Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-504/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
1S-504/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Gediminas Bukauskas
Byla Nr. 1S-504/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 9 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2013 m. balandžio 7 d. apie 7.30 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė vilkiką be puspriekabės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 72 900 eurų (kas atitinka 251 505 Lt), priklausantį Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 251 505 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Be to, D. V. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2013 m. balandžio 7 d. apie 13.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), su pagrobtu vilkiku be puspriekabės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, privažiavo prie Baltarusijos Respublikos piliečio H. H. vairuojamo vilkiko MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su H. H. susitarė, kad pastarasis iš savo vilkiko parduos jam 700 l degalų po 1 eurą ( kas atitinka 3 Lt 45 ct) už litrą, bendrai 2415 Lt sumai, bet kuomet pastarasis perpylė degalus į vilkiką be puspriekabės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis padavė H. H. ne mažiau 7 vnt. po 100 JAV suvenyrinių dolerių, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą H. H. priklausantį 2415 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. V. kaltinamas tuo, kad jis sunkiai sužalojo žmogų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, o būtent:

jis, 2013 m. balandžio 7 d. apie 13.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), su pagrobtu vilkiku be puspriekabės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kai atsiskaitė su H. H. už dyzelinį kurą suvenyriniais JAV doleriais, o pastarajam pastebėjus apgaulę, vieną kartą iššovė iš revolverio ALFA Nr. (duomenys neskelbtini) į H. H. pusę, bet nepataikė, bei pastūmė jį po vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo pervažiavo H. H. dešinės kojos blauzdą, padarydamas plėštinę žaizdą dešinės blauzdos srityje su dešinio blauzdikaulio daugiafragmentiniu segmentiniu lūžiu (atviru) ir dešinio šeivikaulio lūžiu, odos nubrozdinimus kairio kelio srityje ir tokiu būdu siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos ir nuslėpti kitą nusikaltimą, sunkiai sutrikdė H. H. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 11 punkte.

D. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2013-04-08. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013-04-09. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas D. V. buvo tęsiamas iki 2013 m. gruodžio 9 d. 2013-11-22 baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) kaltinamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 9 d. Skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytiems pagrindams, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismo nuomone, švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo D. V. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį pratęsti jo ginamajam kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams.

Gynėjas skunde nurodo, jog jo ginamasis praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors kaltinamasis išsituokęs, tačiau turi sužadėtinę, palaiko artimus ryšius su tėvais, broliu, todėl vien tik ištuoka negali rodyti kaltinamojo socialinių ryšių nebuvimo. Skirtingai nei nurodė teismas, iki suėmimo paskyrimo kaltinamasis D. V. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį - 2013-10-08 nagrinėjant suėmimo kaltinamajam termino pratęsimo klausimą teismui buvo pateiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)” raštas, patvirtinantis, kad jo ginamasis šioje bendrovėje iki suėmimo dirbo. Be to, baudžiamojoje byloje yra dokumentas, patvirtinantis, kad šiuo metu D. V. būtų priimtas dirbti į vadybininko pareigas kitoje bendrovėje, taigi kaltinamasis ne tik turėjo, bet ir tebeturi galimybę gauti legalias pajamas. Teismas nepagrįstai konstatavo ir aplinkybę, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kadangi tokių duomenų byloje nėra, iš nutarties motyvų taip pat neaišku, kuo remdamasis teismas tokią išvadą padarė, kokio pobūdžio yra kaltinamojo ryšiai užsienyje ir ar tie ryšiai pakankami sudaryti kaltinamajam galimybę slėptis užsienyje nuo teismo. Byla šiuo metu yra perduota nagrinėjimui į teismą. Yra akivaizdu, kad teismas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo D. V. socialiniais ryšiais ir pragyvenimo šaltiniu, vertino šališkai, neįsigilinęs į baudžiamosios bylos medžiagą, bei perrašydamas 2013-10-08 nutarties pratęsti D. V. suėmimo terminą motyvus ir padarydamas tas pačias fakto klaidas. Jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad D. V. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, gynėjo teigimu, teismas nenurodė, taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą konstatavo nepagrįstai.

