Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui (dalyje posėdžių),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S., 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kilus įtarimui, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jį tikrinančiam policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeidė padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

Be to, K. S., 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. S., 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jį tikrinantiems policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis po darbo apie 18 val. grįžo namo, pastatė automobilį prie parkingo ir nuėjo namo. Po 21 val. pastebėjo, kad automobilyje paliko rankinę. Jam einant atgal prie automobilio, iš kažkur atsirado du vyrai, kurie jį užpuolė, pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, neva jis padarė kažkokį įvykį. Vyriškiai jį užpuolė, paguldė ant žemės. Nežino, kodėl minėti vyrai taip elgėsi. Alkoholio tą dieną jis nebuvo vartojęs. Minėti vyriškiai jį sulaikė, paskambino policijai. Atvažiavę patruliai apžiūrėjo automobilius ir iškvietė Kelių policiją. Jo automobilis kažkiek pajudėjo, bet kito automobilio neapgadino, kito automobilio savininkas jokių pretenzijų neturi. Automobilis pajudėjo, nes stovėjo šiek tiek nuokalnėje, nelygiai. Jei jis paliko automobilį neišjungęs bėgio, galbūt peršoko pavarą. Jo automobilis apdraustas, tačiau jis pražiopsojo terminą ir nepratęsė. Tą dieną automobilis nebuvo apdraustas. Vairuotojo pažymėjimo laiku nepakeitė, jis tarybinis. Apie blaivumą niekas nieko nekalbėjo, pasodino į mašiną, valandą laukė Kelių policijos pareigūnų. Kai šie atvažiavo, patraukė jo automobilį, pažiūrėjo, kad nėra jokių apgadinimų ir nuvežė jį į Kelių policiją. Kiek pamena, niekas jam nesiūlė tikrintis blaivumo. Galėjo būti, kad jis sustojo ir neužtraukė rankinio stabdžio, neįjungė pavaros, dėl to automobilis pariedėjo. „Opel Astra“ automobilis priklauso jo draugei J. K., jos vardu automobilis ir draustas. Pirkimo – pardavimo sutartys yra, bet automobilis neregistruotas jos vardu. Minėtu automobiliu naudojasi jie abu. Jam atrodo, kad minėtą automobilį žmona pirko sau, tačiau jai nepatiko mechanika. Minėtą dieną jam grįžus namo, J. K. buvo namuose su vaikais, nedirbo. Anksčiau jis dirbo policijoje vyriausiuoju tyrėju.

Liudytojas M. K. apklausiamas teisme parodė, kad posėdžių salėje esantį asmenį (t. y. K. S.) jis matė įvykio metu. Važiavo automobiliu „VW Golf“ namo, Laisvės prospektu, buvo vakaras, jau po 21 val., tikslios dienos neprisimena. Pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Astra“. Automobilis „Opel Astra“ važiavo pažeidinėdamas KET. Pamanė, kad vairuotojas galbūt kalbasi telefonu, todėl minėtą automobilį aplenkė. Tuomet „Opel Astra“ vairuotojas jį aplenkė. Tuomet jis pradėjo važiuoti automobiliui „Opel Astra“ iš paskos. Minėtas automobilis pasuko į duomenys neskelbtini) gatvę. Lenkdamas automobilį „Opel Astra“ jis matė asmens veidą, tai tas asmuo, kuris šiandien yra salėje (K. S.). Asmuo per pėsčiųjų perėją pravažiavo nesustojęs ir įsuko į kiemą. Minėtas automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. aikštelės galą, apsisuko. Jis irgi apsisuko ir pastebėjo, kad iš automobilio išlipo neblaivus asmuo. Tai jis pastebėjo iš asmens eisenos. Asmuo išlipo, perėjo į kitą automobilio pusę, paėmė iš automobilio savo daiktus. Jis asmeniui pasakė, kad pastarasis yra išgėręs, o asmuo jam atsakė „na ir kas?“, Jis asmeniui pasakė, kad kvies policiją, asmuo jam atsakė, kad jis niekur nevažiavo. Šalia ėjo moteris, kurios jis paprašė paskambinti 112. Asmuo pradėjo bėgti. Nubėgus nuo įvykio vietos 50 metrų, asmenį sugavo du vyrai, jie trise buvo prie minėto asmens. Po to asmuo vėl pradėjo bėgti. Jis tuo metu pareigūnams jau buvo pranešęs apie įvykį, visi grįžo prie asmens automobilio, atvažiavo pareigūnai. Iki sulaikymo jis nematė, kad asmuo vartotų alkoholį. Jis (t. y. M. K.) sulaukė pareigūnų. Asmuo savo automobiliu įsirėmė į kitą automobilį. Tuo metu, kai pareigūnai bendravo su asmeniu, jis nedalyvavo, tik parašė paaiškinimą. Sulaikyme dalyvavusių asmenų jis nepažįsta, tai buvo atsitiktiniai žmonės, kurie pagalvojo, kad įvyko plėšimas. Kai sulaikė asmenį, jis tą asmenį laikė už rankos ir užuodė alkoholio kvapą. Anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jis nepažinojo, su juo susitikęs nebuvo. Papildomai paaiškino, kad važiavo automobiliui „Opel Astra: iš paskos nuo PC „Mandarinas“ iki (duomenys neskelbtini) gatvės (du tris kilometrus), norėdamas įsitikinti, kodėl yra daromi KET pažeidimai, eismas buvo neintensyvus. Asmuo atvažiavo į gatvelę, kur yra parkingas, apsisuko, pastatė mašiną ir jis asmeniui užblokavo išvažiavimą. Aplenkdamas automobilį „Opel Astra“ jis pasižiūrėjo, ar asmuo kalba telefonu. Asmuo telefonu nekalbėjo, jis pamanė, kad asmuo yra kažko pavartojęs. Kad asmuo galimai pažeidinėja KET, pareigūnams apie tai jis nepranešė. Atvažiavus pareigūnams asmuo dar nusišlapino, grįžęs jo paklausė, ar jis gerai jaučiasi įskundęs.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė nuo 2016 m. gruodžio 18 d. yra J. K. (b. l. 10).

