Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-02 · Byla Nr. N1-1062-951/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
N1-1062-951/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00283-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
A. L., A. D., K. K., L. C.
Nukentėjusysis
R. L., Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Advokatai
Naina Lanzbergienė, Zoja Kastėnienė, Petras Rimantas Brazys, Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1062-951/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00283-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.4; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.1.11.10; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorams Gintautui Vileikiui, Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,

kaltinamajai A. L., jos gynėjui advokatui Petrui Rimantui Braziui, bei įstatyminei atstovei A. L.,

kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei bei įstatyminei atstovei R. S.,

kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, bei įstatyminei atstovei V. P.,

kaltinamajam L. C., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei bei įstatyminei atstovei O. B.,

nukentėjusiajam R. L.,

Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms Jekaterinai Steponavičienei, Eglei Biknienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, baigusi 9 klases, besimokanti (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 1 kartą teista, t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs 8 klases, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokinys, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 2 kartus: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei mokytis ar dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klases, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje 8 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas: Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė - 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 8 klases, besimokantis Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., A. L., K. K. ir L. C. pagrobė nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą, o būtent, A. D. 2014-02-21 apie 19.00 val. sukursčius A. L. ir K. K., pasiūlant įsibrovus į patalpą pagrobti svetimą turtą, A. D. ir K. K. veikdami bendrininkų grupe su padėjėja A. L., kuriai saugant, kad nusikalstamos veikos darymo metu į namus nesugrįžtų R. L. ar jo šeimos nariai, A. D. pritaikius buto spynos raktą ir jam su K. K. įsibrovus į patalpą – R. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. D., A. L. ir K. K. pagrobė nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą: belaidę kompiuterinę pelę, 49,99 Lt vertės, ausines su mikrofonu 25 Lt vertės, garso kolonėlę „X mini“, 60 Lt vertės, t. y. svetimo turto už 134,99 Lt; po to tęsiant savo nusikalstamą veiką ir veikiant vieninga tyčia, A. D. 2014-02-21 nuo 20.00 iki 22.00 val., tiksliau nenustatytą valandą, sukursčius L. C., A. L. ir K. K., pasiūlant įsibrovus į patalpą pagrobti svetimą turtą, o būtent, A. D. ir L. C., veikdami bendrininkų grupe su padėjėjais A. L. ir K. K., jiems - A. L. ir K. K. saugant, kad nusikalstamos veikos darymo metu į namus nesugrįžtų R. L. ar jo šeimos nariai, A. D., pritaikius buto spynos raktą, ir jam su L. C. įsibrovus į patalpą – R. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. D., A. L., K. K. ir L. C. pagrobė nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą: garso kolonėlę „WSTER“, 57,99 Lt vertės, garsiakalbio pakrovėją 15 Lt vertės, du laidus telefonui sujungti su garsiakalbiu, bendros 10 Lt vertės, atminties kortelę „Mikro SD" 2 GB talpos, 20 Lt vertės, ausines su mikrofonu 25 Lt vertės, muzikinio centro „VIDO“ dvi garso kolonėles ir žemų dažnių kolonėlę, bendros 100 Lt vertės, sportinę rankinę, 50 Lt vertės, vyriškus kvepalus „Adidas“, 19,99 Lt vertės, vyriškus kvepalus, 80 Lt vertės, elektrinę barzdaskutę, 50 Lt vertės, balto metalo apyrankę su užrašu „POLICE“, 60 Lt vertės, vyrišką rankinį laikrodį, 29 Lt vertės, lašinius, 2 kg, 1 kg vertė 18 Lt, bendros 36 Lt vertės, t. y. svetimo turto už 552,98 Lt, iš viso pagrobė 687,97 Lt vertės svetimo turto.

