- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- N-62-1989-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. kovo 9 d. nutarimu R. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 160 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių, nes jis 2007 m. vasario 21 d. vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 117 punkto reikalavimus.
II.
R. M. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad perėja buvo pervažiuota degant geltonam šviesoforo signalui, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo užpildytas klaidingai nurodant pažeidimo esmę, nes turėjo būti nurodytas KET 207 punktas. Įvykio schema netiksli. Nėra nurodytos eismo juostos, nėra atstumų tarp transporto priemonių, nėra nurodytos STOP juostos ir atstumai iki jų, pėsčiųjų eismo dalyvių išsidėstymo ir jų buvimo faktas yra išgalvotas ir neatitinkantis buvusios situacijos. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolo rašymo metu jam nebuvo detaliai ir tinkamai išaiškintos jo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi skundo netenkino. Nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, planas - schema, tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog R. M. 2007 m. vasario 21 d. apie 18 val. 20 min. vairuodamas automobilį į šviesoforo reguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiavo ir ją pervažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio l dalį. Skiriant nuobaudą pareigūnas atsižvelgė į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtent, kad 2006 m. kovo 28 d. R. M. padarytas KET pažeidimas įvertintas 6 balais, ir pagrįstai skyrė 124¹ straipsnio l dalyje, 130² straipsnyje numatytą nuobaudą - 160 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Pareiškėjo aiškinimas, kad reguliuojamą pėsčiųjų perėją pervažiavo degant geltonam šviesoforo signalui paneigiamas byloje esančiais faktiniais duomenimis ir vertintinas kaip vienas iš pasirinktų gynybos būdų siekiant išvengti atsakomybės. Be to, KET 117.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą. Todėl padaryta išvada, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
R. M. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinkama, manoma, kad teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, vienareikšmiškai rėmėsi tik skundžiamos institucijos pareigūnų pateiktas įrodymais, prieštaringais pareigūnų parodymais, netinkamai pritaikė materialias ir proceso teisės normas. Teigiama, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta bei objektyviai atitinkančia susidariusios situacijos faktines aplinkybes. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartyje Nr. N(62)-801/2005 padarytomis išvadomis, taip neatsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką. Apygardos administracinis teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, numatantį, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkinimas. Nepaisant šios imperatyvios įstatymo normos, pirmosios instancijos teismas savo nutartyje net neužsiminė apie liudytojos R. E. parodymų reikšmę, nenurodė priežasčių, dėl kurių teismas nesivadovavo šiais parodymais. Tai sąlygojo proceso teisės normų pažeidimą, kuris laikomas absoliučiu spendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus apie netinkamą įvykio vietos šviesoforo darbą, kuomet žalias signalas be perspėjančio mirksėjimo persijungia į geltoną, kuris dega tik tris sekundes. Pateikia šviesoforo darbo vaizdo įrašą. Dėl šio šviesoforo darbo ypatumų jis, važiuodamas 65 km/h greičiu, objektyviai niekaip nebūtų galėjęs sustabdyti automobilį be pavojaus sau ir aplinkiniams. Tai patvirtina ir oficialiai Lietuvos vairuotojų sąjungos skelbiami duomenys apie automobilio stabdymo kelio ir važiavimo greičio priklausomybę. Teismas taip pat neatsižvelgė į KET 208 punkto nuostatas, kuriomis jis (R. M. ) vadovavosi.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti. Pažymėta, kad liudytojai policijos pareigūnai pažeidimus užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, jų parodymai tarnybiniuose pranešimuose yra išsamūs ir nuoseklūs. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima manyti, kad jie nustatė pažeidimą klaidingai. Policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Teigiama, kad teismas tinkamai išnagrinėjo skundą ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pripažįsta, kad R. M. veikoje yra ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo sudėtis ir tuo pačiu patvirtina, kad apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta pagrįsta ir teisėta konstatacija.
Nors R. M. savo kaltę neigia, tačiau ją patvirtina, kaip teisingai akcentavo apygardos administracinis teismas, byloje surinkti įrodymai, o būtent įvykio vietos planas-schema, policijos pareigūnų G. P., F. F. ir R. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Pastarasis pareigūnas buvo apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas ir patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Šių įrodymų pagrindu nustatyta, kad R. M. įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Policijos pareigūnai minėtas aplinkybes nurodė kategoriškai ir nuosekliai, jos sutampa tarpusavyje, pagrindo abejoti jų nešališkumu nenustatyta. R. M. savo kaltę neigia, tačiau jo parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis tenurodė, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau nepateikė jokių save teisinančių įvykio aplinkybių paaiškinimų. Jas nurodė tik vėliau teigdamas, kad važiavo 65 km/h greičiu ir šviesoforą pravažiavo degant ne raudonam, o geltonam signalui, nes nebūtų suspėjęs saugiai sustoti nustatytoje vietoje. Kartu reikia pažymėti, kad nustatytas leistinas maksimalus greitis nereiškia, kad būtina važiuoti būtent tokiu greičiu. KET 172 punktas įpareigoja važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Todėl R. M. tvirtinimas, kad šviesoforo, jo teigimu, netinkamas darbas, o būtent mirksinčio žalio signalo nebuvimas, sąlygojo tai, kad jis, važiuodamas 65 km/h greičiu, negalėjo saugiai sustoti nustatytoje vietoje, nepateisina jo veikos. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 117.7 punktu, geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalas pasikeis. KET 208 punktas leidimą važiuoti užsidegus geltonam šviesoforo signalui sieja tik su aplinkybe, kad vairuotojas galės sustoti KET 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. Nors pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad įvažiavo į perėją degant geltonam šviesoforo signalui tik todėl, kad negalėjo staigiai nestabdydamas sustoti, tačiau tokių jo aiškinimų nepatvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės.
R. M. teiginiai, kad teismas pažeidęs proceso normas, pagal esančią apeliaciniame skunde argumentaciją negali būti priimti. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ 123 straipsnio 3 dalis), administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl priimtų nutarimų apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. Taigi, šios kategorijos bylos nagrinėjamos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Todėl apygardos administracinis teismas įrodymus vertino pagal ATPK 257 straipsnį. Įrodymai vertinami pagal vidinį apygardos administracinio teismo teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma po visų surinktų įrodymų ir reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Todėl teismo nutartyje galima buvo konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik iš visos administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Apygardos administracinis teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai, jas ištyrė. Įrodymai įvertinti teisingai ir nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Tos aplinkybės, kad nutarties konstatuojamoje dalyje nekalbama apie liudytojos R. E. parodymus, negalima traktuoti kaip priimtosios nutarties neatitikimą teisėtumo kriterijams. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos administracinis teismas pareiškėjo R. M. ir jo pusėje buvusios liudytojos R. E. aiškinimais nepatikėjo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas, o apygardos administracinio teismo nutartis kaip pirmosios instancijos teismo proceso tvarka vykusio proceso baigiamasis aktas paliekama nepakeista.
Administracinių teisės pažeidimų bylos žyminiu mokesčiu neapmokestinamos (ABTĮ 40 straipsnio 10 punktas), todėl sumokėtasis 50 Lt žyminis mokestis turi būti grąžintas R. M. (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą, R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. M. per AB banko HANSABANKAS Žirmūnų KAC sumokėtą 2007 m. kovo 19 d. penkiasdešimties litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.