Byloje pridedama vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas pranešimas, susijęs su nagrinėjamu įvykiu (b. l. 25, 26, 27).

Dėl K. S. pareikšto kaltinimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole išdėstytos faktinės aplinkybės pasitvirtino tik iš dalies.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti privalomi visi šie elementai, todėl jeigu bent vieno iš paminėtų elementų nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 423 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo asmenims, kurie prieš tai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą). Taigi, šioje byloje K. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ribose kvalifikuojant jo veiką pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pirmiausia būtina remiantis surinktais įrodymais nustatyti šio nusižengimo objektyviosios pusės požymį – veiką, kuri šios teisės normos dispozicijoje susideda iš kelių būtinų veikų, t. y.: 1) kad jis vairuodamas transporto priemonę padarė KET pažeidimą; 2) kad šis KET pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą (sugadinimą) (eismo įvykį); 3) kad po šio eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. S. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., jo sugyventinei priklausančiu, tačiau jo naudojamu automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo ir pastatė jį aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli jo gyvenamojo namo. Tokia išvada darytina sugretinus K. S. parodymus su liudytojų parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga. Teismo posėdžio metu apklausiamas K. S. parodė, kad jis po darbo apie 18 val. grįžo namo, pastatė automobilį prie parkingo ir nuėjo namo. K. S. teigimu, galėjo būti taip, kad jis neužtraukė rankinio stabdžio, neįjungė pavaros, dėl ko jo vairuojamas automobilis kažkiek pajudėjo. Taigi iš K. S. duotų parodymų matyti, jog jis iš esmės pripažįsta, kad minėtą vakarą jis vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatė jį kieme. Visgi K. S. parodymai apie tai, kad jis namo grįžo apie 18 val., vertintini kritiškai ir atmetami, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek kita byloje esanti medžiaga patvirtina, jog automobilį K. S. aikštelėje pastatė apie 21.34 val. Pirmiausia tai matyti iš liudytojo M. K., kuris visą laiką nuo Laisvės pr. važiavo paskui K. S. vairuojamą automobilį ir nusekė jį iki pat stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parodymų, taip pat iš liudytojos J. K. parodymų apie tai, kad jos sugyventinis K. S. visada iš darbo grįžta apie 21.00 val., panašiu metu jis parėjo namo ir nagrinėjamo įvykio dieną. Be to, aplinkybę apie tai, kad K. S. automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo ir pastatė jį aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 28 d., būtent apie 21.34 val., patvirtina ir policijos įvykio registro išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.32 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie „BIG“ pranešėjas sulaikė asmenį, kuris vairavo neblaivus automobilį (b. l. 5). Susiejus šiuos policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis su liudytojo M. K. parodymais apie tai, kad K. S. jis ir kiti du asmenys sulaikė iš karto po to, kai K. S. išlipo iš automobilio, kuriuo atvažiavo, ir pradėjo bėgti, darytina išvada, jog būtent apie 21.34 val. K. S. atvažiavo automobiliu „Opel Astra“ ir pastatė jį aikštelėje. Iš esmės toks pats asmens vairavimo faktas yra nurodytas ir rašytiniame M. K. paaiškinime (b. l. 8), kuriame pateiktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Pastebėtina, kad liudytojo M. K. parodymus patvirtina ir detalizuoja BPC pateiktas garso įrašas, kuris perklausytas teismo posėdyje, o jį perklausius liudytojas patvirtino, kad įraše užfiksuotas jo pranešimas tuoj po sustojimo. Minėto garso įrašo darymo laikas atitinka liudytojo M. K. parodymų turinį (b. l. 26-27). Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausiami policijos pareigūnai O. J. bei A. S., be kita ko, paaiškino, jog jie, atvykę į įvykio vietą, patikrino automobilio variklį, kuris buvo šiltas, taigi jie įsitikino, kad automobiliu buvo važiuota neseniai. Taigi, paminėti įrodymai patvirtina ir detalizuoja liudytojo M. K. parodymus, todėl teismas pripažįsta juos patikimais ir atitinkančiais ANK 569 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Juo labiau, kad ir pats K. S. nenurodė jokių įtikinamų esminių aplinkybių, kurios leistų netikėti liudytojų parodymais, ar vertinti juos kaip neatitinkančius objektyvios tiesos siekiant K. S. apkalbėti. K. S. gynėjo versija, kad šis kaip anksčiau dirbęs policijos tyrėju gali turėti priešų ir dėl to gali būti liudytojo apkalbamas, yra hipotetinė ir niekuo nepagrįsta. Tuo tarpu gynybos teiginiai, kad pats liudytojas M. K. važiuodamas paskui K. S. darė KET pažeidimus, pagrįstos tik gynėjo samprotavimu pagal liudytojo parodymų turinį akcentuojant tai, kad jei jau šis parodė, jog K. S. važiuodamas darė KET pažeidimus, tai juos darė ir iš paskos važiuodamas liudytojas M. K. Pažymėtina, kad jokie kiti, nei nurodyti administracinio nusižengimo protokole, KET pažeidimai K. S. neinkriminuojami, todėl ši gynybos versija niekuo nepagrįsta ir nedaro liudytojo M. K. parodymų nepatikimais. Visi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog K. S. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., jo sugyventinei priklausančiu, tačiau jo naudojamu automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo ir pastatė jį aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli jo gyvenamojo namo.

