- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- A-438-425-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- B. Č.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Č. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Šiaulių teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriuose prašė panaikinti Muitinės departamento 2009 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Paaiškino, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2009 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. nutarta reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Pareiškėjas nurodė, kad šis įsakymas jam yra taikomas tiesiogiai, kaip Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnui, kadangi jame numatomas įspėjimo įteikimas apie tarnybos santykių pakeitimą. Pareiškėjas nurodė, kad reorganizavimas taikant neteisėtą prijungimo būdą atima iš jo galimybę teisėtai ir lygiaverčiai konkuruoti su Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojais, nes įspėjimai dėl tarnybos santykių pasibaigimo įteikiami tik Šiaulių teritorinės muitinės darbuotojams. Pareiškėjo manymu, ginčijamo įsakymo nuostatos, įpareigojančios nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai. Pareiškėjas nurodė, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnis numato biudžetinės įstaigos reorganizavimo būdą tik sujungimą ar išskaidymą. Toks teisinis reguliavimas, kai Šiaulių teritorinė muitinė reorganizuojama prijungiant, pažeidžia Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius tarnybos muitinėje principus. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam kyla abejonių dėl reorganizavimo tikslo – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad Įsakymas yra ne individualus, o norminis aktas. Paaiškino, kad Įsakymas yra skirtas ne tik vienam konkrečiam subjektui – pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims, kurie dalyvaus jo įgyvendinime – Muitinės departamentui, Šiaulių ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms, jis susietas ir su muitinės prievolių pagal su muitinės debitoriais ir kreditoriais (neapibrėžtas subjektų ratas) anksčiau sudarytus sandorius vykdymu. Pažymėjo, kad Įsakymas yra oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybės žiniose“ turi būti skelbiami valstybės institucijų vadovų norminiai teisės aktai. Atsakovas mano, kad Įsakymo paskelbimas „Valstybės žiniose“ yra vienas iš požymių, kad ginčijamas įsakymas yra norminis aktas.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Paaiškino, kad vadovaujantis Muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 6 punktu Įsakymo projektas buvo suderintas su finansų ministru. Nurodė, kad priimant sprendimą dėl reorganizacijos buvo pagrįstai parinktas Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 3 punkte ir Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas reorganizavimo būdas – vieno juridinio asmens (Šiaulių teritorinės muitinės) prijungimas prie kito juridinio asmens (Klaipėdos teritorinės muitinės), tęsiančio savo veiklą.
Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo motyvu dėl prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, t. y. dėl kompetencijos ribų viršijimo, nes Muitinės departamentas veikė pagal įgaliojimus, suteiktus Muitinės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“.
Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas atitinka ir šiuo metu susiformavusią biudžetinių įstaigų reorganizavimo praktiką, kuri grindžiama Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis (Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1205 „Dėl Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 3D-864 „Dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno reorganizavimo sąlygų ir reorganizavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ ir kt.).
Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė su skundu sutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Įsakymo nuostatos, įpareigojančios Šiaulių teritorinė muitinę reorganizuoti nuo 2010 m. liepos 1 d. jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai. Šios nuostatos nenumato reorganizuojamų biudžetinių įstaigų jungimo būdo – prijungimo. Yra numatytas biudžetinių įstaigų jungimo būdas – sujungimas. Šie būdai iš esmės skiriasi, nes sukelia skirtingas teisines pasekmes reorganizacijoje dalyvaujančioms įstaigoms. Reorganizaciją vykdant sujungimo būdu juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui, o dalyvavimas reorganizacijos procese yra lygiateisis visų dalyvaujančių subjektų atžvilgiu.
Atsakovo manymu, atliekant muitinės sistemos reorganizavimą pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo imperatyvius reikalavimus, nebus pasiektas Įsakymu patvirtinto Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projekto 5 punkte deklaruojamas reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą siekiant didinti jos veiklos efektyvumą tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymo nuostatos dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų atrankos pratęsti tarnybos muitinėje santykius prieštarauja ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnyje įtvirtintiems pagrindiniams tarnybos muitinėje principams.
Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmetamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime išdėstė analogiškus nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, kaip ir atsakovas Muitinės departamentas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo teisės ir teisėti interesai skundžiamu nutarimu yra pažeisti. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigė, kad dėl būsimos reorganizacijos jis gali būti atleistas iš darbo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad galbūt dėl šios reorganizacijos jis gali būti atleistas iš darbo laikytini prielaidomis apie galimas Įsakymo pasekmes pareiškėjui. Teismas kartu pažymėjo, kad administraciniams teismams įstatymais nėra pavesta nagrinėti prevencinio pobūdžio reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-279/2010). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje yra pateikiamas bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad administraciniai teismas sprendžia bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams.
