Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nesutikimą su sprendimu atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais pareiškėja grindžia Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, kuris nustato nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir sąlygas. Teigia, jog tik įvykdžius Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytus atkūrimo būdus yra taikomi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyti kompensavimo būdai, t. y. atitinkamai perduodami nuosavybėn lygiaverčiai žemės, miško sklypai kaimo vietovėje ar atitinkamai kompensuojama vertybiniais popieriais, pinigais ir t. t. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai, o atsakovė neturėjo teisės priimti 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo ir privalėjo atsižvelgti į pareiškėjos valią dėl įrašymo į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nauji žemės sklypai individualiai statybai Vilniaus mieste formuojami nuo 0,04 iki 0,12 ha dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi galimybę Vilniuje gauti naują žemės sklypą individualiai statybai iki 0,12 ha. Atsakovė privalėjo visą negrąžintą 0,0910 ha žemės plotą rezervuoti naujam žemės sklypui gauti ir negalėjo priimti vienašališko sprendimo išmokėti kompensaciją pinigais. Pareiškėja pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. sausio 27 d. rašte Nr. A51-5472-(2.14.12-MP8) konstatavo, kad žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama bei atkūrimas galėtų būti sprendžiamas kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja 2012 m. vasario 14 d. pateikė prašymą perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai ir kuo greičiau užregistruoti į laukiančiųjų eilę, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. 49SF- (14.49.104)-564 informavo, kad šiuo metu negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, susijusių su naujų žemės sklypų individualiai statybai eilės tvarkymu, naujų žemės sklypų individualiai statybai siūlymo bei suteikimo, dėl to kad pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyrius atliko 44-ių nuosavybės teisių atkūrimo bylų ir kitų teismo nutartyje nurodytų dokumentų poėmį, todėl pareiškėja į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, bus įrašyta, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, NŽT Vilniaus miesto skyrius neinformavo pareiškėjos apie ikiteisminio tyrimo baigimą bei neinformavo, kodėl netenkino pareiškėjos prašymo. Negavusi jokio atsakymo pareiškėja 2015 m. sausio 14 d. pakartotinai pateikė prašymą gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SF-416-(14.49.10.) ji buvo informuota, kad atsisakoma ją įrašyti į eilę gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Nesutikdama su šiuo atsakymu, pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 1SS-1171-(7.5.) informavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pareiškėja mano, kad toks sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovė tik 2011 metais atliko buvusio savininko M. Š. turėtos žemės kartografiją ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suprojektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik 2012 m. sausio mėnesį atsakė, kad nėra galimybės žemės suprojektuoti grąžinimui natūra buvusioje turėtoje žemėje, todėl pareiškėja iki 2003 metų objektyviai negalėjo pasirinkti kompensavimo būdo. Be to, 2012 m. sausio mėnesį gavusi atsakymą, kad žemės grąžinti natūra nėra galimybių ir pasiūlius rinktis kitą atkūrimo būdą pareiškėja nedelsiant 2012 m. vasario 14 d. pateikė prašymą dėl naujo žemės sklypo suteikimo, o NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-564 sutiko įrašyti ją į eilę kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl to, ar NŽT pagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, bei nusprendė atkurti nuosavybės teises pinigais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir ginčo byloje nėra, jog pareiškėja 1992 m. sausio 29 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą prašydama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. Š. turėtą žemę natūra ir ekvivalentine natūra, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. A51-5472(2.14.2.12MP8) nurodė, jog žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, todėl nuosavybės teisių atkūrimas turi būti sprendžiamas kitais būdais. Pareiškėja 2012 m. vasario 9 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT prašydama nuosavybės teises atkurti perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai ir užregistruoti ją į laukiančiųjų eilę. NŽT 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-564 informavo pareiškėją, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų bei nurodė, jog ji bus įrašyta į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę tyrimui pasibaigus. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SF-416-(14.49.104.) pareiškėja buvo informuota, kad ji yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareikšti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, todėl prašymas įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę buvo atmestas. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į NŽT, tačiau jos skundas buvo atmestas ir skundžiamu 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjai nuosavybės teisės atkurti atlyginant pinigais. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) nustatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 2 dalis nustatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad piliečiai keisti valią dėl atlyginimo būdo galėjo tik iki 2003 m. balandžio 1 d., o nuo šios datos iki 2012 m. birželio 1 d. piliečiai gali pakeisti valią tik tuo atveju, jei tokiu prašymu prašo atlyginimo pinigais.