Kaltinamoji A. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tai įvyko žiemą, kada tiksliai nepamena. Su K. K. ir A. D. buvo lauke. Vaikinai pradėjo kalbėti apie kažkokį butą, prie kurio ir nuėjo. Pati nežinojo, ko A. D. su K. K. eina į butą. Padaryti šią vagystę pasiūlė A. D.. A. D. su K. K. patikrino, ar spynai tinka raktas. A. D. turėjo raktą, su juo ir atrakino duris. Iš kur A. D. gavo raktą, nežino, bet lygtais tai buvo jo paties raktas. A. D. paskambino L. C. ir pasakė, kad galima apiplėšti butą. Su L. C. susitiko prie pieno baro. Tada ji su A. D. nuėjo pas K. K., kad jį pasikviesti. Ji su K. K. stovėjo lauke, žiūrėjo, kad niekas negrįžtų. Tada pati suprato, kas čia vyksta. A. D. su L. C. nuėjo į butą, išėjo, po to vėl įėjo. Pirmą kartą K. K. buvo užėjęs į butą su A. D., bet nieko neišsinešė. Kai kitą kartą A. D. su L. K. ėjo, tuomet išsinešė ausines, pelę, barzdaskutę, ką jie išsinešė daugiau, nematė. Daiktus turėjo kišenėje, ir jų jai nerodė. Kai pirmą kartą ėjo į butą, L. C. kartu nebuvo. A. D. paskambino L. C. iš jos telefono ir L. C. atvažiavo autobusu. Antrą kartą matė, kaip L. C. išsinešė kolonėlę, kvepalus, laikrodį. Viską turėjo rankinėje, kurią taip pat paėmė iš buto. Su daiktais ėjo prie kitos, t. y. A. D. ir K. K., laiptinės. L. C. kolonėles susidėjo į maišelį, rankinę padavė A. D.. L. C. parodė kvepalus, laikrodį. Nežino, kur vaikinai dėjo visus daiktus. Maišelį rado laiptinėje. Kišenėse pas juos gal buvo keturi daiktai. Rankinė pas L. C. buvo pilna daiktų, sudėtos kolonėlės. Pas A. D. buvo kiti daiktai. Pirmą kartą pati žiūrėjo, kad negrįžtų savininkas. Jei būtų grįžęs savininkas, būtų pati paskambinusi ir pranešusi draugams. Nepamena, kiek konkrečiai buvo valandų, bet buvo tamsu, galėjo būti 19 val. Nepamena, ar matė paimtą pelę. Ausines matė, nes A. D. jas padavė K. K.. Mini kolonėlių nematė. Išėję iš to buto, daugiau niekur neėjo. Pirmą kartą pagrobtus daiktus laikė prie savęs. Barzdaskutę užmetė ant stogelio, nematė, kad po to ją pasiimtų. Antrą kartą į butą įėjo praėjus 10 min. Nežino, kodėl ėjo antrą kartą, sakė, kad matė pinigų, aukso. Antrą kartą A. D. pasiūlė eiti ir L. C.. Jie nuėjo į butą, bet iš buto išėjo neradę aukso, pinigų. Išsinešė rankinę su kolonėlėmis, kvepalus, laikrodį, daugiau daiktų nematė. Garso kolonėles matė rankinėje, pakrovėją taip pat matė, nes jį A. D. padavė K. K.. Kitų laidų, atminties kortelės nematė. Ausinės buvo pas A. D.. Kitos kolonėlės buvo rankinėje, kurią paėmė iš buto. Laikrodis buvo pas L. C.. Lašinių taip pat nematė. Nežino, kodėl pati sutiko kartu dalyvauti, pačiai tai buvo pirmas kartas. Daiktus jie išsidalino, o jai pačiai nieko nedavė, pati jų neprašė. Lašinių negavo, jų nematė. Nematė, ar A. D. metė kažką per langą, tik žino, kad metė ant stogelio. Su kvepalais pasikvepino, bet jų nenumetė. Nematė L. C. rankinės, kiek daiktų joje buvo. A. D. turėjo ausines, USB laidą. Vaikinams sakė, kad nori valgyti, turėjo išnešti maisto, bet neišnešė. Šiuo metu yra iškelta dar viena byla, susijusi su K. K. ir A. D., kurioje yra įtariama vagyste, kuri padaryta po praeito įvykio. Nežino, kodėl ėjo dar vogti, naudos iš to negavo, jai niekas nepadėkojo. Kadangi draugai darė nusikalstamą veiką, jai nebuvo kaip nedaryti, nes buvo kartu su jais. Visi ėjo, tai jų nepaliko, nes jie jos draugai. Naudos iš to neturėjo. Vaikinai su ja pasielgė nedraugiškai. Tačiau jis nesakė, kas toks yra nukentėjusysis. Nukentėjusiojo pati nepažinojo, bet A. D. jį pažinojo. Buto savininko nepažinojo, bet sakė, kokia mašina turi grįžti, pagal ją būtų supratusi, kad grįžo savininkas. Tokį savo elgesį vertina labai blogai. Pažada, kad daugiau taip nebedarys, nors ir prašys. Mokslai sekasi gerai. Praleidžia pamokas, pažangumas kritęs, bet yra pasiryžusi viską ištaisyti, lankyti pamokas. Namie gyvenimo sąlygos geros, lėšų netrūksta, kartais dienpinigių neduoda, bet viskas gerai. Su draugais nesitarė, kur padės daiktus, sakė, kad lygtais parduos. Kaip bus su civiliniu ieškiniu, nežino.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vasario mėnesio vakare buvo su A. L. ir K. K.. Paskambino F. L., kuris buvo nukentėjusiojo sūnus, bei kuris pasakė, kad su tėvais yra išvykęs į kaimą. F. L. skambino, nes žinojo, kad eis apvogti butą. Su F. L. yra seniai pažįstami, apie 3 metus, kartu žaisdavo futbolą, yra draugai. Nežino, kodėl ėjo vogti į draugo butą. Draugams pasakė „yra varkė“ ir jie sutiko. Supranta, kad juos pakurstė vagystei. K. K. pasiūlė apvogti butą, o jis sutiko. Kai skambino F. L., K. K. buvo šalia. Pabandė atrakinti duris savo durų raktu, bet raktas tiko ir tam butui. Iš pradžių su K. K. patikrino raktą, bet į vidų nėjo. Į butą ėjo apie 19 val. Su K. K. raktą patikrino anksčiau. Galvojo imti tai, kas vertinga. Rankinių, maišelių su savimi nesinešė. A. L. sakė saugoti, kad kas negrįžtų. Ji buvo lauke. A. L. nukentėjusiojo automobilio nenurodė, tik sakė „jei ką – skambink“. Žinojo, kad nukentėjusysis turi automobilį, tik nežinojo kokį, tik kad vyšninės spalvos.Su K. K. pasiėmė ausines, kolonėles, kurias pasiliko sau, USB laidą. Pelės pirmą kartą neėmė, lygtais antrą kartą ėmė, tiksliai nepamena. Pirmą kartą daiktus dėjo į kišenę, ausines laikė rankose. Išėjęs daiktus laikė prie savęs. K. K. paėmė ausines, o pats paėmė kolonėlę. Laiptinėje maišelio nebuvo, rankinę paėmė iš buto. Pirmą kartą nepamena, kad būtų ėmęs pelę. Tada paskambino L. C., pakvietė jį ateiti. L. C. skambino iš A. L. telefono, jam pasakė, kodėl skambina. K. K. nuėjo namo, jis su A. L. nuėjo pasitikti L. C.. Iš anksto nusikalstamos veikos neplanavo. Jokių nurodymų kam ką daryti nedavė. Antrą kartą A. L. saugojo su K. K., nes K. K. nebenorėjo eiti. L. C. sutiko eiti į butą. Su L. C. dar kartą nuėjo į butą, pasiėmė kvepalus, kolonėles, kažkokių laidų. Per langą paklausė, ar negrįžo, po to išėjo. Pasidalino daiktus ir išsiskirstė. Antrą kartą užtruko ilgiau. Iš buto išnešė kolonėles, laidus, kvepalus. Kvepalus „Adidas“ matė, kitų kvepalų nematė. Kas buvo rankinėje, gerai nematė, gal ir negalėjo pastabėti atminties kortelės. Laikrodžio nematė, bet ką ėmė L. C., irgi nematė, nes jis dėjosi į rankinę, o pats viską laikė rankose. Apyrankės, lašinių, laikrodžio nematė. L. C. rankinė buvo pilna daiktų. Kolonėlės su garsiakalbiu, atminties kortelės nematė. Ausines paėmė K. K., L. C. paėmė kvepalus. Barzdaskutės nematė, niekas nieko ant stogelio nemėtė. Pats paėmė kolonėles „xmini“, kiti daiktai: ausinės ir USB laidai, buvo pas K. K.. Daiktų nesidalino, nuėjo prie kitos laiptinės ir išsiskirstė. K. K. pasiėmė ausines ir laidą telefonui. Nežino, kur L. C. dėjo daiktus. Kolonėlių nebeturi, nes jas pasiėmė policijos pareigūnai. Barzdaskutės nematė. Nežino, kodėl L. C. taip sako, gal meluoja. Dėl lašinių nepamena, lygtais nenešė. A. L. sakė, kad nori valgyti, bet nepamena, ar ėmė lašinius. Lašinius nepamena, ar ėmė, bet šaldytuvą buvo atidaręs. USB yra laidas, tai ne atminties kortelė. L. C. daiktų gerai neapžiūrėjo. Įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, remtis reikia parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną su A. L. ir K. K. ėjo dar vogti. Gyvena su mama ir tėčiu, yra vienas vaikas, mama dirbanti, pats nebadauja. Nežino, kodėl padarė vagystę, kas jį pastūmėjo. Nei F. L., nei nukentėjusiojo neatsiprašė. Grįžęs tėvams nepasakojo, jie sužinojo policijoje. Su tėvais problemų neturi, jų klauso.

Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko vasario mėnesį, tikslesnio laiko nepamena. Su A. L. ir A. D. susitiko lauke. A. D. paaiškino, kad F. L. su artimaisiais nėra namie, gali eiti į jo butą. Paskambino F. L., paklausinėjo, ar namie. A. L. buvo prie laiptinės. Jį prikalbėjo A. D.. Nemanė, kad eis vogti, manė, kad tik pažiūrės, pasaugos. Nuėjo, pamėgino raktą, kuris tiko. A. D. trumpam įėjo į vidų vienas, po to išlindo ir pakvietė jį. Pats nenorėjo eiti, bet sakė „eik tu myžniau, einam“, tai ir įėjo. Įėję paėmė ausines, laidus ir pelę. A. D. paėmė lašinius, išėjo. Po kelių minučių A. D. pakvietė L. C., tuomet jie dviese nuėjo į butą. Pats su Aiste laukė prie laiptinės. L. C. išsinešė rankinę, paklausė A. D., kas joje, sakė, kad kolonėlės ir kvepalai. L. C. išėjo namo nieko nesakęs. Daiktų nesidalino, L. C. nerodė, ką išsinešė. A. D. rankoje suko ausines, nežino, ar ką nors pametė, ar metė ant stogelio. Nežino, kur būtų dėję daiktus, neplanavo jų parduoti. Naudos iš vagystės negavo. Sau nepasiėmė nieko, visą laiką prasėdėjo ant lovos. Lašinius tikrai matė, tik nežino, kodėl juos ėmė. Po pirmo karto A. D. daiktus turėjo prie savęs. Prie laiptinės pats tiesiog laukė, nesakė saugoti, kai antrą kartą A. D. ėjo su L. C.. Iš daiktų sau nieko nepasiliko. Šeimoje gyvena gerai, trūkumo nejaučia. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pažada daugiau nevogti, atsiprašo. Viskas paaiškėjo po savaitės. Pirmas buvo išaiškintas A. D.. Pats neprisipažino, nes buvo labai gėda.

