Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo, suinteresuoti asmenys – R. Š., E. K., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016-06-16 nutarimą Nr. 13.12.-47, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2016-04-14 nutarimo Nr. 4-CB2-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjos E. V. 2016-02-24 prašymą. Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016-06-16 nutarimu, kadangi prokuroras neįvertino visų faktinių aplinkybių visumos, skundo argumentus įvertino tik formaliai, be to, išvadas padarė neįvertinęs, kad nuosavybės teisės galimai buvo atkurtos netinkamam asmeniui, kas suponuoja neteisėtus nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavusių valstybės tarnautojų neteisėtus veiksmus, valstybės institucijų priimtų aktų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms bei viešojo intereso pažeidimą. Pareiškėja teigė, kad aukštesnysis prokuroras netyrė ir nevertino, kad pareiškėja galimą viešojo intereso pažeidimą kildino iš neteisėtai pradėto nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir nurodė prokuratūrai, kad, nepaisant to, jog A. G., L., nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavę asmenys (R. Š. ir E. K.) Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriuje 2015-07-10 ir 2015-08-24 vykusiuose pasitarimuose teigė, kad A. G., L., buvo surašęs testamentą, kurį R. Š. matė nuosavybės teisių atkūrimo byloje, o pareiškėja nurodė šio testamento surašymo aplinkybes, testatoriaus išreikštą valią savo turtą palikti sūnui L. G. (o ne A., kuriam valstybinės institucijos žemę grąžino) bei testamento galimą buvimo vietą Klaipėdos apskrities archyve. Pareiškėja taip pat nurodė, kad aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą, turėjo patikrinti, ar prokurorė atliko visus būtinus procesinius veiksmus, siekdama įsitikinti, kad viešasis interesas nėra pažeistas – ar rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, ar motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados yra paremtos atlikto tyrimo duomenimis, tačiau tai atliko formaliai, neįvertino, kad prokurorė nebandė apklausti pareiškėjos prašyme nurodytų asmenų, nesikreipė į Klaipėdos apskrities archyvą su reikalavimu pateikti prokuratūrai archyvinius dokumentus, ir todėl padarė netinkamą išvadą, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos teisėtai, bei nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą tęsti viešojo intereso gynimą, kadangi pareiškėja siekia panaikinti galimai neteisėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo A. G., A., bei žemės grąžinimo valstybei, kas sudaro viešąjį interesą (1-10 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, skunde nurodomi tie patys argumentai, kaip ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išnagrinėtame prašyme, todėl prašė jį atmesti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė nepažeidė proceso normų, kreipėsi į kompetentingas institucijas (t. p. ir į Klaipėdos apskrities archyvą), siekdama išsiaiškinti apreiškėjos nurodytas aplinkybes, gautus duomenis analizavo, vertino, remdamasi teisės aktų nuostatomis. Pažymėta, kad Klaipėdos apskrities archyvas pateikė prokurorei visus rastus archyvinius dokumentus, susijusius su pareiškėjos prašyme nurodytais asmenimis dėl jų nuosavybės teisių perleidimo, tačiau nurodyto testamento archyvuose nerado. Taigi, viešojo intereso gynimo aspektu atlikto tyrimo metu prokurorė nenustatė imperatyvių įstatymų nuostatų ir / ar viešojo intereso pažeidimų, įskaitant ir tai, kad A. G., L.,, savo valdytą turtą testamentu ar kitu raštišku patvirtinimu paliko sūnui L. G., A., ir todėl pagrįstai priėmė 2016-04-14 nutarimą Nr. 4-CB2-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gyvenimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gavęs pareiškėjos skundą, 2016‑06‑16 nutarime, remdamasis tyrimo medžiaga bei teisiniu reguliavimu, išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus bei papildomai pažymėjo, kad aplinkybės dėl galimai suklastotų A. G. parašų nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo nagrinėjamos Klaipėdos apylinkės prokuratūros tyrimo medžiagoje Nr. M‑2‑04‑00266‑16, kurioje 2016-06-03 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tyrimo metu negauta jokių patikimų duomenų, kurie leistų manyti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu buvo klastojami kokie nors dokumentai. Be to, aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad nagrinėjamoje medžiagoje nenustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai bei kilęs ginčas neturi viešojo intereso požymių, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pripažino pagrįstu. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nėra kompetentingas vertinti prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą, o Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-06-30 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuotas asmuo prašė atmesti pareiškėjos skundą (18-22 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsiliepime prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir neįrodytą. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog nustatytais terminais prašymą atkurti nuosavybės teises į A. G., L., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 21 h ploto žemę pateikė tik A. G., A., kuriam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą A. G., L., iki nacionalizacijos valdytą žemę. Kiti A. G., L., vaikai prašymų atkurti nuosavybės teises nėra pateikę. Be to, pareiškėja E. V. nėra pretendentė, galinti pretenduoti į iki nacionalizacijos valdytą A. G., L., žemę. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėja neturi pagrindo teigti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras neatliko visų būtinų procesinių veiksmų, siekdamas įsitikinti, ar viešasis interesas yra pažeistas, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba 2016-04-01 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pateikė paaiškinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo ir pateikė buvusio žemės savininko A. G., L., patvirtintą motininės ir atkūrimo bylų kopijas. Be to, šiai dienai byloje nėra pateikta nei pareiškėjos minimo testamento, nei garso įrašo, kuriame tariamai yra informacija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriuje atkūrimo byloje, pareiškėjos manymu, yra saugomas A. G., L., testamentas. Taip pat pažymėta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriuje vykusių susirinkimų metu pareiškėja neinformavo dalyvavusių asmenų apie daromą garso įrašą, todėl juo neturėtų būti remiamasi (77—82 b. l.).

Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos E. V. tėvas A. G., L., (miręs (duomenys neskelbtini)) iki 1940 metais vykusios žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė apie 21 ha žemės. A. G., L., sūnus A. G., A., 1991-08-26 Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pirminį prašymą į savo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 21 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikė giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Lietuvos žemės ūkio ministerija 1993-11-30 sprendimu Nr. 15-565-26438 A. G., A., atkūrė nuosavybės teises į A. G., L., iki nacionalizacijos valdytą 21 ha žemės sklypą. Kretingos rajono valdyba 1994-01-27 potvarkio Nr. 18v „Dėl nuosavybės teisės į žemę grąžinimo“ 2 punktu atkūrė nuosavybės teisę A. G., A., grąžinant natūra 20,50 ha žemės sklypą, o už 0,50 ha kompensuojant pinigais. Kretingos rajono meras 1995-08-14 potvarkiu Nr. 200 „Dėl žemės sklypų padalijimo“ padalino A. G. 20,5 ha ploto žemės sklypą Nr. 52 į 17,53 ha ploto žemės sklypą Nr. 52‑1 ir 2,97 ha ploto žemės sklypą Nr. 52-2. A. G. 1997-03-06 sutartimi 17,53 ha ploto žemės sklypą padovanojo dukrai R. Š., o 1997-04-15 sutartimi 2,97 ha ploto žemės sklypą padovanojo E. K.

Pareiškėja E. V. 2013-12-13 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, prašydama pateikti atkūrimo bylos kopiją į A. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, prašoma kopija 2013-12-18 jai buvo pateikta. Pareiškėjos prašymu 2015-07-24 vyko susirinkimas, kuriame pareiškėjos advokatė V. K. išsakė abejones dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 21 ha ploto žemės sklypą vienam pretendentui A. G., A., kadangi buvo dar du broliai L. ir K. G. bei dukra E. G. 2015-08-28 vykusio pakartotinio susirinkimo metu advokatė V. K. pasisakė, kad A. G. šeimoje buvo 15 vaikų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, o E. V. paminėjo, kad tėvas A. G., L., vaikams buvo parašęs testamentą (tačiau testamentas nebuvo pateiktas). 2015-08-28 susirinkimo protokole Nr. 14PRT-29-(14.14.6) nutarta pasiūlyti šalims ginčą spręsti teisme.

Pareiškėja E. V. 2016-02-24 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikė prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kurį išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2016-04-14 nutarimu Nr. 4-CB2-13 atmetė ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K. 2016-06-16 nutarimu atmetė pareiškėjos E. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2016-04-14 nutarimo Nr. 4-CB2-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjos E. V. 2016-02-24 prašymą (reg. Nr. 5.6-2038). Pareiškėja prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016-06-16 nutarimą Nr. 13.12.-47.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos prokuratūros atliekamos funkcijos ir nustatyta, kad įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prokuratūra gina viešąjį interesą, pagal kompetencija nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus, skundus (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7, 8 p.). Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą, prokuroras turi įgaliojimus kreiptis į teismą, o nenustatęs viešojo intereso pažeidimų, prokuroras priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 3, 4 d.). Taigi, prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešajį interesą ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Nenustačius tokių sąlygų teismas neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, nes tą daryti įpareigoja įstatymas (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 8 str. 7 p., 19 str. 2 d. 1 p.).

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, prokuroro veiksmus patikrina tik proceso aspektu. Teismas patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012‑11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016‑01‑08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016). Vadovaujantis teismų praktika, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl prokurorų atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismas nenagrinėja faktinių nuosavybės teisių atkūrimo proceso aplinkybių ir nagrinėdamas skundą dėl prokurorų veiksmų neturi galimybės ir negali spręsti dėl nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir jame priimtų administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo, o tik patikrina prokuroro veiksmus proceso aspektu.

