Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vadu, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters I. A. vardu. Pareiškime nurodo, kad augina nepilnametę dukrą I. A., gimusią(duomenys neskelbtini). Dukters tėvas – A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko du lengvieji automobiliai, garažas (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos banke. Pareiškėjos dukters tėvo palikimo įpėdiniai pagal įstatymą yra I. A. ir kita jo pilnametė dukra iš kitos santuokos. Paveldėjimo byla užvesta Širvintų rajono I-ame notaro biure. Nepilnametės dukros I. A. teisės, priėmus palikimą nebus pažeistos, nes palikėjas neturėjo skolų ir palikimo priėmimas užtikrins nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio nuostatas, palikėjo vaikai yra įpėdiniai pagal įstatymą. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir A. A. yra nepilnametės I. A., gimusios(duomenys neskelbtini), tėvai. A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (4,5 b. l.), todėl prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, išdavimo, pateikia tik pareiškėja ir turi teisę nepilnametės dukters vardu, atsižvelgiant į jos interesus, priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo mirties.

Teismas pagal pareiškėjos pateiktus duomenis nenustatė aplinkybių, kurios, priimant palikimą, galėtų pažeisti nepilnametės dukters interesus (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, palikėjas kreditorių neturėjo.

Teismas, siek­da­mas ap­sau­go­ti ne­pil­na­metės tei­ses, nustato, jog pa­li­ki­mo priėmimas turi bū­ti at­lie­ka­mas pa­li­ki­mo pri­ėmi­mo pa­gal apy­ra­šą bū­du. Teismas pažymi, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.53 straipsniu, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 579 – 582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Vidos Bonikatienės prašymą tenkinti.

Leisti pareiškėjai V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikėjo A. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą pagal turto apyrašą.

Pareiškėjai išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.