Kaltinamasis L. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko vasario 21 d. vakare, apie 20.30 val. Jam paskambino A. D., buvo jau vėlu, jau gulėjo lovoje. Sako „yra varkė“. Jį patį lengvai įkalbėjo, pasidavė A. D. įtakai. Susitiko prie pieno baro. A. D. paskambino K. K., pakvietė į kiemą. K. K. su A. L. pasiliko prie laiptinės, o pats su A. D. įėjo į butą. Paėmė rankinę, žemų dažnių kolonėlę, aukštų dažnių kolonėles ir kvepalus. Išėjo į laiptinę, A. L. paprašė valgyti, tai grįžo. Pats paėmė žemų dažnių kolonėlę, dar dvi kolonėles, kvepalus, rankinę. Kolonėlės „Vester“, garsiakalbio pakrovėjo, laidų, atminties kortelės, ausinių neėmė, jų nematė. Girdėjo, kad kažkas turi ausines, nepamena tik kas. Kvepalus „Adidas“, vieną buteliuką lygtais matė. Barzdaskutė gulėjo ant spintelės, A. D. paėmė ir išmetė per langą. A. buvo išlindęs per langą, paklausė, ar niekas negrįžo. Buvo antras aukštas. K. K. su A. L. laukė apačioje, gal sugavo barzdaskutę, nematė. Apyrankę matė spintelėje, bet neėmė. Laikrodžio, lašinių nematė. A. L. prašė valgyti, bet nematė, ar išnešė lašinius. Televizorių matė, bet neėmė. A. D. jam padėjo į rankinę sudėti kolonėles. Vietoje apžiūrėjo, ar ji tuščia, buvo tik maišelis. Nežino, ar ką nors galėjo pamesti. Kvepalais pasikvepino pats, davė A. L., ji pasikvepino ir juos išmetė, nes buvo beveik tuščias buteliukas. Paskui nuėjo prie kitos laiptinės. A. D. paprašė jo rankinės, bandė daiktus persidėti į maišelį, bet netilpo, tai susidėjo atgal į rankinę. Nekalbėjo, ką jis paėmė. Iš rankinės viską iškrovė prie A. laiptinės. Susidėjo atgal ir išėjo namo. Daiktus laikė namie, paskui atidavė policijai. Nenorėjo daiktų parduoti. Nežino, kas buvo įėję į butą pirmą kartą. Sakė, kad buvo įėję, bet ką paėmė nesakė, tik sakė, kad yra aukso, kurio nerado. K. K. lygtais paėmė per langą išmestą barzdaskutę ir užmetė ant stogelio. Nepamena, ar A. D. žadėjo daiktus parduoti. Savo elgesį vertina blogai, prisipažįsta ir žino, kad turi atsiprašyti. Prašo atleidimo. Neplanuoja daugiau nusikalstamų veikų bedaryti, šiuo metu mokosi, sportuoja. Daugiau jokių bylų jo atžvilgiu nėra. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima remtis. Pažįsta A. D., nes buvęs kaimynas. Jis jį apvogė ir tiek. Pavogė tai, kas buvo išvardinta. Nežino kelintą valandą išvažiavo, nepamena, bet vasario 21 d. 17.30 val. galėjo išvažiuoti. Išvažiuojant namuose buvo visi daiktai, o grįžęs nerado kolonėlių, pradėjo žiūrėti toliau, tai pasigedo ir kitų daiktų. Tada kvietė policiją. Duris atsirakino normaliai, įtarimo jokio nekilo. Namo grįžo kitą dieną. Pasigedo „Vido“ žemų dažnių kolonėlės ir aukštų dažnių kolonėlių. Taip pat nerado laikrodžių, 2 kvepalų, barzdaskutės, laidų, pelės, atminties kortelės, ausinių, „xmini“ kolonėlės, pakrovėjo. Ausinės buvo vienos. Paėmė juodą rankinę, bet grąžino policija. Dar buvo lašinių, 0,5 l degtinės. Sūnus tų daiktų išnešti negalėjo. Įtarimai kilo ant A. D., nes sūnus sakė, kad jis skambino ir klausinėjo, ar namie, kada grįš. Nesitikėjo, kad galėtų taip padaryti, bet faktai yra. A. D. ateidavo pas sūnų, bet į namus nebuvo įėjęs, laiptinėje bendravo. Žala padaryta tokia, kiek kainavo daiktai. Grąžino aukštų dažnių kolonėles, žemų dažnių kolonėlę ir rankinę. Rankinė buvo tuščia. Buvo pavogti šie daiktai: pelė, „xmini“ kolonėlė, ausinės, žemų dažnių kolonėlė, garsiakalbio pakrovėjas, 2 laidai telefonui, SD kortelė 2 GB, kvepalai „Adidas“, kiti kvepalai, barzdaskutė, apyrankė, laikrodis, lašiniai, kolonėlės, ausinės, kurios buvo tik vienos. Dalis daiktų buvo sūnaus, pirkti iš jo paties sutaupytų pinigų, kiti daiktai buvo dovanoti. Kaltinime nurodyta 687,97 Lt suma yra teisinga, tai nurodyta suma už visus daiktus. Nežino, kokia sumos dalis buvo jo daiktų, apie pusę sumos. Likusi suma - sūnaus. Kvepalai „Adidas“ buvo sūnaus, savo kvepalų pavadinimo nepamena, bet buvo mėlynas buteliukas, kuris buvo apypilnis. Buteliukas stovėjo koridoriuje lentynėlėje. SD kortelė buvo vaiko kambaryje ant stalo. Grandinėlė buvo dėžutėje ant stalo. Negali būti, kad tų daiktų tiesiog neranda, nes kruopščiai viską apžiūrėjo. Jam svarbus žalos atlyginimo klausimas. Nenori, kad kaltinamieji būtų nubausti. Bent pusę sumos tegul atlygina.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. L. yra jos dukra, problemų su ja neturi. Nieko jai apie įvykį nepasakojo, apie įvykį sužinojo tik iš policijos. Klausė dukros, kodėl taip padarė, bet sakė, kad tiesiog ėjo su draugais ir tiek. Nepasakojo, kur ir su kuo, nesidomėjo. Tų draugų pati nepažįsta. Nežinojo, kad ji su A. D. draugavo. Kalbėjosi su ja, kad blogai padarė, kad taip negalima, klausė, tikisi, kad padarė išvadas. Dukros elgesį vertina blogai, darys taip, kad daugiau to nebūtų, ji yra prižiūrima, niekur nebeina, iš mokyklos pareina tiesiai namo. Pažįsta jos drauges mergaites, būna kieme kartu, eina į mokyklą. Laisvalaikiu dukra žaidžia žolės riedulį, jai patinka. Mokslai nelabai sekasi. Domisi jos mokslais, mano, kad dukra šiek tiek pritingi. Nežino, kodėl sakė, kad nori valgyti, nes namie visada būna pavalgiusi. Izoliuoti jos nereikia, prašo dukrą palikti jos priežiūrai. Be dukros turi dar du vaikus, 2 mėnesį kūdikį ir vyresnį sūnų. Naujų daiktų pas dukrą nematė.

