Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui A. B.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, laikytina, jog jis vengia dalyvauti teismo posėdyje,

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, bedarbio, registruoto darbo biržoje, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2012-10-21 22.13 val. Ąžuolyno g. 1, Mažeikiai, būdamas baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje du kartus per vienerius metus, būdamas girtas viešoje vietoje (girtumą nusistatyti nesugebėjo) griuvinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tokiais savo veiksmais V. S. įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Už šį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 178 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas iš budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į Ąžuolyno gatvę, į gatvę išėjo V. S., kuris pradėjo šūkauti. Iš V. S. burnos sklido alkoholio kvapas, jis griuvinėjo, tai yra buvo suklupęs, sunkiai stovėjo ant kojų, nes buvo stipriai išgėręs. Kadangi V. S. buvo neblaivus ir viešoje vietoje triukšmavo, buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur V. S. girtumą nusistatyti atsisakė. (duomenys neskelbtini) gyvenanti moteris paaiškino, jog V. S. tuo adresu negyvena tik yra registruotas, bei kelia triukšmą.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, buvo gautas pranešimas iš budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur buvęs sutuoktinis kelia triukšmą. Nuvykus į Ąžuolyno gatvę, gatvėje juos pasitiko V. S., kuris akivaizdžiai buvo girtas, tai yra sunkiai orientavosi aplinkoje, griuvinėjo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas bei šūkavo. Kadangi (duomenys neskelbtini), gyvenanti moteris paaiškino, kad V. S. tuo adresu negyvena, o V. S. viešoje vietoje buvo neblaivus, todėl V. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kuris girtumą nusistatyti atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Paminėtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004).

Nagrinėjamu atveju V. S. neigia buvęs girtas viešoje vietoje, tačiau teismo posėdžio metu liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai E. M. ir D. P., teismui patvirtino, jog V. S. buvo ne namo kieme, o gatvėje, būtent Ąžuolyno gatvėje, kur V. S. garsiai šūkavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, griuvinėjo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas buvo nerišli kalba. Netikėti policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi liudytojai nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, V. S. anksčiau nepažinojo ir jokio nusistatymo jo atžvilgiu neturėjo. Be to, liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu V. S. teiginys, jog jis buvo savo namų kieme, yra laikytinas kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Be to, kad V. S. padarė šį teisės pažeidimą, įrodyta 2012-10-22 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-2058736-12, administracinio sulaikymo protokolu Nr. ROIK 0112000578411, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyresniojo patrulio E. M. ir patrulio D. P. tarnybiniais pranešimais dėl girto asmens pasirodymo viešoje vietoje, bendra pranešimo registracijos informacija, asmens duomenų informacija ir fotolentele, pažyma apie asmens baustumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. paaiškinimu bei teismo posėdžio metu duotais liudytojų E. M. ir D. P. parodymais, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad asmuo administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas per vienerių metų laikotarpį du kartus baustas už tokios pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR ATPK 178 str. 3 d. dispozicijoje ši aplinkybė įtraukta į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 32 str. 3 d.).

LR ATPK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais. Laikytina, kad tikslinga pažeidėjui skirti baudą.

Teismas, ištyręs byloje esančius bei teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų; atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad V. S. kaltė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 178 str. 3 d. yra visiškai įrodyta, ir jam skirtina straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidutinio dydžio piniginė nuobauda – 225,00 Lt dydžio bauda (LR ATPK 30² str., 178 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 3 d., 224 str. ir 287 str., teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

V. S. pagal LR ATPK 178 straipsnio 3 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 225,00 Lt (dviejų šimtų dvidešimt penkių litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turi būti sumokėta į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.