Gynėjo nuomone, taip pat nutartyje nepagrįstai konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimas, kadangi vien įtarimas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu, dar nėra pagrindas išvadai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus. D. V. praeityje neteistas, jo nusikaltimai padaryti tą pačią dieną, kaltinamasis iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, nėra duomenų apie lėšų pragyvenimui gavimą iš nusikalstamos veikos, liudytojų ar kitų asmenų parodymai nepatvirtina apie D. V. polinkį daryti nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas konstatuotas nesant jokių šio pagrindo buvimą patvirtinančių objektyvių duomenų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į taikomo suėmimo trukmę, gynėjo manymu, jo ginamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas šioje proceso stadijoje yra aiškiai per griežta, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti toliau taikant kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje kaltinamojo D. V. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo D. V. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. gynėjo skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t.y. šių duomenų pakanta tam, kad kaltinamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų H. H., A. N., liudytojų N. P., D. M., E. G., J. A. parodymuose, iš dalies paties kaltinamojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, įvykio vietos apžiūros, kelių eismo įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai - yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgs (slėpsis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

D. V. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos labai sunkių, sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 6, 5 ir 3 dalys), padarymu. Už kaltinamajam inkriminuotų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes (už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 11 punkte, padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų). Be to, kaltinamajam D. V. inkriminuoti labai sunkūs ir sunkus nusikaltimai patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalies nurodytų nusikaltimų sąrašą. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, be aukščiau nurodytų aplinkybių, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis būdamas laivėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kuriuos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino. Kaltinamasis Lietuvoje neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors gynėjas nurodo, jog iki suėmimo paskyrimo kaltinamasis D. V. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, ką patvirtina byloje esantis bendrovės „(duomenys neskelbtini)” raštas, tačiau paties kaltinamojo teismui duoti paaiškinimai leidžia tuo abejoti. Jungtinės Karalystės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad D. V. nuo 2011-07-25 dirba šioje bendrovėje vairuotoju ir gauna 6,25 svarų sterlingų valandinį atlyginimą, kita vertus, iš paties kaltinamojo 2013-10-08 teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra draudimo bendrovė, turinti autoservisą, o jo funkcijos šioje bendrovėje pasireiškė tik tuo, kad kartą per mėnesį jis šiai bendrovei veždavo automobilių detales iš Lietuvos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki paminėto teismo posėdžio nei D. V. gynėjai, nei pats D. V. neužsiminė, kad kaltinamasis dirbo minėtoje bendrovėje. 2013-04-09 įvykusio teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimas, D. V. nurodė, kad jis du mėnesius dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, nors Sodros duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)” kaltinamasis niekada nedirbo, be to, jis turi draudimo kompaniją Londone, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodoma ir tai, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. D. V. yra išsiskyręs, paties kaltinamojo teigimu, jo buvusi šeima gyvena Amerikoje. Nors kaltinamasis gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai, tačiau pats D. V. 2013-04-09, 2013-10-08 teismo posėdžių metu patvirtino, kad faktiškai ten negyvena. Iki sulaikymo jis gyveno (duomenys neskelbtini), tuo tarpu paleidimo atveju jis galėtų gyventi pas savo sužadėtinę, kurios gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Šios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, jog neaiški yra ir kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad D. V. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apie turimus ryšius užsienyje 2013-04-09 teismo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis (Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena jo šeimos nariai, jis reguliariai lankydavosi Jungtinėje Karalystėje). Be to, nors D. V. Lietuvoje laikomas neteistas, tačiau byloje yra duomenų apie tai, kad jis buvo teistas užsienyje (Vokietijoje ir Lenkijoje), kas taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Juolab, kad Lietuvoje kaltinamasis daug kartų buvo nubaustas už administracinius teisės pažeidimus. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis D. V. būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, bei paneigia gynėjo skundo argumentus apie tai, kad teismas byloje esančius duomenis vertino šališkai, neįsigilinęs į baudžiamosios bylos medžiagą. Šios išvados, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad jo ginamasis turi galimybę įsidarbinti Vilniuje įsikūrusioje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina ir tai, jog D. V. baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Tuo tarpu maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nėra konkrečiai apibrėžtas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų. Be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma nagrinėjamu atveju D. V. atžvilgiu pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo D. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas