- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- AS-525-167-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- Jungtinės
- Trečiasis asmuo
- V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Jungtinės profesinės sąjungos padalinys Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA) darbuotojų profesinė sąjungą prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį „Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija)“; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo dalies „Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija)“ galiojimą nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Nurodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir (ar) pasidarys negalimas, nes V. M. nebegalės būti grąžinta į užimamas pareigas, kadangi tokia pareigybė jau bus panaikinta, pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos bus perskirstytos kitiems tarnautojams. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimas užsitęs, V. M. nebegalės būti grąžinta į buvusią darbovietę, nes nuo 2010 m. liepos 1 d. Klaipėdos AVA likviduojama. Tokiu atveju minėtas asmuo praras galimybę teikti prašymą dėl perkėlimo į valstybės institucijas ar savivaldybių administracijas, perimančias apskričių viršininkų vykdytas funkcijas. Teigė, jog Klaipėdos AVA teisės šiuo atveju nebus pažeistos, nes minėta pareigybė naikinama ne dėl 2010 metais sumažėjusių asignavimų institucijai, taip pat ne dėl naikinamų funkcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Įsakymo 1 punkto dalies dėl švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybės panaikinimo galiojimą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS16-528/2007, AS10-349/2007), įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog prašymas tenkintinas, nes, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir galimai priėmus palankų pareiškėjui teismo sprendimą, bus apsunkintas realus teismo sprendimo įvykdymas ir realiai gali būti pažeistos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisės. Vykdant ginčijamą administracinį aktą iki ginčo išnagrinėjimo teisme, gali tapti neįmanomu iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas.
II.
Atsakovas Klaipėdos AVA pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių išvadą, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ir realiai gali būti pažeistos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir nurodo, jog Klaipėdos AVA nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduojama, todėl Įsakymo galiojimo sustabdymas neturi jokios prasmės. Tokia pareigybė bus apskritai panaikinta nuo minėto įstatyme nurodyto termino, nepaisant to, kad galimai byloje priimtas sprendimas dar bus neįsiteisėjęs. Byloje nepateikta įrodymų, kad iki Klaipėdos AVA likvidavimo trečiojo suinteresuoto asmens vykdytas funkcijas numatyta perduoti valstybės institucijoms ar savivaldybių administracijoms, perimančioms apskričių viršininkų vykdytas funkcijas. Kadangi toks perdavimas nenumatytas, trečiasis suinteresuotas asmuo neturės galimybės įstatymų nustatyta tvarka būti perkeltas į analogiškas valstybės tarnautojo pareigas kitose institucijose, todėl Įsakymas niekaip realiai negali pažeisti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas, skundu prašydamas panaikinti Įsakymo dalį, taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo dalies galiojimą. Toks prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, jog galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. negalės būti grąžinta į užimamas pareigas, nes jos bus panaikintos, funkcijos bus perskirstytos kitiems tarnautojams, ji nebegalės būti grąžinta į buvusią darbovietę, nes nuo 2010 m. liepos 1 d. Klaipėdos AVA likviduojama. Tokiu atveju minėtas asmuo praras galimybę teikti prašymą dėl perkėlimo į valstybės institucijas ar savivaldybių administracijas, perimančias apskričių viršininkų vykdytas funkcijas.
Byloje nustatyta, jog ginčijamo Įsakymo 1 punktu, be kitų pareigybių, panaikinta Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė.
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustatė, jog apskričių viršininkų pareigybės panaikinamos ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. To paties straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be kita ko, įpareigota iki 2009 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriais būtų perskirstytos apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijos, nustatomas ir (arba) keičiamas valdymas aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Sutiktina su atsakovo pateiktais argumentais, jog byloje nepateikta įrodymų, kad trečiojo suinteresuoto asmens vykdytos funkcijos iki Klaipėdos AVA likvidavimo apskritai bus perduodamos kitoms institucijoms ar kad, nepanaikinus minėtos pareigybės, jas užimančiam valstybės tarnautojui būtų sudaryta galimybė būti perkeltam į kitas analogiškas valstybės tarnautojo pareigas kitose institucijose. Todėl vertintina, jog tokie pareiškėjo argumentai grįsti prielaidomis, kurios negali būti pagrindu sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad pagal Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas apskričių viršininkų administracijos likviduojamos nuo 2010 m. liepos 1 d., byloje nepateikta įrodymų, jog, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, trečiojo suinteresuoto asmens teisių apimtis pasikeistų, lyginant su ta, kai reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos, konstatuotina, jog pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamos Įsakymo dalies galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir pareiškėjo Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.