- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-4220-827/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03477-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Minakovai, atsakomybėn traukiamam R. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, nukentėjusiajam G. P., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2015 m. vasario 21 d. apie 17.33 val. Parko g. 14, Vilniuje, vairuodamas automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2dalyje.
Taip pat, R. S., buvo kaltinamas tuo, jog jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų nepripažino, nurodė, jog, protokole nurodytą dieną remontavo savo automobilį (dėjo navigaciją) šalia garažo, kur yra automobilių plovykla. Prie jo priėjo plovyklos savininkas ir paprašė nuvažiuoti toliau, nes plovykloje buvo daug klientų. Sėdęs į automobilį jis pradėjo važiuoti iš teritorijos, kuri randasi šalia jo kiemo, kur pastoviai parkuoja savo automobilį, norėjo perstatyti savo automobilį. Oro sąlygos buvo blogos, kelias prastas, nes pradžioje buvo šaltis, vėliau atšilo, buvo daug balų. Kai išvažinėjo, atsitrenkė į kampe stovėjusį kaimyno automobilį, dėl to labai susinervino. Jis dar buvo prie automobilio, kai po kurio laiko priėjo nukentėjusio automobilio savininkas. Kadangi R. S. automobilis po įvykio trukdė pravažiavimui, jis nuo įvykio vietos automobilį patraukė, pavažiavo apie 5 metrus, ir pastatė savo automobilį į tą vietą, kurioje jis pastoviai statomas. Išlipęs iš automobilio, atsisėdo su nukentėjusiuoju ant suoliuko šalia laiptinės, šnekėjosi dėl eismo įvykio. Sutarė, kad policijos pareigūnų nekvies, jis padengs automobiliui padarytą žalą. Kadangi neturėjo pakankamai pinigų, nuėjo į laiptinę, ir užėjo pas kaimyną, gyvenantį trečiame aukšte, kuriam paaiškino visą situaciją. Nukentėjusiajam G. P. sekančią dieną davė 300 eurų, o likusius sutarė atiduoti vėliau. Kurį laiką nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, ir jam iš jos išėjus, jis likusius pinigus žalos atlyginimui atidavė. Nesutinka, kad jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nes po eismo įvykio, kol automobilis dar nebuvo patrauktas iš įvykio vietos, jis su nukentėjusio automobilio savininku susitarė dėl žalos atlyginimo. Savo automobilį patraukė tik dėl to, kad jis trukdė pravažiavimui. Po to su nukentėjusio automobilio savininku G. P. bendravo prie laiptinės. Nurodė, kad eismo įvykio metu išgėręs nebuvo, buvo tik labai susinervinęs, todėl gal atrodė kaip girtas. Jį po eismo įvykio matė kaimynai, kurie gali patvirtinti, kad jis buvo blaivus. Buvo nuėjęs pas kaimyną iš 3-o aušto, nes trūko pinigų, kuriuos reikėjo duoti G. P. už padarytą žalą. Negali nurodyti, kodėl policijos pareigūnai įformino eismo įvykį, nes jie su nukentėjusiuoju buvo susitarę dėl žalos atlyginimo, ir kodėl nukentėjusysis pareigūnams nenurodė, kad dėl žalos atlyginimo susitarta. Taip pat nurodė, kad po eismo įvykio jo namie nebuvo, todėl policijos pareigūnai jo ir nerado. Patikina, kad girtas nebuvo, nes dirba mechaniku ir jį bet kada gali iškviesti į darbą. Nurodė, kad savo automobilio priekine dalimi, t.y. numeriu kliudė nukentėjusiojo G. P. automobilio dešinės pusės priekinį ratą. Taip pat nurodė, kad jo motina neatidaro durų nepažįstamiems asmenims ir su jais nebendrauja, nes buvo apgauta sukčių. Gailisi, kad po eismo įvykio nesudarė eismo įvykio schemos, t.y. deklaracijos, nes nežinojo, kad kažkas iš pašalinių iškvietė policijos pareigūnus. Su nukentėjusiuoju sutarė dėl žalos atlyginimo ir nuėjo skolintis pinigų pas kaimyną. Nurodė, kad atėmus jam teisę vairuoti, praras darbą (b.l. 25-27,).
