- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-2411-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18335-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- G. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje Nr. 2-1219-947/2015 byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės G. Č. ir atsakovo R. Č. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2802-451/2012, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu teismo sprendimo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti savo nepilnameti dukrai I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iš mokomis iki dukters I. pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė 2014 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu priteistą išlaikymą nuo 115,84 Eur (400 Lt) iki 405,47 Eur (1400,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motina G. Č., bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimas padidinti išlaikymo dydį buvo grindžiamas padidėjusiais vaiko poreikiais, susijusiais su ugdymu bei kitomis reikmėmis, bei pasikeitusia ieškovės turtine padėtimi skiriant lėšas vaiko išlaikymui, kadangi nuo 2013 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas šalpos pensijos dukrai I. mokėjimas, panaikinus jai neįgalumą, nustatytą 2009 metais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2012 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnametei dukrai I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, padidindamas jį iki 265,85 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė atsakovui R. Č. iš ieškovės G. Č.,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisė valstybei iš atsakovo R. Č. 54,00 Eur žyminio mokesčio. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.
Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių žodiniai paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad po teismo sprendimo priėmimo atsirado nauji vaiko poreikiai – poreikiai ugdymui. Šių vaiko poreikių atsiradimą sąlygojo tai, kad mergaitė, sulaukusi vyresnio amžiaus, pradėjo lankyti ikimokyklinio lavinimo įstaigą, kitus užsiėmimus. Pažymėjo, kad išlaidų, skirtinų vaiko ugdymui ir papildomai aprangai (avalynei), nebuvo priimant 2012 m. kovo 6 d. teismo sprendimą. Teismas nustatė, kad su ugdymu susijusios išlaidos (darželio mokestis, dailės mokykla, gimnastikos užsiėmimai, vaikui rekomenduotinos tęsti baleto pamokos ir kt.) ir šiek tiek padidėjusios išlaidos aprangai per mėnesį apytiksliai sudarytų 100,00 Eur sumą, kurią turėtų padengti abu tėvai lygiomis dalimis – po 50,00 Eur (t. 1, b. l. 25, 26, 38, 39, 185; t. 2, b. l. 66, 89-91). Teismas pabrėžė, kad po 2012 m. kovo 6 d. teismo sprendimo priėmimo atsirado ir kitos svarbios aplinkybės, sąlygojusios išlaikymo dydžio pakeitimą (padidinimą), t. y. nuo 2013 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas socialinių išmokų mokėjimas nepilnametei šalių dukrai I., sudaręs 693,00 Lt per mėnesį. Nors nepilnametei šalių dukrai buvo panaikintas neįgalumas, iš pateiktų medicininių dokumentų ir vaiko gydytojos (liudytojos A. M. A.) parodymų teismas sprendė, kad dėl mergaitei diagnozuotų 12 ligų (emocijų ir elgesio sutrikimas, sistolinis ūžesys širdyje, atopinis dermatitas, alergija, plokščiapadystė, eritemos kojose, dažni katarų uždegimai, kariesas, dažnos virusinės infekcijos, akių ligos ir kt.) jos specialieji poreikiai (specialus maistas, saugi aplinka, nuolatinis sveikatos tikrinimas, atitinkamų buities sąlygų sudarymas, medicininis gydymas ir priežiūra, pan.), panaikinus neįgalumą, neišnyko, ir priešingai, išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai padidėjo, nes jos nebėra kompensuojamos valstybės. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad specialiųjų poreikių tenkinimui tenkančias išlaidas (apie 200,00 Eur, t. 1, b. l. 17-20), nutraukus vaikui socialines išmokas, turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis – po 100,00 Eur.
Vertindamas kitas išlaidas, nurodytas vaiko poreikių lentelėje (t. 1, b. l. 38-43),teismas pažymėjo, kad 809,59 Eur suma yra neprotingai padidinta, pačios ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro tik 580,98 Eur, dėl ko tikėtina, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie savo tikrąsias pajamas arba nepagrįstai padidino vaiko poreikius (t. 1, b. l. 186).
Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-01 svyravo nuo 4119,24 Lt iki 8020,67 Lt (t. 2, b. l. 7), 2013 m. spalio 14 d. pasirašęs nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas gavo dar 105 019,89 Lt dydžio pajamų (t. 3, b. l. 4-17), dėl ko sprendė, kad atsakovas yra pajėgus ir turi realią galimybę savo dukrai teikti kas mėnesį papildomai po 150,00 Eur išlaikymą, kas iš viso sudarytų 265,85 Eur per mėnesį (115,85 Eur priteistas išlaikymo dydis + 150,00 Eur dėl padidėjusių vaiko poreikių).