Teismas kartu nurodė, jog Muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. Tokiu būdu Muitinės departamentas yra Šiaulių teritorinės muitinės steigėjas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dirba Šiaulių teritorinėje muitinėje. Taigi, kaip nustatė teismas, pareiškėjas dirba atsakovui pavaldžioje institucijoje ir ginčija atsakovo Muitinės departamento priimtą įsakymą dėl įstatymo pažeidimo. Teismo manymu, šiuo aspektu kelti ginčo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes toks ginčas galimas tik tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai akcentuoja, jog pareiškėjas yra Šiaulių teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus viršininkas ir turi viešojo administravimo įgaliojimus pavaldiems ir nepavaldiems asmenims. Pareiškėjo vertinimu, keliamas ginčas susijęs su jo statuso pasikeitimu, atlikus reorganizaciją Šiaulių teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus naujoje struktūroje nelieka, nes Įsakymu patvirtintame reorganizavimo projekte tai nenumatyta. Pareiškėjo vertinimu, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių laikytina, kad nagrinėjamas ginčas turi tarnybinio ginčo požymį, ir atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 5 punktą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė bei tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė nurodo, jog palaiko Muitinės departamento poziciją šiame ginče.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
IV.
Pareiškėjas ginčija Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ teisėtumą bei pagrįstumą.
Šiuo įsakymu buvo nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba Šiaulių teritorinės muitinės statistikos analizės skyriaus viršininku. Savo subjektinių teisių pažeidimą minėtu įsakymu, pareiškėjas grindžia tuo, kad Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimas vykdomas, taikant neteisėtą prijungimo būdą (pareiškėjo nuomone reorganizacija turėtų būti vykdoma sujungimo arba išskaidymo būdais), kuris atima iš jo galimybę teisėtai ir lygiaverčiai konkuruoti su Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojais, nes įspėjimai dėl tarnybos santykių pasibaigimo įteikiami tik Šiaulių teritorinės muitinės darbuotojams.
Iš šio pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir pagrindo, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia apginti savo subjektines teises valstybės tarnybos teisinių santykių srityje.
Šiuos teisinius santykius, byloje nagrinėjamu atveju, atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas.
Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 1 ir 5 dalių bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, muitinės pareigūno ir/ar valstybės tarnautojo, subjektinių teisių - valstybės tarnybos teisinių santykių srityje, turinį bei apimtį, apibūdina muitinės pareigūno ir/ar valstybės tarnautojo statusas, kurį savo ruožtu sudaro visuma tų teisinių santykių, kurie reglamentuoja muitinės pareigūno ir/ar valstybės tarnautojo statuso įgijimo, jo pasikeitimo ar praradimo klausimus.
Todėl sprendžiant klausimą ar atitinkamas administracinis teisės aktas pažeidžia konkretaus valstybės tarnautojo subjektines teises - valstybės tarnybos teisinių santykių srityje, turi būti nustatoma, ar šis aktas daro įtaką muitinės pareigūno ir/ar valstybės tarnautojo statusui – jo nekeičia, nenaikina ir pan..
Byloje ginčijamas įsakymas nėra tiesiogiai adresuotas pareiškėjui bei nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo, kaip muitinės pareigūno ir/ar valstybės tarnautojo, statuso pokyčiais. Šiuo atveju ginčijamas įsakymas tik sudaro teisines prielaidas atsirasti kitam administraciniam teisės aktui, kuris galbūt įtakos, o gal ir ne, minėtas pareiškėjo subjektines teises, priklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo užimamos pareigybės likimo, jos statuso ir pan., po reorganizacijos įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas galėtų būti pripažįstama, kad buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, jei atsakovas būtų priėmęs administracinį teisės aktą, kuris būtų adresuotas betarpiškai pareiškėjui ir kuris tiesiogiai įtakotų pareiškėjo subjektines teises valstybės tarnybos teisinių santykių srityje.
Tačiau byloje tokio atsakovo administracinio teisės akto nėra pateikta, be to, ir pareiškėjas tokio akto buvimu negrindžia savo reikalavimų pagrįstumo.
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.