Išnagrinėjus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja E. V. 2016‑02‑24 prašyme dėl viešojo intereso gynimo prašė apklausti nurodytus asmenis bei išreikalauti dokumentus, susijusius su notarų patvirtintais sandoriais (testamentais) bei kitus dokumentus, kuriuose gali būti su tuo susijusios informacijos (31-38 b. l.). Viešojo intereso skyriaus prokurorė I. I., gavusi E. V. prašymą, kreipėsi į kompetentingas institucijas, taip pat ir į Klaipėdos apskrities archyvą, kuris pateikė prokurorei visus rastus archyvinius dokumentus, susijusius su pareiškėjos prašyme nurodytais asmenimis dėl jų nuosavybės teisių perleidimo. Nustatyta, kad prokurorei pateiktuose dokumentuose nurodyto testamento nebuvo, kadangi archyvuose jis nerastas. Prokurorė, siekdama išsiaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, surinko reikiamus dokumentus, gautus duomenis analizavo ir vertino, remdamasi teisės aktų nuostatomis ir viešojo intereso gynimo aspektu atlikto tyrimo metu nenustatė imperatyvių įstatymų nuostatų ir / ar viešojo intereso pažeidimų. Vertinant generalinio prokuroro veiksmus gavus pareiškėjos skundą matyti, jog 2016‑06‑16 nutarime buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, nutarimas yra reikiamai, aiškiai ir išsamiai motyvuotas. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog E. V. prašymas ir skundas buvo išnagrinėti laikantis teisės aktų nuostatų bei nepažeidžiant proceso normų. Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamus prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat nenurodė jokių konkrečių prokurorų atliktų tyrimų proceso pažeidimų, kurie būtų nustatyti vertinant prokurorų veiksmus. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybės dėl galimai suklastotų A. G. parašų nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo išnagrinėtos Klaipėdos apygardos prokuratūros tyrimo medžiagoje Nr. M‑2‑04‑00266‑16, kurioje 2016-06-03 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tyrimo metu negauta jokių patikimų duomenų, kurie leistų manyti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu buvo klastojami kokie nors dokumentai Todėl pripažintina, kad prokurorai neturėjo pareigos iš naujo nagrinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nėra kompetentingas vertinti prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriam apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta speciali tvarka, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas sutinka ir su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus argumentais, kad nustatytais terminais prašymą atkurti nuosavybės teises į A. G., L., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 21 h ploto žemę pateikė tik A. G., A., kuriam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą A. G., L., iki nacionalizacijos valdytą žemę. Kiti A. G., L., vaikai prašymų atkurti nuosavybės teises nėra pateikę, o pareiškėja E. V. nėra pretendentas, galintis pretenduoti į iki nacionalizacijos valdytą A. G., L., žemę. Be to, byloje nėra nei pareiškėjos minimo testamento, nei garso įrašo, kuriame tariamai yra duomenys apie Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriuje atkūrimo byloje saugomą A. G., L., testamentą. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad prokurorai tinkamai ir išsamiai išanalizavo surinktus įrodymus bei pareiškėjos prašyme taikyti viešojo intereso gynimo priemones tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad sprendžiamas nuosavybės atkūrimo teisėtumo klausimas turi viešojo intereso požymių, kadangi A. G., A., be pagrindo grąžinta žemė turėtų atitekti valstybės nuosavybėn. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K., įvertinęs pareiškėjos argumentus, konstatavo, kad kilęs ginčas neturi viešojo intereso požymių, kadangi jis kilo tarp pareiškėjos ir A. G. dukterų, kurioms tėvas padovanojo žemę, iki nacionalizacijos priklausiusią A. G., L. Viešojo intereso gynimas nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ir interesų pažeidimu, o yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Nors žemės reformos vykdymas bendra prasme išreiškia viešą interesą, tačiau pareiškėjos prašymuose nurodytos aplinkybės liečia tik konkrečių asmenų interesus, susijusius su žemės įgijimu nuosavybėn. Dėl šios priežasties laikytina, kad pareiškėjos keliami ginčai yra labiau susiję su privačiu interesu, o viešo intereso gynimo inicijavimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, kad skundžiami nutarimai yra priimti laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir nepažeidžiant proceso normų, bei pagrįstai pripažinta, kad byloje nenustatytas viešojo intereso gynimo būtinumas. Esamomis nustatytomis aplinkybėmis pagrindo pripažinti skundžiamą prokuroro nutarimą neteisėtu ir dėl to jį naikinti nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016-06-16 nutarimas Nr. 13.12.-47 pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos E. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016-06-16 nutarimą Nr. 13.12.-47, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2016-04-14 nutarimo Nr. 4‑CB2-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjos E. V. 2016‑02‑24 prašymą, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.