- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 1S-2127-317/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- S. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. atsakymo į prašymą Nr. (1.6)78-371 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 2S-4351 „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžius, kuriais jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2021 m. birželio 12 d.
Nuteistasis 2014 m. birželio 25 d. kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją prašydamas jį pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų (b. l. 33-35). Kybartų pataisos namų direktorius 2014 m. liepos 11 d. atsakymu į prašymą Nr. (1.6)78-371 nurodė, kad lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką šiuo metu nustato galiojanti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija, kurioje nėra numatyta galimybė taikyti lygtinį paleidimą faktiškai atlikus 1/3 bausmės nuteistajam, turinčiam vaikų iki septynerių metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų (b. l. 36). Nesutikdamas su tokiu atsakymu, S. Š. apskundė jį BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, išnagrinėjęs nuteistojo S. Š. skundą, 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. 2S-4351 „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus S. Š. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nuo 2017 m. birželio 12 d., todėl šiuo metu Kybartų pataisos namų administracija neturi teisinio pagrindo perduoti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (b. l. 15-16). Sprendime, be kita ko, pažymima, kad vadovaujantis BVK 3 straipsniu, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nuo 2012 m. liepos 1 d. įstatymui nenumatant galimybės paleisti lygtinai tuos nuteistuosius, kurie faktiškai atliko 1/3 bausmės ir turi vaikų iki septynerių metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, ši paskatinimo priemonė nuo 2012 m. liepos 1 d. nuteistajam nebegali būti taikoma.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. Š. pateikė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Kybartų pataisos namų 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (1.6)78-371 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 2S-4351 bei įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b. l. 3-4, 10-11). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. Š. skundą. Teismas nutartyje konstatavo, kad buvo pagrįstai atsisakyta teikti nuteistąjį S. Š. svarstyti lygtinio paleidimo komisijai.
Nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi, S. Š. Kauno apygardos teismo prašo apginti jo teises ir teisėtus lūkesčius, t. y. iš esmės prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, Kybartų pataisos namų 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (1.6)78-371 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 2S-4351 bei įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012 m. liepos 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas tinkami neišnagrinėjo jo skundo, nepasisakė nei dėl vieno iš jo skunde nurodyto argumento. Pažymi, kad teismui jis pateikė aktualią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, tačiau teismas ja nesivadovavo. Be to, nors jis raštu išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą, apylinkės teismas neužtikrino jo dalyvavimo ir tuo pažeidė jo teisę į teisminę gynybą. Skundo autorius įsitikinęs, kad jo atžvilgiu turi būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nusikaltimo padarymo arba nuteisimo metu. Nuteistojo teigimu, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, jam buvo pasirašytinai pranešta, kad jis į lygtinį paleidimą galės pretenduoti atlikęs 1/3 paskirtosios bausmės dalį. Tačiau vėliau, buvo padaryta korekcija ir 1/3 dalis buvo pataisyta į 2/3 paskirtosios bausmės dalis, kas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Š. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų.
Nuteistajam S. Š. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, todėl pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. atsakymo jam pateikimo dieną galiojančią BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu galimas jam tik atlikus ne mažiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. S. Š. laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., jos pabaiga – 2021 m. birželio 12 d. Taigi, S. Š. 2014 m. liepos 11 d. iš jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs šiek tiek daugiau kaip 4,5 metų, kas sudaro vos daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės. Akivaizdu, kad galiojančiame įstatyme numatytos minimalios paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra privaloma taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis dar nėra atlikęs. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai konstatuota, jog nėra formalių sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, todėl teikti nuteistąjį svarstyti Komisijai dėl jo lygtinio paleidimo nebuvo teisinio pagrindo.
Nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nusikaltimo padarymo arba nuteisimo metu, t. y. iš esmės jis kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 straipsnyje, BVK 3 straipsnyje bei BVK 157 straipsnyje, aiškinimo bei taikymo klausimą. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos anksčiau galiojusios ir jam palankesnės BVK normos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, kad šiuo atveju BK 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti taikomos, nes jos reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir taikomos materialiajai baudžiamajai teisei, baudžiamajam įstatymui, nustatančiam veikos baudžiamumą bei numatančiam bausmes. Tuo tarpu bausmių vykdymo teisė nėra tapati baudžiamajai materialinei teisei. Ji neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, ji reglamentuoja bausmių vykdymo tvarką, todėl ir bausmių vykdymo tvarką nustatantiems įstatymams taikomi kiti kriterijai ir principai, šiuose įstatymuose įtvirtintos kitos bendrojo pobūdžio teisės normos, o taip pat ir kitos įstatymo galiojimo laike bei erdvėje nuostatos.
Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl, nors bausmės vykdymo pradžioje S. Š. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 157 straipsnio nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos nebegalioja, BK 3 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.
Kaip jau minėta, S. Š. nuteistas laisvės atėmimu 12 metų ir šiuo metu nėra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos bausmės dalies. Tokiu būdu nėra vienos iš formalių sąlygų lygtiniam paleidimui ir sprendimas atsisakyti nuteistąjį teikti dėl lygtinio paleidimo, yra pagrįstas ir teisėtas.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, išsamiai išanalizavo esminius skundo teisinius argumentus ir į juos atsakė. Teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos. Nors nuteistasis teigia, kad teismas nepasisakė dėl skunde nurodytos aukštesniojo teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Pažymėtina, kad nuteistasis skunde nurodo išimtinai tik apylinkių teismų sprendimus, ir tik tuos, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai. Tuo tarpu teismų praktika šios kategorijos bylose formuojama taip, jog BK 3 straipsnio nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne BVK nuostatoms (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-532-485/2014 ir pan.). Be to, nors pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog nebuvo identiškos aplinkybės, ar ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad, nors galiojantys įstatymai ir nedraudžia nuteistajam paduoti prašymą Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau nesuėjus BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytam terminui, tokio prašymo svarstymas butų teisiškai beprasmis. Komisija negalėtų priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Taigi, pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad Kybartų pataisos namų administracijos sprendimas – atsisakymas nuteistojo S. Š. prašymą pateikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą, yra pagrįsti.
Kritiškai vertintinas S. Š. skundo argumentas apie tai kad, nors jis raštu išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą, apylinkės teismas neužtikrino jo dalyvavimo ir tuo pažeidė jo teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis. Kitais atvejais rengti teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis, jo gynėjas, yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją. Kitų duomenų, kurie duotų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta. Nuteistojo prašymas pristatyti jį teismo posėdį pagrįstai netenkintas, nes ruošiantis teismo posėdžiui buvo nutarta skundą nagrinėti dalyvaujant tik prokurorui ir pataisos namų atstovui (b. l. 38).
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.