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas konstatavo, kad ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudarytų apie 50 procentų (50 procentų reikalavimų atmesta), todėl šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal minėtą proporciją ir atlikęs šalių patirtų išlaidų įskaitymą priteisė atsakovui iš ieškovės 73,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,89 Eur), jas proporcingai padalinus bylos šalims (50 proc. išlaidų tenka atsakovui, 50 proc. išlaidų – ieškovei) yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl minėtų išlaidų valstybei iš šalių nepriteisė (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. išnagrinėtoje byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei G. Č. iš atsakovo R. Č. 217,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas papildomą sprendimą, teismas pažymėjo, kad 2015 m. liepos 3 d. sprendimu teismas išsprendė tik 345,00 Eur dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau liko neišspręstas 434,43 Eur ieškovės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas. Nustatęs, kad ieškovė byloje patyrė ir 434,43 Eur dydžio išlaidas (t. 1, b. l. 188-189), teismas sprendė, kad proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai (50 proc.), jai turi būti papildomai priteista iš atsakovo 217,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinė skundą argumentai
Apeliaciniais skundais atsakovas R. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. papildomą sprendimą, priimti byloje naują sprendimą – priteisti iš apelianto nepilnametei dukrai 144,81 Eur (500 Lt) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomi iki dukters pilnametystės; išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino iš atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu priteistą nepilnametei dukrai išlaikymo sumą. Apelianto nuomone, ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų išaugusius vaiko poreikius, ar kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, kuri sudarytų pagrindą padidinti teismo priteistą sumą nuo 400 Lt per mėnesį iki 265,85 Eur (917,92 Lt). Be to, ieškovė nepagrindė įrodymais, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį kas mėnesį yra skiriama 2795 Lt pinigų suma.
2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai naujai paaiškėjusia aplinkybe laikė mergaitės atžvilgiu panaikintą neįgalumą. Apelianto nuomone, objektyvus sveikatos pagerėjimas negali būti laikomas vaiko poreikių padidėjimu. Priešingai, pagerėjus sveikatai mergaitės poreikiai ženkliai sumažėjo, tuo pagrindu valstybė ir nutraukė finansavimą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs apie tai, kad minimalūs vaiko išlaikymo kaštai atitinka vienos minimalios mėnesinės algos dydį, todėl teismas, siekdamas vaiko poreikių pakankamo patenkinimo, galėjo padidinti santuokos nutraukimo byloje priteistą mergaitei išlaikymą iki pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, bet ne daugiau.
3. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas pažymi, kad ieškovė, kreipusis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Vien nurodymas, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti bylinėjimosi eigoje, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti papildomą sprendimą. Ieškovės pasirinkta forma prieštarauja CPK 182 straipsnio nuostatoms bei pažeidžia atsakovo teisę į gynybą, kadangi teismas nerenka įrodymų, o tik juos vertina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ieškovė prašo teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo teigti, jog vaiko poreikiai padidėjo. Ieškovė pažymi, kad naujus vaiko poreikius teismas motyvuotai pagrindė šalių dukters amžiumi ir sveikata. Mergaitė yra 6 metų amžiaus, todėl atsirado išlaidos, skirtinos vaiko ugdymui, be to, greitai augančiai mergaitei reikia žymiai daugiau lėšų aprangai ir specialiai ortopedinei avalynei. Teismas nustatė, kad iki 2013 m. balandžio 28 d. nepilnametei šalių dukrai buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl buvo teikiama nuo 720 Lt iki 693 Lt per mėnesį šalpos pensija ieškovei kaip tikslinė priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija. Nuo 2013 m. balandžio 28 d. dukrai panaikintas neįgalumas, tačiau vaiko specialieji poreikiai išliko ir po neįgalumo panaikinimo (mergaitei yra diagnozuota 12 ligų – neišsituštinimo problemos, alerginis dermatitas, nuolat pasitaikančios virusinės infekcijos, odos bėrimai nuo šalčio, odos sausumas, imuninės sistemos silpnėjimas, alerginė sloga, lėtinis tonzolitas, reumatas, progresuojantis kariesas, plokščiapėdystė, įgimti širdies ūžesiai, akių ligos ir kt.), todėl išlaidos vaiko sveikatai padidėjo, nes jos nebėra kompensuojamos valstybės ir turi būti padengiamos tėvų lygiomis dalimis. Visos vaiko ligų diagnozės yra pagrįstos oficialiais rašytiniais įrodymais.
2. Nors apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė nepagrindė įrodymais, jog dukters išlaikymui kas mėnesį buvo skiriama 2795 Lt suma, teismas į šią aplinkybę atsižvelgė priimdamas sprendimą, dėl ko ieškinį tenkino iš dalies.
