Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-11670-986/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
e2-11670-986/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00685-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Č. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11670-986/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00685-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Č. K. dėl padarytos žalos aplinkai (želdiniams) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Č. K. valstybės naudai 4090,50 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2019 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – atsakovui asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas Č. K. 2018 m. kovo 18 d. Kėdainių r. sav., Gudžiūnų sen., Terespolio k., valstybiniame žemės sklype be teisinės registracijos, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, savavališkai nupjovė 13 paprastųjų uosių, augusių Terespolio dvaro sodybos fragmentų kultūros paveldo teritorijoje (el. b. l. 8). Tokiais veiksmais Č. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo 9 punktą ir dėl to 2018 m. balandžio 6 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu buvo nubaustas administracine nuobauda (70 Eur bauda) (el. b. l. 9–10, 11–12). Atsakovas nutarimo neskundė. Šiuo pažeidimu atsakovas padarė žalą aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 bei remiantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 ir sudaro 4090,50 Eur (el. b. l. 7). Pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai (želdiniams) atlyginimo buvo išsiųsta atsakovui (el. b. l. 6). Atsakovas prašė leisti padarytą žalą atlyginti dalimis per 12 mėnesių (el. b. l. 5). Ieškovas atsakovo prašymą patenkino ir leido žalą atlyginti dalimis (el. b. l. 4), tačiau, ieškovo teigimu, nei vienas mokėjimas nebuvo atliktas.

Tarp šalių susiklostė delikti­niai teisiniai santykiai. De­­­lik­­tinė civilinė atsakomybė yra tur­ti­­nė prie­vo­­lė, atsirandanti dėl žalos, ku­ri nesusijusi su sutarti­niais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas as­muo turi pareigą lai­ky­­tis to­­kio elgesio taisyklių, kad savo veiks­mais (veikimu, neveikimu) nepa­darytų kitam asme­niui ža­los, o žalą, pada­ry­tą asme­niui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir ne­tur­tinę žalą priva­lo visiš­kai at­­ly­ginti atsa­kin­gas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pada­ry­ti nuos­­to­liai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar su­tar­tis nustato ribo­tą atsa­ko­­­my­bę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirma turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą aplinkai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai apibrėžia, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (el. b. l. 4, 5, 6, 7, 8, 9–10, 11–12) nustatyta, kad atsakovas neteisėtai nupjovė 13 paprastųjų uosių, jo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (CPK 178 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos aplinkai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl, esant ankščiau nustatytoms aplinkybėms, atsakovui neginčijant ieškinio reikalavimų ir to, kad jis privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas – iš atsakovo priteistinas 4090,50 Eur žalos atlyginimas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 92,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Č. K., gim. (duomenys neskelbtini), 4090,50 Eur (keturių tūkstančių devyniasdešimt eurų 50 ct) žalos atlyginimą valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT19 4010 0510 0425 0885, AB Luminor Bank.

Priteisti iš atsakovo Č. K., gim. (duomenys neskelbtini), 92,00 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Mindaugas Nekrašas