Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - Kauno apskrities VMI, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. K. prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009-11-06.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2009-11-06 mirė jo sutuoktinė B. S. K., kuri iki mirties kartu su pareiškėju gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Santuoka sudaryta 1956 m. Mirus sutuoktinei jos vardu nebuvo jokio registruoto turto, todėl pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Šiuo metu, siekiant parduoti pareiškėjo vardu įregistruotą dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjui tapo žinoma, kad šis santuokoje įgytas turtas laikomas jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu kieno vardu įregistruotas viešame registre. Pareiškėjas negali turto parduoti, terminas palikimui priimti jau seniai yra pasibaigęs. Pareiškėjas yra solidaus 90 metų amžiaus, šiuo metu nebėra socialiai aktyvus, todėl jis nežinojo ir nesuprato, kad dėl jo vardu registruoto turto, kuris yra įgytas santuokoje, jis turėjo priimti palikimą kreipdamasis į notarą. Pareiškėjas nesuprato, kad jo vieno vardu viešame registre įregistruotas turtas yra laikomas sutuoktinių bendru turtu. Nesuvokdamas šios aplinkybės per visą aktualų laikotarpį pareiškėjas negalėjo realizuoti savo teisės priimti palikimą - nuvykti pas notarą ir surašyti reikiamos formos pareiškimą. Ši aplinkybė jam paaiškėjo tik tada, kai pradėjo rūpintis turto pardavimu ir kreipėsi į notarą dėl sandorio sudarymo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštaraus pareiškimui, jei ištyrus ir įvertinus įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. K., gim. 1925-10-22, su B. S. K., gim. 1924-05-24, susituokė 1956-08-15, tą patvirtina santuokos liudijimas ir jo vertimas (25-26 b.l.). Gyventojų registro 2016-08-11 pažyma (20 b.l.) patvirtina, kad palikėja B. S. K. mirė 2009-11-06 santuokoje. Palikėjos B. S. K. gyvenamoji vieta iki 2009-11-06 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo pačiu adresu deklaruota pareiškėjo D. K. gyvenamoji vieta nuo 1979-10-26 iki 2009-11-06 (6 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad kartu išgyveno 53 metus, iki palikėjos mirties, abiems pirmoji ir vienintelė santuoka.

Pareiškėjas yra įstatyminis savo sutuoktinės įpėdinis (CK 5.13 str.). Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Iš Gyventojų registro 2016-08-11 pažymos matyti, kad palikėja B. S. K. turi du vaikus R. E., gim. 1957-12-25, ir J. M., gim. 1965-07-01. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro D. Germanavičiaus 2016-07-19 raštas Nr. 70/2016 patvirtina, kad po palikėjos B. S. K. mirties paveldėjimo byla šiame notarų biure neužvesta (8 b.l.). Teismo iniciatyva 2016-09-30 patikrinti Testamentų registro duomenys, iš kurių nustatyta, kad po palikėjos mirties nėra įregistruota nei testamentų, nei palikimo ar atsisakymo faktų, nei pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Remiantis šiais duomenimis ir atsižvelgus į pakankamai ilgą septynerių metų laikotarpį po palikėjos mirties (2009-11-06), darytina išvada, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo jau seniai pasibaigęs, ir nėra jokių duomenų, kad yra kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. M. (pareiškėjo ir palikėjos duktė), patvirtino, kad nepretenduoja į mirusios mamos palikimą, ir sutinka, kad palikimą priimtų jos tėtis. Liudytoja paaiškino, kad tėvai visą gyvenimą pragyveno kartu iki mamos mirties, kitų sutuoktinių nei vienas neturėjo. Be jos pačios dar yra kita duktė R. E., tačiau ji jokių ryšių su artimaisiais nepalaiko, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Tėvai iki mamos mirties gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini). Liudytoja gyvena Jonavoje, po mamos mirties tėveliui buvo per sunku vienam likti jo namuose, jis persikėlė gyventi į Jonavą, arčiau dukters, kad galėtų padėti rūpintis jo buitimi.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad tik pradėjus rūpintis turto pardavimu paaiškėjo, kad pareiškėjo vardu įregistruotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl būtina kreiptis į teismą dėl termino palikimo priimti atnaujinimo. Įvertinus šias aplinkybes ir pareiškėjo solidų amžių, darytina išvada, jog pareiškėjas dėl sąžiningo suklydimo negalėjo savo teisės įgyvendinti įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais, todėl termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.). Termino palikimui priimti atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjo, įstatyminio įpėdinio teisės priimti palikimą (CK 5.13 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini)), mirusios 2009 m. lapkričio 6 d., mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.