Apklaustas liudytoju nukentėjusysis G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta R. S., buvęs kaimynas. Nurodė, jog eismo įvykio dieną atvažiavo pas tėvus, automobilį paliko kieme, vėliau atėjo kaimynas, kuris pranešė, kad įvyko eismo įvykis, nukentėjo G. P. automobilis. Išėjęs į kiemą – pamatė R. S., kurio automobilis buvo atsitrenkęs į jo automobilį. Pasakęs, kad viskas aišku, liepė R. S. savo automobilį pasatyti į kitą vietą, ir apžiūrėjo savo automobilį, nustatė žalą. R. S. sakė, kad atneš pinigus už padarytą žalą, ir jis paliepė R. S. pinigus atnešti iš kart, tačiau R. S. pinigų neatnešė. Kažkas pranešė policijai ir pareigūnai atvyko. Kadangi R. S. išėjo, jis nežinojo ką daryti, todėl policiją įformino eismo įvykį, užpildė eismo įvykio schemą, nes jo automobilis draustas ir reikėjo gauti draudimo išmoką. Paskui pareigūnai ieškojo R. S., jis parašė paaiškinimą. Pagarsinu G. P. rašytinį paaiškinimą (b.l. 7), nukentėjusysis patvirtino, kad tai jo paaiškinimai, ir nurodė, kad po eismo įvykio jam pasirodė, kad R. S. buvo girtas, bet jis gyvena kitur, gerai R. S. nepažįsta, todėl galėtų pasakyti, kad ir teismo posėdžio metu jam atrodo, kad R. S. atrodo neblaivus. Nurodė, kad po eismo įvykio, kai jie su R. S. sėdėjo ant suoliuko, jis jam pasakė, kad tegul jis dabar atlygina žalą ir nebus jokių jam pretenzijų. Jei R. S. būtų laiku atnešęs pinigus, nebūtų surašytas ir ATP protokolas. Šiuo metu negali pasakyti, ar eismo įvykio metu R. S. buvo girtas, ar ne. Nurodė, kad po eismo įvykio su R. S. sutarė dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl tikslios sumos sutarta nebuvo. Draudimo bendrovės paskaičiavimais nuostoliai sudarė 1074 eurų. Taip pat nurodė, kad pats asmeniškai laisvai lietuvių kalba nerašo, pasiaiškinimą rašė pats, buvo streso būsenoje, piktas, policijos pareigūnams nieko neminėjo, kad su R. S. susitarė dėl žalos padengimo, nes tai buvo tik žodinis susitarimas, o R. S., galimai ieškodamas pinigų iš kiemo išėjo. Taip pat nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, jis ėjo pas R. S., tačiau jo namie nerado. Po įvykio bendraujant su R. S., jam minėjo, kad už sugadintą automobilį reikės sumokėti apie 1000-1200 eurų, tačiau nežinojo konkrečios žalos sumos, todėl konkrečios sumos nenurodė. Taip pat nurodė, kad jo klaida, kad nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nes jo automobilis yra draustas. R. S. pretenzijų neturi, nes jis žalą pilnai atlygino (b.l. 27-28, 30).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad iš matymo pažįsta autoįvykio kaltininką ir nukentėjusįjį. Buvo automobilių plovykloje ir kadangi kaltininkas buvo užstatęs plovyklos kliento automobilį, paprašė jo patraukti savo automobilį. Kaltininkas pasakė, kad automobilį patrauks ir išgirdęs smūgį pamatė, kad kaltininkas atsitrenkė į kitą automobilį. Po kurio laiko kaltininkas su nukentėjusiojo žinia savo automobilį patraukė. Tada jis paskambino policijai, nes įvykis buvo plovyklos teritorijoje, ir po kurio laiko policijos pareigūnai atvyko. Jo žiniomis, kaltininkas savo mašinoje taisė navigaciją, ir po eismo įvykio automobilį patraukė nukentėjusiojo leidimu. Nurodė, kad po įvykio, perstatęs automobilį, R. S. dingo, policijos laukė daug žmonių. Jam pasirodė, kad R. S. buvo išgėręs, nes jis kvailai įvažiavo į kitą automobilį. Įvykio metu R. S. matė 10-13 metrų atstumu, po įvykio jis stovėjo atsirėmęs į savo automobilį. Atvykus pareigūnams, jis pats pirmas rašė paaiškinimą, apie nukentėjusiojo ir kaltininko susitarimą dėl žalos atlyginimo nieko nežinojo, todėl pareigūnams nieko apie tai ir nesakė. Pagarsinus liudytojo rašytinį paaiškinimą (b.l. 8), nurodė, jog kaltininką pažįsta iš matymo, nes jis gyvena name šalia jo darbo. Prieš bylos nagrinėjimą su R. S. nebendravo, nukentėjusįjį yra matęs. Nurodė, kad jam pasirodė, kad eismo įvykio metu R. S. buvo neblaivus, nes jis stovėjo atsirėmęs į automobilio kapotą. Nematė, kad kaltininkas bendrautų su nukentėjusiuoju po eismo įvykio. Policijos pareigūnus kvietė, nes eismo įvykis buvo prie jo automobilio plovyklos, kur yra daug jo klientų automobilių. Negali nurodyti konkrečių liudytojų, kurie buvo eismo įvykio metu kieme ir matė įvykį, kad juos galima būtų apklausti (b.l. 28).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad R. S. jo kaimynas, santykiai normalūs, bendrauja, kartu važiuoja iš darbo. Nurodė, kad pažįsta liudytoją Kančauską, kuris dirba plovykloje plovėju, pas jį plauna savo automobilį. Nukentėjusiojo G. P. nepažįsta, apie nagrinėjamą bylą žino. Nurodė, kad jis asmeniškai nematė paties autoįvykio. Jis gyvena adresu Genių g. 4-1, Vilniuje, jo buto virtuvės langai išeina į kiemą, pro langą matosi pastatyti automobiliai, plovykla, ir jis matė, kad R. S. ir G. P. sėdėjo ant suoliuko kalbėjo, vėliau paspaudė vienas kitam rankas. R. S. išėjo namo, aš jo paklausiau kas atsitiko, jis pasakė, kad įvyko autoįvykis, eina namo pinigų ieškoti, dar minėjo, kad eina pas kaimyną prašyti pinigų, kad padengti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau sumos neminėjo. Nurodė, kad matė po įvykio automobilius, nukentėjusiojo automobilis stovėjo kelyje, o R. S. automobilis stovėjo už nukentėjusiojo automobilio. Tai pat nurodė, kad minėtą dieną R. S. buvo susinervinęs, šiaip jis visada nervuotas (b.l. 29).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. V. parodė, jog pažįsta R. S., kuris yra jo laiptinės kaimynas, o nukentėjusysis iš kitos laiptinės. Santykiai su R. S. draugiški, apie nagrinėjamą bylą žino. Nurodė, kad virtuvėje darėsi arbatą, girdėjo ir matė, kaip R. S. įvažiavo į nukentėjusiojo automobilį. Po eismo įvykio R. S. išlipo iš savo automobilio, jį apžiūrėjo, sulaukė nukentėjusiojo, vėliau perstatė savo automobilį, ir apie 10-15 min. šnekėjo su nukentėjusiuoju. Vėliau liudytojas nuėjo į kambarį, ir po kurio laiko pas jį užėjo R. S., teiravosi ar yra liudytojo tėvai, tačiau jų nebuvo. R. S. buvo susinervinęs, todėl V. V. pakvietė jį pas save ir jie apie 20-30 minučių gėrė arbatą. Kai atvyko policijos pareigūnai jis nematė, nes jie arbatą gėrė arbatą kambaryje, kur langai išeina į kitą pusę. Patikino, kad įvykio dieną tikrai buvo namie, ir S. buvo pas jį užėjęs, jis buvo labai susinervinęs, jie kalbėjo apie eismo įvykį, ir R. S. sakė, kad gatvė labai „išmalta“, mašiną sumėtė ir jis įvažiavo į nukentėjusiojo automobilį (b.l. 29-30).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. Z. parodė, jog nieko iš proceso dalyvių neprisimena. Gavus pranešimą apie eismo įvykį, važiavo į Genių 15 ar 16, Vilniuje. Pareigūnams nuvykus, buvo paaiškinta, kad vienas kaimynas atsitrenkė į kito kaimyno stovintį automobilį, paskui perstatė automobilį kitur ir išėjo namo. buvo minima, kad autoįvykio kaltininkas neblaivus. Nuėjus pas kaltininką namo, buto durų niekas neatidarė, todėl buvo įformintas eismo įvykis. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, neprisimena, tačiau galimai jis bendravo su nukentėjusiuoju. Jam nėra nieko žinoma apie kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pareigūnui buvo paaiškinta, kad kaltininkas girtas ir nuėjo namo, tačiau nuėjus pas kaltininką, buto durų niekas neatidarė, tik buvo priėjusi kaltininko motina, bendravo pro uždaras duris rusų kalba, ir nors jai buvo paaiškinta situacija, ji durų neatidarė. Nurodė, kad skambinant pagalbos telefonu 112 buvo pranešta, kad avarijos kaltininkas girtas, ir jei būtų susitarta dėl žalos atlyginimo, tai kam skambinti pagalbos telefonu. Kas pranešė apie eismo įvykį jis nežino. Pareigūnui pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 4), nurodė, kad pranešime nurodytos aplinkybės teisingos. Pareigūnams vaikai nurodė, kur yra Genių gatvė, nes pradžioje buvo pranešta, kad įvykis Parko gatvėje. Paskui prie pareigūnų priėjo serviso darbuotojas, gal savininkas, kuris nurodė, kad kaltininkas mašiną taisė ir mašinoje gėrė. Serviso darbuotojas liepė kaltininkui nešiukšlinti, tada kaltininkas išvažiavo ir kliudė stovintį Opel automobilį. Nurodė, kad kaltininko asmenybę galimai nurodė nukentėjusysis arba liudytojas - serviso darbuotojas (b.l. ).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. T. nurodė, jog proceso dalyvių neprisimena. ATP protokolas galimai buvo surašytas dėl to, jog nebuvo rastas avarijos kaltininkas. Nurodė, kad į įvykio vietą važiuoja dviese, vienas iš pareigūnų braižo schemą, kitas rašo tarnybinį pranešimą, suveda duomenis į kompiuterį. Pagarsinus pareigūno R. Z. tarnybinį pranešimą (b.l. 4) nurodė, kad nagrinėjamu atveju, gavo iškvietimą, kad neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį. Pareigūnams nuvykus į vietą, įvykio vietoje buvo nukentėjusysis, liudininkas. Liudytojas nurodė, kad iš matymo pažįstamas avarijos kaltininkas visą dieną gėrė, paskui važiuodamas padarė eismo įvykį. Apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio buvo žymūs, nukentėjusysis pats nurodė kur gyvena avarijos kaltininkas, tačiau kartu su nukentėjusiuoju nuėjus iki kaltininko, buto durų niekas neatidarė. Buvusi bute kaltininko motina pasakė, kad nieko į butą neįleis. Nukentėjusysis nieko neminėjo apie jo susitarimą su kaltininku dėl žalos atlyginimo, tačiau nurodė, kad bandė tartis dėl žalos atlyginimo su kaltininku, tačiau šis buvo girtas, tartis nenorėjo ir nuėjo namo. taip pat nurodė, kad su nukentėjusiuoju buvo bendrauta rusų kalba, nukentėjusysis pats parašė paaiškinimą, su juo bendravo kolega R. Z., tačiau jis nepadėjo nukentėjusiajam rašyti paaiškinimo, nes yra blanketinė paaiškinimo forma. Nežino, kas kvietė policijos pareigūnus, tačiau iš pranešėjo apie įvykį paaiškinimas buvo paimtas (b.l. )
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2015 m. vasario 21 d. apie 17.33 val. buvo registruotas pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad Parko g. 14, garažų kieme į automobilį Opel, valst. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi vairuotojas neblaivus, pranešė praeivis (b.l. 3).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulio R. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015 m. vasario 21d., d apie 17.33 val. patruliuojant kartu su patruliu G. T., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Parko g. 14, Vilniuje, įvyko eismo įvykis su neblaiviu vairuotoju. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, liudytojas T. K. paaiškino, kad išgirdo triukšmą ir pamatė kaip automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkęs į automobilį Opel Astra, valst. Ntr. (duomenys neskelbtini) ėmė šalintis savo automobilį pastatęs Gelių g. 4 namo kieme į Genių g. 4 -10 butą, nes Audi automobilio vairuotojas vartojo alkoholį prie Parko g. 14 autoserviso teritorijoje, ir jo buvo paprašyta pasišalinti iš teritorijos. Iš liudytojo ir Opel automobilio savininko G. P. paimti paaiškinimai. Taip pat nurodyta, kad automobilio Audi vairuotojas R. S. (b.l. 4).
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta – Parko g. 14, Vilniuje, taip pat nurodytas automobilių AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, bei minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai. Automobiliui AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, valstybinis numeris; automobiliui OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, dešinės pusės priekinė važiuoklė (b.l. 5,6).
Nukentėjusio automobilio savininko G. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2015 m. vasario 21 d. apie 17. 00 val. jis pastatė jam priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr., Genių g., Vilniuje, kur gyvena jo tėvai. Apie 17.30 val. išgirdo garsą ir mašinos signalizaciją. Netoli nuo savo mašinos pamatė Audi automobilį (violetinės spalvos). Išėjęs į lauką pamatė kaimyną S., kuris sėdėjo mašinoje girtas. Jis prašė kaimyno palaukti policijos, bet jis nuėjo į savo butą. Kieme buvo daug liudytojų. S.pažįsta, nes jis gyvena šalia esančioje laiptinėje, gali jį atpažinti (b.l. 7).
Tyrimo metu apklausto liudytojo T. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. vasario 21 d. apie 17.30 val buvo autoplovykloje, adresu Parko 14, išgirdo garsą kieme ir pažiūrėjo. Kieme stovėjo Opel markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įvažiavo Audi markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš kart pasitraukė iš įvykio vietos, bet sustojo už kelių metrų ir stovėjo. Jo vairuotojas buvo visiškai girtas. Liudytojas iškvietė policiją. Minėtas vairuotojas iš matymo pažįstamas, jis nuėjo į šalia esančio namo laiptinę, kur gyvena (b.l. 8).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 15).
2015 m. kovo 12 d. R. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. vasario 21 d. apie 17.00 val. remontavo savo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie savo namų Genių g. 4. Paskui norėjo pasatyti automobilį į stovėjimo aikštelę, kur stovėjo kaimyno automobilis Opel. Buvo labai slidu ir jis įvažiavo į tą mašiną. Kaimynas padėjo jam pastatyti automobilį šalia, uždarė jo automobilį ir atidavė jam automobilio raktą. Jie sutarė, kad S. sumokės už žalą. Paskui jam pasidarė bloga ir jis nuėjo į savo butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam niekas nepasakė, kad iškviesta policija, jis pats policijos nekvietė. Po įvykio jo automobiliui buvo apgadintas valstybinis numeris, bamperis ir rėmelis. Nurodė, kad automobilį pastatė pats (b.l. 9)
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam nustatyti sugadinimai – brėžtas lenktas priekinis valstybinio numerio ženklas, laužtas priekinio valstybinio numerio ženklo rėmelis (b.l. 10).
Fotolentelėse fiksuoti apžiūrėti automobiliai AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų apgadinimai, sugretinus minėtus automobilius, matyti, kad automobilių apgadinimai yra tame pačiame aukštyje (b.l. 11,12).
Šalies argumentai
Byloje pateiktas nukentėjusiojo G. P. 2015 m. kovo 23 d. prašymas AB „Lietuvos draudimui“, kuriuo prašoma nutraukti žalos administravimo bylą Nr. 1554074-931271, kadangi kaltininkas R. S. jam pilnai atlygino žalą. Pretenzijų „Lietuvos draudimui“ neturi (b.l. 22).
Teismo posėdžio metu perklausius bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad neprisistatęs pranešėjas kvietė policijos pareigūnus dėl eismo įvykio Parko g. 14, garažų kieme, nurodydamas, kad automobilis Audi,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Opel savininkas atėjo į įvykio vietą, Audi vairuotojas girtas, neišlipa net iš mašinos (b.l. ).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. S. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga. Nors atsakomybėn traukiamas R. S. nurodo, kad nepripažįsta padaręs ATP protokole nurodytus veiksmus, tačiau iš esmės pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino nukentėjusiojo automobilį, susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju G. P., tačiau neigia, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Taip pat jo kaltę dėl eismo įvykio patvirtina nukentėjusiojo G. P., liudytojo D. K. rašytiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimas, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. G., V. V., pareigūnų R. Z., G. T. parodymais, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, fotolentelėmis, byloje ginčo dėl to nėra. R. S. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punkto reikalavimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nustatyta, kad Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Nors byloje nėra duomenų, jog po eismo įvykio būtų pildoma eismo įvykio deklaracija ar eismo įvykio aplinkybės būtų aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo, kuriame būtų nurodyti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, pateikiama informacija, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, darytina išvada, kad formaliai pažeistas KET 220 straipsnis. Tačiau eismo posėdžio metu apklaustas R. S. parodė, kad po eismo įvykio dėl eismo jis bendravo su nukentėjusio automobilio savininku, jo leidimu patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos, kad šis netrukdytų pravažiavimui, susitarė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ir iš įvykio vietos išėjo ieškodamas pinigų žalos atlyginimui, pažymėjo, kad gailisi, kad nebuvo sudaryta eismo įvykio deklaracija. Šią aplinkybę pavirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusio automobilio savininkas, kuris taip pat pripažino, kad dėl jo kaltės nebuvo sudaryta eismo įvykio deklaracija, kad buvo tartasi dėl žalos atlyginimo, minėta preliminari žalos atlyginimo suma, kad liepė eiti R. S. ieškoti pinigų. Nurodė, kad jis policijos pareigūnų nekvietė, juos iškvietė pašalinis įvykį matęs asmuo. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnams neminėjo apie susitarimą su avarijos kaltininku dėl žalos atlyginimo, nes susitarimas buvo tik žodinis, be to rašant paaiškinimą buvo piktas, atvažiavus pareigūnams nerado R. S.. Liudytojas V. V. patvirtino, kad po eismo įvykio R. S. buvo užėjęs pas jį, norėdamas pasiskolinti pinigų. Nukentėjusiojo automobilio savininkui padaryta žala atlyginta. Iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nebuvo R. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. S. atžvilgiu nutrauktina.
R. S. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą–eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, atsižvelgiama į R. S. asmenybę: 45 metų amžiaus, išsiskyręs, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 17-18), duomenų apie teistumą byloje nėra, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtiną ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,
nutarė:
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.