Atstovė pagal įstatymą R. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė liudyti prieš sūnų.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo iš tyrėjos. Žino tiek, kiek pasakojo tyrėjai. Bandė klausti, bet sūnus nieko nesakė, labai pergyveno, po įvykio jokių draugysčių neliko. Tą patį vakarą A. D. su A. L. K. K. sumušė. Kai kitur gyveno, jokių problemų su sūnumi nebuvo. Kai atsikraustė, prasidėjo problemos. Jos vaikas visada klausė, buvo geriausias vaikas, sportuoja, eina į mokyklą. Jokių daiktų nematė. Gyvena vieno kambario bute, butų daiktus mačiusi. Niekur vakarais nebeina. Visada buvo leidžiama lauke būti iki 21 val. Sūnus išvadas padarė, pasitaisė.

L. O. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viską sužinojo iš tyrėjos, pačiai buvo šokas. Kolonėlę sakė, kad pirko iš draugo. Įtartina pasirodė tai, kad daug laiko namie leido, neatsakinėjo į telefono skambučius, stresavo, blogai jautėsi. Skambino A. D., lygtais po parodymų davimo grasino. Po tardytojos papasakojo, kad jam pasiūlė eiti kartu, bet iš pradžių nesuvokė nieko. Pasimetė, pasidavė įtakai ir nuėjo kartu. Pasakojo, kad paėmė kolonėles, kvepalus ir rankinę. Daugiau jokių daiktų nematė. Sūnus sakė, kad nusipirko iš sutaupytų pinigų. Gaudavo dienpinigius, lanko žirgyną, papildomas pajamas gauna iš varžybų. Kėlė įtarimą tai, kad buvo brangokas daiktas. Tuo metu pažinojo ne visus jo draugus, nes buvo atsiradę naujų draugų iš sporto klubo. Pastovius draugus pažįsta. Sūnus jos klauso, geras vaikas, stengiasi mokytis. Buvo pokalbis su juo, atsiprašė. Mano, kad daugiau taip nebesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimų jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2014-02-22 R. L. pareiškime užfiksuota, jog R. L. pranešė apie tai, kad 2014-02-22, apie 20.00 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bute pasigedo jam priklausančių daiktų. Padaryta žala už 687,97 litus (1 t. 3 b. l.).

2014-02-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, fotografuota, sudaryta įvykio vietos schema (1 t. 5-7 b. l.).

2014-07-18 pranešime dėl nuotraukų padarymo, atlikus įvykio vietos apžiūrą, nurodoma, kad sugedus serverio standžiajam diskui, dalis nuotraukų, buvusių archyve, buvo sunaikintos (1 t. 8 b. l.).

2014-02-26 kratos protokole užfiksuota, kad atlikta nesankcionuota krata bute ir pagalbinėse patalpose, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriame gyveno įtariamasis A. D., kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t. 63-64 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nutartis, kuria buvo patvirtintas atliktos kratos teisėtumas, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teise priklausančiame S. M. ir V. K. (1 t. 62 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro 2014-02-28 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-166 nurodyta, kad rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, asmeniui identifikuoti netinkami (1 t. 11 b. l.).

2014-02-26 įtariamojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. D. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 14-17 b. l.).

2014-06-10 akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus į akistatą įtariamuosius: L. C. ir A. D. dėl jų parodymuose esamų esminių prieštaravimų, A. D. sutiko su L. C. parodymais (2 t. 58-60 b. l.).

2014-02-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis L. C. pateikė juodos spalvos rankinę „CHAMPIONS“, žemo dažnio garso kolonėlę „VIDO“, garso kolonėlę „VIDO“, garsiakalbį (1 t. 65 b. l.).

2014-03-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad visi pateikti daiktai buvo tinkamai apžiūrėti, nufotografuoti bei prijungti prie bylos medžiagos (1 t. 66-71 b. l.).

2014-03-21 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. L. atpažino iš jo buto pavogtus daiktus (1 t. 72-75 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-05-16 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus įtariamųjų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų išklotines, nustatyta, jog 2014-02-21 į L. C. naudojamą telefoną buvo skambinta ir susirašinėta sms žinutėmis tik iš A. L. naudojamo mobiliojo ryšio telefono. A. L. 2014-02-21 L. C. skambino 20.46 val. jos telefonas jungėsi prie bazinės stoties 833 ((duomenys neskelbtini), Šiauliai), L. C. telefonas jungėsi prie bazinės stoties 837 ((duomenys neskelbtini), Šiauliai), vėliau - 442 ((duomenys neskelbtini), Šiauliai). Nuo 21.56 val. L. C. telefonas jungėsi prie bazinės stoties 165 ((duomenys neskelbtini), Šiauliai), prie šios bazinės stoties jo telefonas jungėsi iki 22.10 val. Nuo 22.11 val. L. C. telefonas jungėsi prie bazinės stoties 442 ((duomenys neskelbtini), Šiauliai). A. D. ir K. K. iš savo naudojamų mobiliųjų telefonų su L. C. nebendravo. Tarpusavyje A. D., A. L. ir K. K. telefoniniais pokalbiais ir sms žinutėmis bendravo visą dieną (1 t. 84 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. D., K. K., A. L. ir L. C. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamieji A. D., K. K., veikdami kartu, padedant A. L., įsibraudami, t. y. pritaikę svetimų durų raktą ir atrakinę duris, taip patekę į nukentėjusiajam R. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą 134,99 Lt vertės, taip pat tęsdami savo nusikalstamą veiką kaltinamieji A. D. ir L. C., veikdami kartu bei padedant A. L. ir K. K., įsibraudami, t. y. pritaikę svetimų durų raktą ir atrakinę duris, taip patekę į nukentėjusiajam R. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą 552,98 Lt, tokiu būdu viso pagrobė svetimo turto už 687,97 Lt. Patys kaltinamieji teisme neneigė įsibrovę į patalpą. Kaltinamoji A. L. teisme parodė, kad ji laukė lauke, o A. D. su K. K. patikrino, ar spynai tinka A. D. turėtas raktas, su juo ir atrakino duris. Kaltinamoji taip pat teigė, kad pirmą kartą K. K. buvo užėjęs į butą su A. D., bet nieko neišsinešė, kai kitą kartą A. D. su L. K. ėjo, tuomet išsinešė ausines, pelę, barzdaskutę, daugiau ką jie išsinešė, nematė, nes daiktus turėjo kišenėje, ir jų jai nerodė, antrą kartą matė, kaip L. C. išsinešė kolonėlę, kvepalus, laikrodį. Panašiai aplinkybes nurodė ir kiti kaltinamieji. Kaltinamasis A. D. prisipažino, kad iš pradžių su K. K. patikrino raktą, bet į vidų nėjo, paskui dar kartą su K. K. nuėjo į butą ir pasiėmė ausines, kolonėles, kurias pasiliko sau, USB laidą, antrą kartą A. L. saugojo su K. K., nes K. K. nebenorėjo eiti. A. D. taip pat teigė, kad L. C. sutiko eiti į butą, todėl su juo dar kartą nuėjo į butą, pasiėmė kvepalus, kolonėles, kažkokių laidų. Kaltinamasis K. K. teisme taip pat parodė, kad pirmą kartą į butą ėjo kartu su A. D., o antrą kartą, kai buvo atėjęs L. C., jis į butą nebeėjo, o tik stovėjo kartu su A. L. prie laiptinės. Kaltinamasis L. C. teisme taip pat tik dar kartą patvirtino, kad K. K. su A. L. pasiliko prie laiptinės, o pats su A. D. įėjo į butą, nurodė, kad paėmė rankinę, žemų dažnių kolonėlę, aukštų dažnių kolonėles ir kvepalus. Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvažiuojant iš namų, namuose buvo visi daiktai, o grįžęs namo nerado kolonėlių, pradėjo žiūrėti toliau, tai pasigedo ir kitų daiktų. Kaltinime nurodyta 687,97 Lt suma yra teisinga, tai nurodyta suma už visus daiktus. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie yra nuoseklūs, nukentėjusysis viso tyrimo metu analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, byloje nenustatytas ir R. L. suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti kaltinamuosius nusikalstamos veikos padarymu. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai atitinka bylos aplinkybes. Nors teisme kaltinamieji teigė, kad kai kurių kaltinime nurodytų daiktų nematė, jų neėmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patys kaltinamieji teisme skirtingai nurodė, kas kokius daiktus matė, kas kokius daiktus buvo paėmę, dėl kai kurių daiktų teigė nepamenantys, be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad L. C. visų paimtų daiktų kitiems nerodė, nes jie buvo sudėti į sportinę rankinę, o į butą patekus pirmą kartą, pagrobti daiktai buvo sudėti pas A. D. į kišenes; pagrobti daiktai buvo smulkūs, be to atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis R. L. teisme paaiškino, jog negali būti, kad tų daiktų tiesiog neranda, nes kruopščiai viską apžiūrėjo; į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, nuo padaryto nusikaltimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus. Kad visi kaltinime nurodyti daiktai buvo pavogti patvirtina ir tai, kad nors A. L., A. D. ir L. C. teigė, kad vagystės metu lašinių nematė, tačiau, kad lašinius vagystės metu matė, patvirtino kitas kaltinamasis K. K., kuris teisme patvirtino, jog lašinius tikrai matė, tik nežino, kodėl juos ėmė, bei parodė, kad A. D. paėmė lašinius ir išėjo. Kaltinamasis A. D. nei patvirtino, nei paneigė, kad lašinių vagystės metu nebuvo, nurodydamas, kad A. L. sakė, jog nori valgyti, bet nepamena, ar ėmė lašinius, tik nurodė, kad šaldytuvą buvo atidaręs. Analizuodamas bylos aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad barzdaskutės pagrobimą patvirtino kaltinamasis L. C., kuris teisme parodė, kad barzdaskutė gulėjo ant spintelės, o A. D. paėmė ir išmetė per langą, K. K. lygtais paėmė per langą išmestą barzdaskutę ir užmetė ant stogelio. Kaltinamoji A. L. teisme patvirtino, kad barzdaskutę užmetė ant stogelio, nematė, kad po to ją pasiimtų. Nors L. C. teisme teigė, kad laikrodžio nematė, tačiau kiti kaltinamieji, t. y. A. L. ir K. K. konkrečiai įvardijo, kad matė laikrodį pas L. C., o kaltinamasis A. D. nei patvirtino, nei paneigė, jog laikrodis buvo pas L. C. ir parodė, kad laikrodžio nematė, bet ką ėmė L. C. irgi nematė, nes jis dėjosi į rankinę, kuri buvo pilna daiktų, o pats viską laikė rankose. L. O. B. teisme patvirtino, kad sūnus L. C. pasakojo, kad paėmė kolonėles, kvepalus ir rankinę. Tai, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, padedant padėjėjams, įsibrovė į svetimą butą ir tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, be kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo R. L. protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatos protokolas, mobiliojo ryšio telefonų išklotinėse esanti informacija, daiktų pateikimo bei daiktų atpažinimo protokolai.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimu pripažįstama ir tai, kai į patalpą patenkama be kliūčių (t. y. kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nagrinėjamoje byloje įsibrovimas pasireiškė, tuo, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo butą pateko pro užrakintas buto duris, t. y. A. D. pritaikius kito buto durų raktą. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis R. L., kuris teisme parodė, kad grįžęs duris atsirakino normaliai, įtarimo jokio nekilo. Kaltinamas A. D. taip pat patvirtino, kad pabandė atrakinti duris savo durų raktu, o raktas tiko ir tam (svetimam) butui. Kaltinamasis K. K. teisme taip pat parodė, kad nuėjo, pamėgino raktą, kuris tiko.

Baudžiamosios teisės teorijoje turto pagrobimas apibūdinamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaltinamieji savo žinioje turėjo nukentėjusiojo R. L. bute buvusius daiktus, t. y. kaltinamiesiems nepriklausančius daiktus, kuriais galėjo naudotis bei laisvai disponuoti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nusikaltimas baigtas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl teismas sprendžia, kad jie veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia jo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis). Kurstymo būdai įstatyme neišvardyti, jie gali būti įvairūs, tačiau kurstymu, net ir užmaskuota forma, paprastai pripažįstami aktyvūs, kurstomam asmeniui sukeliantys sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką veiksmai.

Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad kaltinamasis A. D. be bendravykdytojo veiksmų atliko ir kitus neteisėtus veiksmus, t. y. kitus kaltinamuosius sukurstė padaryti jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pasakė „yra varkė“, taip pasiūlydamas apvogti butą, o jie sutiko. Be to, teisme kaltinamasis K. K. parodė, kad A. D. vienas trumpam įėjo į vidų, po to išlindo ir pakvietė jį, pats nenorėjo eiti, bet sakė „eik tu myžniau, einam“, tai ir įėjo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei į tai, kad visi kaltinamieji yra paaugliai, lengvai pasiduodantys kitų asmenų įtaikai, šiuo atveju pasiūlius vogti, pavadinus žeminančiais žodžiais, kaltinamojo A. D. veiksmai be bendravykdytojo, teisingai kvalifikuoti ir kaip kurstytojo. Atsižvelgiant į tai, kad kurstymas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškė pasiūlymu apvogti butą, kaltinimas atitinkamai tikslintinas. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamųjų teisinės padėties nesunkina.

Padėjėjas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį laikytinas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką. Pati kaltinamoji A. L. teisme pripažino, kad žiūrėjo, jog negrįžtų savininkas. Jei būtų grįžęs savininkas, būtų pati paskambinusi ir pranešusi draugams. Kaltinamasis A. D. teisme patvirtino, kad A. L. sakė saugoti, nukentėjusiojo automobilio nenurodė, tik sakė „jei ką – skambink“. Esant šioms aplinkybėms matyti, kad kaltinamoji A. L. suprato, jog padeda savo draugams netrukdomai iš buto pagrobti svetimus daiktus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antrą kartą į butą kaltinamasis K. K. pats nebeėjo, tačiau nors ir žinodamas, kad į butą antrą kartą A. D. ir L. C. eina grobti daiktų, iš įvykio vietos nepasišalino, o pasiliko ir buvo kartu su A. L.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamoji A. L. šios nusikalstamos veikos metu atliko padėjėjos vaidmenį, o K. K. buvo ne tik bendravykdytojas, bet ir padėjėjas.

Pagal nustatytas aplinkybes galima teigti, kad kaltinamieji veikė bendrai, suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdami taip veikti. Susitarimą veikti bendrai rodo tiek kaltinamojo L. C. atvykimas į sutartą vietą, tiek kaltinamojo K. K. veiksmai, t. y. nors ir supratęs, kad tai yra neteisėta, pasilieka stovėti kartu su kaltinamąja A. L., tiek A. L. stovėjimas prie laiptinės stebint aplinką, t. y. stebėjimas, kad negrįžtų nukentėjusysis bei tolesni bendri kaltinamųjų tyčiniai veiksmai darant nusikalstamą veiką.

Pažymėtina ir tai, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.

Atsižvelgiant į tai, kad L. C. prie nusikalstamos veikos prisijungė vėliau, t.y. kai vagystė iš nukentėjusiojo buto buvo vykdoma į butą užeinant antrą kartą, o tuo metu iš R. L. buto buvo pagrobta svetimo turto už 552,98 Lt, L. C. atžvilgiu inkriminuota pagrobto turto vertė tikslintina, nurodant, kad L. C. pagrobė svetimo turto ne už 687,97 Lt, o už 552,98 Lt. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo L. C. teisinės padėties, todėl yra galimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3, 5 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, kaltinamosios A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo L. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį,178 straipsnio 2 dalį.

Bausmė ir jos skyrimas

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamoji A. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, sulaukusi 16 metų amžiaus. Teisme A. L. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant kartu, t. y. bendrininkaujant su A. D., K. K., L. C., pati atliko nusikalstamos veikos padėjėjos vaidmenį. Kaltinamoji A. L. nusikalto būdama neteista (1 t. 162 b. l.), šiuo metu teista Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (1 t. 161 b. l.). Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pedagogų charakterizuojama neigiamai (1 t. 156 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnų pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad A. L. nėra įrašyta į policijos profilaktinę įskaitą, praeityje buvo bausta administracine tvarka, iš ugdymo įstaigos dėl A. L. netinkamo elgesio skundų negauta, Centro policijos nuovados nepilnamečių inspektorių charakterizuojama patenkinamai (1 t. 151 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame rašte pažymėta, kad A. L. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, A. L. tėvams nėra apribota tėvų valdžia dukters atžvilgiu (1 t. 154 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, veiksmų pobūdį, sukeltas pasekmes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus už nusikalstamos veikos padarymą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamais įpareigojimais, padėsiančiais kontroliuoti jos elgesį laisvėje (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendį, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, viešųjų darbų bausmę pakeitus laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2013-09-10 Šiauliai (40) (įdėta į voką ir prijungta prie 1 tomo bylos viršelio) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 44-48 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Kaltinamasis A. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų amžiaus. Teisme A. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant kartu, t. y. bendrininkaujant su A. L., K. K., L. C., buvo nusikalstamos veikos kurstytojas bei aktyviausias bendravykdytojas. Kaltinamasis A. D. nusikalto būdamas neteistas (1 t. 120-121 b. l.), šiuo metu teistas 2 kartus (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), šiuo metu baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal ATPK 50 straipsnį (1 t. 119 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, nuo 2013-03-24 įrašytas į profilaktinę įskaitą (1 t. 105-106, 107 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame gyvenimo ir auklėjimo sąlygų akte pažymėta, kad A. D. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, skyrius šeimai prevencinių poveikio priemonių netaikė, A. D. motina dirbanti, tėvui nustatytas 50 proc. darbingumas, tėvas šiuo metu darbo ieškosi savarankiškai (1 t. 111-112 b. l.). A. D. nedirbantis (1 t. 117 b. l.), 2014-07-15 duomenimis buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-06-26 (1 t. 118 b. l.), šiuo metu mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus A. D. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį.