Pareiškėja skunde teigia, jog tik įvykdžius Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus yra taikomi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tačiau su tokiu pareiškėjos argumentu teismas nesutinka, nes Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas būdų, kuriais gali būti atkurtos nuosavybės teisės (grąžinant natūra laisvą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą po gyvenamuoju namu ar pastatais, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą), o Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato būdus, kuriais nuosavybės teisės atkuriamos, jei nuosavybės teises prašoma atkurti į valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą.

Šioje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos prašoma grąžinti natūra žemė priskirta valstybės išperkamai, todėl atsakovė, parinkdama nuosavybės teisių atkūrimo būdą privalėjo vadovautis ne Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, o būtent Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu, kuris nustato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, todėl šiuo aspektu pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Kita vertus, pareiškėja 1992 m. sausio 29 d. prašyme prašė atkurti nuosavybės teises natūra arba ekvivalentine natūra. Kadangi neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teisės natūra šiuo atveju negalėjo būti atkurtos, teismas turi nustatyti, ar pareiškėjai nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos ekvivalentine natūra. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog nuo 1997 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Atkūrimo įstatymo redakcijai, nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdo nebeliko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Atkūrimo įstatymo nuostatas administracinėje byloje Nr. A53-1435/2009 nurodė, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatyme nebelikus nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra, piliečiai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais privalėjo tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, šiuo atveju pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios atkurti nuosavybės teisių kitu nei ekvivalentine natūra būdu, t. y. nuosavybės teises prašė atkurti tik natūra. Nors pareiškėja tiek 2011 m. gegužės 5 d., tiek 2012 m. vasario 9 d. prašymais keitė savo valią ir prašė gauti neatlygintinai naują žemės sklypą Vilniaus mieste, tačiau tokie prašymai buvo pateikti po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino, todėl negalėjo būti tenkinami. Kita vertus, pareiškėja skunde teigia, jog ji iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) neturėjo pagrindo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes apie tai, kad nuosavybės teisės negali būti grąžintos natūra ji sužinojo tik 2012 m. sausio mėnesį, kuomet Departamentas 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. A51-5472-(2.14.12-MP8) informavo, kad buvusio savininko M. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėto žemės sklypo vietoje yra įregistruotas gyvenamasis namas ir kiti namų valdos statiniai, todėl žemė yra užimta.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja 2012 m. vasario 14 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypo individualiai statybai perdavimo ir užregistravimo į laukiančiųjų eilę. Skyrius, atsakydamas į šį prašymą, 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-564 informavo pareiškėją, kad negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, susijusių su naujų žemės sklypų individualiai statybai eilės tvarkymu, naujų žemės sklypų individualiai statybai siūlymo bei suteikimo, nes yra atliktas 44-ių nuosavybės teisių atkūrimo bylų ir kitų teismo nutartyje nurodytų dokumentų poėmis. Pareiškėja taip pat informuota, kad ji pagal 1992 m. sausio 29 d. prašymą bus įrašyta į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, šis raštas patvirtina, jog pareiškėjai atsirado pagrįstas lūkestis, kad jos prašymas bus tenkintas ir ji bus įrašyta į minėtą sąrašą, tačiau Skyrius, vienašališkai priėmė sprendimą nuosavybės teises pareiškėjai atkurti pinigais. Pažymėtina, jog pareiškėja niekada nesutiko su tuo, jog nuosavybės teisės jai būtų atkurtos pinigais ir tokį prieštaravimą buvo pareiškusi posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas nuosavybės teises atkurti pinigais, metu, tačiau į jos nuomonę atsižvelgta nebuvo.

Šiuo aspektu teismas pažymi, jog pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė laiku ir pagrįstai tikėjosi, kad jos bus atkurtos prašyme nurodytu būdu, nes iki teisės aktais nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) nebuvo jokių duomenų, kad nuosavybės teisės negalės būti atkurtos pareiškėjos pasirinktu būdu, todėl nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymėtina, jog vien dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užsitęsė ir paaiškėjo, kad nuosavybės teisės pareiškėjai negali būti atkurtos natūra, privačiam asmeniui, kurio sąžiningumu nėra pagrindo abejoti, negali būti perkelta visa atsakomybė už tai, kad jis laiku nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teismo vertinimu, paneigus pareiškėjos teisę pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo po to, kai ji sužinojo, kad jos nurodytu būdu nuosavybės teisės negali būti atkurtos, būtų paneigtos jos subjektyvios teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai priėmė skundžiamą 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą, todėl jis yra naikintinas ir Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 29 d.

Pareiškėjos reikalavimai panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 49SF-416-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir NŽT 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1171-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimų panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 49S-366-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J.“ ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, todėl taip pat yra naikintini, o pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 49SF-416-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1171-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 49S-366-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J.“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 29 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.