Visgi pirmiau nurodyti K. S. padaryti veiksmai patys savaime neužtraukia jam administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi kaip jau minėta, kvalifikuojant veiką pagal šį ANK straipsnį būtina nustatyti ir kitus būtinus veiką apibūdinančius objektyviuosius požymius. Protokole nurodytomis aplinkybėmis K. S. veiką kvalifikuojant pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, be kita ko, turi būti įrodyta, kad asmuo padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), t. y., kad jis sukėlė eismo įvykį. Būtent tokia situacija apibrėžiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 12 punkte, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam K. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra pateiktas kaltinimas pažeidus kokį nors KET punktą, galimai lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) (eismo įvykį), apsiribojant tik bendro pobūdžio KET 5 punkto norma, nustatančia pareigą eismo dalyviams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Nors pagal administracinio nusižengimo protokolą K. S. kaltinamas tuo, kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įtariama neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sustojo ir paliko automobilį stovėti neužtraukęs rankinio stabdžio bei neįjungęs pavaros ir dėl to automobilis nuriedėjo ir apgadino priekyje stovėjusį automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tikrintis blaivumą atsisakė, visgi administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš tiesų būtų buvęs apgadintas, o tai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą yra būtina sąlyga pripažįstant kilusį įvykį eismo įvykiu. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, iš byloje esančių nuotraukų išties matyti, jog automobiliai „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi kontaktuodami vienas su kitu (b. l. 13-15), tačiau pažymėtina, jog šis kontaktas pats savaime nereiškia, kad kuris nors iš automobilių buvo iš tiesų apgadintas. Štai automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas R. G. apklausiamas teisme paaiškino, jog jam paskambino pareigūnai ir pranešė, kad jo automobilis minimaliai apgadintas, praktiškai nesimato jam padarytos žalos, jokių priekaištų jis neturi, jokių materialinių nuostolių jis nepatyrė. Taigi iš šių suinteresuoto asmens R. G. teisme duotų parodymų matyti, jog iš esmės jokia žala jo vairuojamam automobiliui „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryta nebuvo. Netikėti tokių R. G. parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad R. G. gali būti suinteresuotas duoti K. S. palankius parodymus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. taip pat neginčijo aplinkybės, jog galimai dėl to, kad jis neužtraukė rankinio stabdžio ir neįjungė pavaros, jo automobilis šiek tiek pajudėjo ir lietė kitą automobilį, tačiau taip pat nurodė, jog kito automobilio jis neapgadino ir kito automobilio savininkas jokių pretenzijų neturi. Apklausiamas teisme liudytojas M. K. parodė, jog K. S. automobilis įsirėmė į kitą automobilį, tačiau nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad šio įvykio metu kitas automobilis būtų patyręs kokius nors apgadinimus. Liudytojas policijos pareigūnas O. J. davė analogiškus parodymus apie tai, kad įvykio vietoje buvo rasti du automobiliai, kurie buvo vienas į kitą įsirėmę, tiesiog susilietę. Pažymėtina, jog nei vienas iš teisme apklaustų policijos pareigūnų nenurodė jokių apgadinimų, kurie neva buvo padaryti automobiliui „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jų neįvardino ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4). Nors iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 7), visgi šie duomenys nėra konkretizuoti, nėra aišku, kokie apgadinimai padaryti, nes iš byloje esančių nuotraukų juos identifikuoti labai sunku ar netgi nėra tokios galimybės. Taigi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių patikimų ir neabejotinų įrodymų apie tai, kad analizuojamo įvykio metu automobilis „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš tiesų būtų buvęs apgadintas.

Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje žala (t. y. automobilio sugadinimas), kaip vienas iš administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių, nėra įrodyta, atitinkamai nėra įrodyta, kad K. S. sukėlė eismo įvykį, t. y. padarė kokį nors KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą (sugadinimą). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad šiuo atveju K. S. veikoje nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. S. nagrinėjamo įvykio metu, kilus įtarimui, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jį tikrinančiam policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė leistis patikrinti blaivumą, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeidė KET 17 punkto reikalavimus, įtvirtinančius vairuotojų pareigą policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje jau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad K. S. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., jo sugyventinei priklausančiu, tačiau jo naudojamu automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo ir pastatė jį aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli jo gyvenamojo namo. Kartu buvo paneigta K. S. versija apie tai, kad jis niekur nevažiavo, o automobilį buvo kieme pastatęs 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 18 val. ir apie 21.34 tik atėjo į automobilį pasiimti daiktų. Teismas taip pat atmeta ir K. S. parodymus apie tai, kad apie blaivumą niekas nieko nekalbėjo, kiek pamena, niekas jam nesiūlė tikrintis blaivumo. Tokie atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai paneigti kitais byloje esančiais tarpusavyje sutampančiais įrodymais. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma leidžia spręsti, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo pakankamas pagrindas įtarti, jog K. S. galimai būdamas neblaivus vairavo automobilį, todėl į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykę policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą reikalauti, kad jis pasitikrintų blaivumą ir būtų nustatyta, ar tikrai šis asmuo padarė KET pažeidimą. Antai iš liudytojo M. K. teisme duotų parodymų matyti, jog jis važiuodamas automobiliu pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Astra“, kuris važiavo pažeidinėdamas KET. Pamanė, kad vairuotojas galbūt kalbasi telefonu, todėl minėtą automobilį aplenkė. Tuomet „Opel Astra“ vairuotojas jį aplenkė. Tuomet jis pradėjo važiuoti automobiliui „Opel Astra“ iš paskos. Minėtas automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. aikštelės galą, apsisuko. Jis irgi apsisuko ir pastebėjo, kad iš automobilio išlipo neblaivus asmuo. Liudytojo teigimu, tai jis pastebėjo iš asmens eisenos. Asmuo išlipo, perėjo į kitą automobilio pusę, paėmė iš automobilio savo daiktus. Jis asmeniui pasakė, kad pastarasis yra išgėręs, o asmuo jam atsakė „na ir kas?“. Jis asmeniui pasakė, kad kvies policiją, asmuo jam atsakė, kad jis niekur nevažiavo. Šalia ėjo moteris, kurios jis paprašė paskambinti 112. Asmuo pradėjo bėgti. Nubėgus nuo įvykio vietos 50 metrų, asmenį sugavo du vyrai, jie trise buvo prie minėto asmens. Po to asmuo vėl pradėjo bėgti. Jis tuo metu pareigūnams jau buvo pranešęs apie įvykį, visi grįžo prie asmens automobilio, atvažiavo pareigūnai. Iki sulaikymo jis nematė, kad asmuo vartotų alkoholį. Iš esmės analogiškus paaiškinimus liudytojas M. K. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinime (b. l. 8). Iš byloje esančio policijos įvykių registro išrašo matyti, jog iš tiesų 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.32 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie „BIG“ pranešėjas sulaikė asmenį, kuris vairavo neblaivus automobilį (b. l. 5). Be to, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo (b. l. 27) turinys taip pat patvirtina, jog policijai skambučiu buvo pranešta apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) pranešėjas su kitais asmenimis sulaikė neblaivų asmenį, kuris bandė bėgti. Teismo posėdžio metu M. K. patvirtino, jog tai jis skambino Bendrajam pagalbos centrui ir kad tai yra jo pranešimas. Kaip matyti iš policijos pareigūnų teisme duotų parodymų bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, pranešėjas jiems gana išsamiai įvykio vietoje papasakojo įvykio situaciją, todėl liudytojo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atvykusiems policijos pareigūnams pareikalauti, kad asmuo, kuris įtariamas vairavęs neblaivus, pasitikrintų blaivumą. Maža to, teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai R. M., O. J. bei A. S. nurodė analogiškas aplinkybes apie tai, kad nuo K. S. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasak minėtų liudytojų, K. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Analogiškos aplinkybės apie tai, kad K. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau šis tą daryti kategoriškai atsisakė, yra užfiksuotos ir policijos pareigūnų O. J. bei R. M. 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4). Netikėti šių liudytojų parodymais bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, išsamūs, esminėse detalėse neprieštaraujantys tarpusavyje, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti K. S. ir duoti jam nepalankius parodymus.

Atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, darytina išvada, jog K. S. nagrinėjamo įvykio metu, kilus įtarimui, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jį tikrinančiam policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo. Atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje, todėl konstatuotina, jog K. S. tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad K. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytos esminės ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo faktinės aplinkybės, t. y. kad K. S. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įtariama neblaivus, kad vėliau atvykusiems policijos pareigūnams pareikalavus vengė neblaivumo patikrinimo. Nuo šių protokole nurodytų faktinių aplinkybių jis gynėsi apklausiamas teisme ir teigdamas, kad automobilio apskritai nevairavo bei, kad tikrintis blaivumą jo niekas neprašė, todėl teismui pašalinus iš protokolo faktines aplinkybes, susijusias su K. S. neva sukeltu eismo įvykiu ir veiką perkvalifikavus iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į 422 straipsnio 7 dalį, jo teisė į gynybą nėra varžoma. Kartu teismas sprendžia, kad tas faktas, jog K. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nuorodos į KET 17 punkto nuostatų pažeidimą, neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiką, kadangi ANK 422 straipsnio 7 dalies dispozicija nėra blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisyklių atitinkamus straipsnius.

Dėl K. S. kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Tuo tarpu ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog K. S. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, numatančius, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama, be kita ko, transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu. Be to, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog K. S., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir jį tikrinantiems policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus, numatančius, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. parodė, jog protokole nurodytą dieną automobilis nebuvo apdraustas, vairuotojo pažymėjimo jis laiku nepasikeitė. Taigi iš tokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, jog jis iš esmės neneigia savo kaltės dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog protokole nurodytą dieną ir nurodytu metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.34 val., K. S. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi kartu darytina išvada, jog jis vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kurio jis nepateikė jį tikrinantiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūno O. J. 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad K. S. vairuotas automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kad K. S. pateikė pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 3), patvirtina K. S. kaltę dėl minėtų nusižengimų padarymo. Be to, iš byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, jog vairuotojo pažymėjimas yra nebegaliojantis (b. l. 12). Tai senos formos (popierinis laminuotas) vairuotojo pažymėjimas, kuris galiojo iki 2017 m. vasario 3 d.

Taigi, teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog K. S. vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Be to, jis vairavo automobilį, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jo nepateikė jį tikrinantiems policijos pareigūnams, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus, todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymius.

Dėl K. S. skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas K. S. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (asmuo padarė tris tyčinius nusižengimus), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – yra vidutinio amžiaus, jo teigimu dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, K. S. už kiekvieną nusižengimą atskirai skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiui, o už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 422 straipsnio 9 dalis), kurio terminas nustatytinas artimesnis vidurkiui.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 422 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septyniasdešimties eurų (70 Eur) dydžio baudą.

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų (1450 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų (1450 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17071703148 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.