Pastebėtina, kad A. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos teisme prisipažino visiškai, yra jauno amžiaus, jo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė, o nukreipta į kito asmens nuosavybę, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, kas leidžia teigti, kad kaltinamasis teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą, daro atitinkamas išvadas, be to, tęsia mokslus Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl realiai paskyrus laisvės atėmimą, šis tikslas būtų nepasiekiamas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 1, 5 p., bausmės vykdymas A. D. atidėtinas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį atliktas ir įskaitytas bausmės laikas.

A. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2013-08-30 Šiauliai (40) (įdėta į voką ir prijungta prie 1 tomo bylos viršelio) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 44-48 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Kaltinamasis K. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, sulaukęs 14 metų amžiaus. Teisme K. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant kartu, t. y. bendrininkaujant su A. L., A. D., L. C., buvo nusikalstamos veikos padėjėjas bei bendravykdytojas. Kaltinamasis K. K. nusikalto būdamas neteistas (1 t. 145 b. l.), šiuo metu teistas 1 kartą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), praeityje administracine tvarka nebaustas (1 t. 144 b. l.), tačiau už jo 2013-10-09 padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 4 dalyje, 2013-10-16 bausta jo motina V. T. (1 t. 146 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas neigiamai, į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą įrašytas 2014-04-24 (1 t. 132, 133 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame gyvenimo ir auklėjimo sąlygų akte pažymėta, kad K. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; skyrius šeimai prevencinių poveikio priemonių netaikė, K. K. motina bei patėvis yra dirbantys (1 t. 136-137 b. l.). Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų charakterizuojamas teigiamai (1 t. 139 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje ir nėra pareikštas nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, tačiau kaltinamojo K. K. motina V. P. atlygino sūnaus padarytą žalą nukentėjusiajam, sumokėdama 100 Lt, dėl ko nukentėjusysis pretenzijų šio kaltinamojo atžvilgiu nebeturi (2 t. 140 b. l.). Įvertindamas šias aplinkybes, bei tai, kad K. K. šiuo metu jau teisiamas antrą kartą, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad K. K. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad K. K. yra nepilnametis, labai jauno amžiaus, nustatytinas mažesnis nei šios veikos sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis K. K. nusikalto būdamas nepilnametis, ypatingai jauno amžiaus, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusio, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, be to, iš teisiamojo posėdžio metu duotų paties kaltinamojo paaiškinimų bei baudžiamojoje byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad kaltinamasis teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą, o realiai paskyrus laisvės atėmimą, šis tikslas būtų nepasiekiamas, pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nėra duomenų, jog jo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų neigiamai. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Teismas, spręsdamas L. C. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad L. C., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. L. C. nusikalto būdamas praeityje neteistas (1 t. 181 b. l.). L. C. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad L. C. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, t. y. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas kartu su A. D., K. K., A. L., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas. Kaltinamasis praeityje administracine tvarka nebaustas (1 t. 180 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos komisariato pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 168 b. l.), iš Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad L. C. yra charakterizuojamas teigiamai (1 t. 174 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas pažymėta, kad L. C. buvo nustatyta laikinoji globa, nes motina atliko laisvės atėmimo bausmę, o tėvo gyvenamoji vieta buvo nežinoma, 2013-12-16 įsakymu jis buvo grąžintas motinai O. B., šeimai socialines paslaugas teikia Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, vaikui gyvenimo sąlygos šiuo metu yra geros (1 t. 171-172 b. l.).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatytos aplinkybės L. C. atžvilgiu atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, sulaukęs 15 metų amžiaus, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad pirmą kartą nusikaltusio L. C. padarytos veikos pavojingumas, šios veikos padarymo aplinkybės (nusikalto būdamas sukurstytas kito asmens), asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl, teismo nuomone, nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų, L. C. taip pat skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Kaltinamajam L. C. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 66-67 b. l.) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai – juoda sportinė rankinė, žemų dažnių ir aukštų dažnių kolonėlės „Vido“, garsiakalbis, kurie 2014-03-21 nutarimu pagal nukentėjusiojo R. L. prašymą ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti teisėtam savininkui R. L., įpareigojant saugoti, kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas (1 t. 76-79 b. l.) - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai savininko R. L. nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, pakeitus į laisvės apribojimą, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms, ir A. L. skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendį.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones - dokumento paėmimą (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2013-09-10 Šiauliai (40) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir A. D. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsniu, A. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, A. D. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones - dokumento paėmimą (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2013-08-30 Šiauliai (40) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendžiu paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir K. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsniu, K. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. K. 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, K. K. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

L. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą L. C. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, L. C. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant L. C. 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, L. C. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

L. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – juodą sportinę rankinę, žemų dažnių ir aukštų dažnių kolonėles „Vido“, garsiakalbį, kurie 2014-03-21 nutarimu pagal nukentėjusiojo R. L. prašymą, ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti teisėtam savininkui R. L. įpareigojant saugoti, kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai savininko R. L. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė