Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovei adv. S. Ž., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 74/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), asmenine M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

S. J. atstovė adv. S. Ž. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. K. ir M. J. (po santuokos sudarymo - „K.“). Dar iki santuokos sudarymo, M. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. J.. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė S. J. yra R. J. dukra, bei M. K. anūkė.

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad M. K. vardu yra registruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat jos vardu yra registruotos ir 74/100 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurios įgytos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2011-02-04 sudarytu testamentu, M. K. paliko jai priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), savo anūkei - ieškovei S. J..

M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Teisė paveldėti po jos mirties likusį turtą priklausė pirmos eilės įpėdiniui - sūnui R. J., bei pergyvenusiam sutuoktiniui - V. K.. Tačiau V. K. (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo atsisakymą atsisakė jam priklausančios mirusios sutuoktinės M. K. palikimo dalies. Savo ruožtu kitas jos įpėdinis - sūnus R. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu visas paveldėjimo teises į mirusiosios M. K. turtą padovanojo savo dukrai - ieškovei S. J.. Atsižvelgiant į tai, ieškovė S. J. yra vienintelė (duomenys neskelbtini) mirusios M. K. turto paveldėtoja pagal įstatymą ir pagal testamentą.

M. K. turto paveldėtoja - ieškovė S. J. 2016-10-13 ieškiniu prašė pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 74/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), asmenine M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki minėto kodekso įsigaliojimo (t.y. iki 2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d., įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (Santuokos ir šeimos kodekso 22 str., Lietuvos Respublikos CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d.). Jeigu civilinė byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos CK, tai turi būti daroma ne pagal Santuokos ir šeimos kodekso, o pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Todėl, nors ginčo nekilnojamasis turtas ir buvo įgytas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 str., preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nors turtas ir įgytas santuokoje, jis gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje civ. byloje nėra pateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 74/100 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išimtinai už M. K. lėšas. Tačiau nagrinėjamoje civ. byloje surinktų ir teismo posėdyje betarpiškai ištirtų faktinių duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad minėtas nekilnojamasis turtas M. K. buvo įgytas kaip jos asmeninė nuosavybė ir jai priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Pirma, tiek 1992-04-27 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 1996-03-22 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkėja yra nurodyta asmeniškai M. K..

Antra, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, tiek buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tiek 74/100 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininke yra nurodyta tik M. K..

Trečia, ypatingai svarbia aplinkybe sprendžiant nagrinėjamoje civ. byloje kilusį ginčą teismas laiko tai, kad (duomenys neskelbtini) testamente, M. K. išreikšdama savo valią nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausantį butą 2 (antrąjį), su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), palieka S. J.. Tai liudija, kad minėto testamento surašymo metu, M. K. net neabejojo ir aiškiai suvokė, jog visas nurodytas butas priklauso tik jai vienai, dėl ko ji visą butą ir paliko savo anūkei S. J.. Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių duomenų, kad jos sutuoktinis V. K. būtų prieštaravęs tokiai M. K. valiai bei jos patvarkymui, ar būtų nesutikęs su sutuoktinės surašytu testamentu.

Ketvirta, po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. K. 2011-08-05 parašė atsisakymą nuo jam priklausančios mirusios sutuoktinės turto dalies. Tai netiesiogiai liudija, jog jam buvo žinoma, kad sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, dėl ko į jį jis ir nepretenduoja.

Penktą, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. Š. nurodė, kad pažinojo Mariją ir V. K.. Buvo geras M. K. sūnaus R. J. draugas, todėl dažnai pas juos lankydavosi. Prisimena, kad M. K. turėjo du butus Birštone. Kiek žino, tai tie butai visada buvo M. K., o V. K. tą žinojo ir pripažino. Visada buvo kalbama, kad visą turtą po mirties M. K. paliks R. J. dukrai, savo anūkei S. J..

Todėl, (1) nurodytos ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės, t.y. kad tiek įsigyjant butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tiek įsigyjant 74/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja buvo nurodyta tik M. K., o vėliau tik ji buvo registruota minėto nekilnojamojo turto savininke, (2) pačios M. K. veiksmai, t.y. kad ji (duomenys neskelbtini) testamentu išreiškė savo valią dėl viso buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o ne dėl jo dalies, palikimo S. J., taip pat (3) V. K. veiksmai, t.y. jokių pretenzijų dėl ginčo nekilnojamojo turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo nepareiškimas, bei sau priklausančios palikimo dalies atsisakymas, leidžia daryti išvadą, kad nurodytas nekilnojamais turtas buvo įgytas asmeniškai M. K. ir jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos tiek pačios ieškovės S. J. paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojo N. Š. paaiškinimais, bei patvirtina pareikšto ieškinio materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.). Todėl ieškovės S. J. 2016-10-13 pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei 74/100 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Priimdamas civ. byloje sprendimą, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė S. J., kurios naudai priimtas sprendimas, neprašė priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).

Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei taip pat nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė, nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., 259 str., 265 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 74/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), asmenine M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.