3. Nors apeliantas tvirtina, kad jo turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo vaikui dydis, tačiau pats pripažino, kad jo turinė padėtis nuo to laiko nėra pablogėjusi, jis neturi kitų išlaikytinių. Todėl įvertinus tai, kad nepilnametės šalių dukters poreikiai pasikeitė ir į tai, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai pirmosios instancijos teismo nustatytą/pakeistą išlaikymo dydį, nėra pagrindo teigti, kad priteista suma nėra proporcinga tiek vaiko poreikiams, tiek apelianto turtinei padėčiai.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė CPK 279 straipsnio nuostatas. Ieškovė pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl teismų sprendimai dėl vaiko išlaikymo šalims neįgyja resjudicata galios. Todėl pakitus faktinėms su turtine šalių padėtimi, vaikų poreikiais ir (ar) tėvų interesais susijusioms aplinkybėms, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. papildomo sprendimo panaikinimo, ieškovė prašo teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti, kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o pakartotinis šių įrodymų pateikimas su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo būtų perteklinis. Be to, tiek teismas, tiek apeliantas turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pareikšti savo nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo negali būti laikomas atskiru ir savarankišku reikalavimu, nes papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. papildomas sprendimas nėra autonomiškas, kadangi juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, apelianto teisės nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu šalių dukra I., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 6 metų amžiaus, mergaitė 2013 m. pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą (t. 1, b. l. 25-26), kurioje ugdymas yra mokamas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis įrodymais, kad su ugdymu susijusios išlaidos (darželio mokestis, dailės mokykla, gimnastikos užsiėmimai, vaikui rekomenduotinos tęsti baleto pamokos ir kt.) ir šiek tiek padidėjusios išlaidos aprangai per mėnesį apytiksliai sudarytų 100,00 Eur sumą, kurią turėtų padengti abu tėvai lygiomis dalimis – po 50,00 Eur (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsakovui minėtų aplinkybių nepaneigus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos išvada, jog po 2012 m. kovo 6 d. teismo sprendimo priėmimo atsirado poreikis papildomoms vaiko išlaidoms, kurių nebuvo priimant minėtą teismo sprendimą, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2012 m. kovo 6 d. teismo sprendimo priėmimo atsirado ir kitos svarbios aplinkybės, lėmusios išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) būtinybę, t. y. nuo 2013 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas 693,00 Ltvieno mėnesio dydžio socialinių išmokų mokėjimas nepilnametei šalių dukrai I. (t. 1, b. l. 15-20). Remiantis bylos rašytiniais įrodymais ir liudytojos A. M. A. (mergaitės gydytojos) parodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad panaikinus mergaitei neįgalumą jos specialieji poreikiai, dėl diagnozuotos sveikatos būklės, neišnyko, bet priešingai, išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai padidėjo, nes šiuo metu jos nebėra kompensuojamos valstybės. Todėl teismas, atsižvelgęs į valstybės teiktą materialinę pagalbą vaikui (apie 200,00 Eur/mėn. t. 1, b. l. 17-20), pagrįstai sprendė, kad specialių poreikių išlaidas turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo reguliariai gautos 2014 metais darbo pajamos sudarė vidutiniškai 1472,63 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 7). Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovas papildomai yra gavęs 105 019,89 Lt dydžio pajamų už 2013 metais parduotą nekilnojamąjį turtą (t. 3, b. l. 4-17). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra materialiai pajėgus teikti dukrai padidintą išlaikymą, kurio dydis atitinka aukščiau paminėtus vaiko poreikius.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo šalims neįgyja resjudicata galios, dėl ko pakitus faktinėms su turtine šalių padėtimi, vaikų poreikiais ir (ar) tėvų interesais susijusioms aplinkybėms, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (CK 3.201 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįsta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. papildomo sprendimo
CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimas bei dydis yra pagrindžiami atitinkamais dokumentais, teismas privalo paskirstyti exofficio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos neįvykdymas laikytinas sprendimo trūkumu, šalintinu papildomo teismo sprendimo pagalba (CPK 277 str.). Išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad už ieškinio parengimą ieškovė turėjo 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 188-189). Dėl minėtų ir kitų išlaidų atlyginimo ieškovė buvo pareiškusi prašymą raštu (t. 1, b. l. 5).Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą priimti byloje papildomą sprendimą, nes minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas 2015 m. liepos 3 d. teismo sprendimu nebuvo išspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą ieškovė patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 84-86, 91-93). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos, kaip neviršijančios 2015 m. kovo 16 d. Advokatų tarybos raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatų, priteitinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.