Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja senuose nuotraukų albumuose ir dokumentuose rado testamentą, kurį buvo surašiusi pareiškėjos tolima giminaitė (močiutės iš tėvo pusės sesuo) S. A.. Testamentas surašytas 1996 m. spalio 11 d. Testamentu S. A. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys (1,27 ha žemės (duomenys neskelbtini)) paliko A. V., t. y. pareiškėjai. 1996 m. spalio 11 d. testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini). seniūnas A. K.. Pareiškėjos teta, būdama gyva, ne kartą minėjo, kad žemę paliks pareiškėjai, tačiau ši niekada nematė žemės dokumentų, S. A. niekada nepasakė ir neužsiminė pareiškėjai, kad surašė testamentą. Pareiškėjos teta mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties pareiškėja pasiėmė kai kuriuos mirusiosios daiktus, tarp jų – albumus, maldaknygę. Po S. A. mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. S. A. neturėjo savo šeimos, buvo netekėjusi, nesusilaukė vaikų. Pareiškėja, suradusi testamentą, kreipėsi į Registrų centrą, iš kurio sužinojo, kad mirusiosios vardu yra įregistruotas 1,26 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatytu terminu pas notarą dėl turto paveldėjimo pagal testamentą po tetos mirties pareiškėja nesikreipė, nes neturėjo šio dokumento, nebuvo jo mačiusi ir nežinojo, kad S. A. paliko jai savo nekilnojamąjį turtą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsnis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, b. l. 20, 21).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad S. A., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 16).1996 m. spalio 11 d. S. A. sudarė oficialų testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys (1,27 ha žemės (duomenys neskelbtini)), palieka A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. šios bylos pareiškėjai, kurios mergautinė pavardė „V.“. Testamentas sudarymo dieną patvirtintas (duomenys neskelbtini)seni ūnijos seniūno A. K. (b. l. 7-9, 13-15). Po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) jos turto paveldėjimo byla nebuvo inicijuota (duomenys neskelbtini) r. sav. 3-iame notaro biure, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 11). Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, mirus S. A. pareiškėja į notarą dėl mirusiosios turto paveldėjimo nesikreipė, nes apie sudarytą testamentą sužinojo neseniai jį suradusi tarp perimtų S. A. senų dokumentų ir nuotraukų.

S. A. palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Pareiškėja A. M. kaip testamentinė įpėdinė turi teisę į po S. A. mirties atsiradusį palikimą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis, 571 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja A. M. per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo po tetos S. A. mirties dėl svarbios priežasties – pareiškėjai nebuvo žinoma apie testamento sudarymą, nes testatorė neinformavo pareiškėjos apie šias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Mirusioji neturėjo sutuoktinio, vaikų ar kitų giminaičių, pretenduojančių į jos turtą (b. l. 34).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, jos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas S. A. palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos A. M. pareiškimą.

A. A. Mykolaitienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti po S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.