dėl ko iki šiol gydoma psichiatrijos įstaigose. Žuvusiojo tėvas A. R. ir brolis R. R. 100000 lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad dėl M. R. žūties patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, nes su žuvusiuoju siejo tvirtas emocinis ryšys, nors ir gyveno atskirai. Su žuvusiuoju šventė visas šeimos šventes, nuolat nuoširdžiai bendravo, atostogavo, leido laisvalaikį. Iki šiol abu gedi dėl sūnaus ir brolio netekties.
J. R. pateikė mokėjimo kvitus, kurie patvirtino V. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo V. K. transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Minėta bendrovė jau yra atlyginusi J. R. 4483,10 lt už laidojimo prekes ir paslaugas, be to, J. R. yra gavusi 1040 lt dydžio laidojimo pašalpą, todėl civilinis ieškinys yra mažintinas ir J. R. priteistina 2995,54 lt. turtinei žalai dėl patirtų laidojimo išlaidų atlyginti. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti turtinę žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Todėl 2995,54 lt. priteistina J. R. iš AB „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl V. K. neatsargių nusikalstamų veiksmų žuvo M. R.. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, taip pat žalą padariusio asmens situaciją, bylos aplinkybes. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už netyčinį gyvybės atėmimą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra apie 30 000 Lt. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-468/ 2009). Šioje byloje nustatyta, jog dėl M. R. žūties šio artimieji J. R. (motina ), A. R. ( tėvas), R. R. (brolis) patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, iki šiol gedi žuvusiojo, J. R. susirgo depresija, iki šiol gydosi psichiatrijos įstaigose. Žuvusysis gyveno kartu su motina J. R., todėl juos siejo glaudžiausias ryšys, taigi akivaizdu, jog dėl M. R. žūties didžiausią dvasinį skausmą patyrė būtent motina, ką įrodo ir M. R. sveikatos būklė. Dėl to pastarajai priteistina didesnė neturtinė žala, nei kitiems nukentėjusiesiems. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog V. K. šiuo metu yra bedarbis, neturi nekilnojamojo turto, žuvusysis M. R. įvykio metu buvo neblaivus ir taip pat pažeidė KET reikalavimus, ir tokie nukentėjusiojo M. R. veiksmai turėjo įtakos atsiradusiomis pasekmėmis. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. R. naudai 35000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti, o A. R. ir R. R. – po 15000 lt. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Kadangi kaltinamojo transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. Dėl to iš AB „Lietuvos draudimas“ J. R. priteistina 4000 lt., A. R. – 2632 lt., R. R. – 2000 lt., o likusi neturtinės žalos dalis - 31000 lt. J. R., 13000 lt. – R. R. bei 12368 lt. – A. R. priteistina iš kaltinamojo V. K..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir paskirti jam 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant Lietuvos respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. K. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. R. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jai iš AB „Lietuvos Draudimas“ 2995,54 lt.
J. R. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 4000 lt, o iš V. K. – 31000 lt. neturtinei žalai atlyginti.
A. R. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jam iš AB „Lietuvos draudimas“ 2632 lt, o iš V. K. – 12368 lt. neturtinei žalai atlyginti.
R. R. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jam iš AB „Lietuvos draudimas“ 2000 lt, o iš V. K. – 13000 lt. neturtinei žalai atlyginti.
Tris skaitmenines laikmenas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. K. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.