Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18091-1192/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė I. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skolos, administravimo mokesčio, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

11. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Credit service“ ir atsakovė I. P. 2021 m. liepos 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9655576001, pagal kurią UAB „Credit service“ įsipareigojo suteikti 2 000 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 952,80 Eur kredito kainą (26 proc. metinė palūkanų norma). UAB „Credit service“ 2021 m. liepos 26 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 2 000 Eur sumą. Ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Credit service“ 2022 m. spalio 25 d. sudarė paskolų portfelio nuolatinio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniai kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė 2023 m. vasario 3 d. informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo pagal 2021 m. liepos 26 d. sutartį Nr. CS9655576001. Pradinė kreditorė 2023 m. sausio 17 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

12. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti duomenys apie tinkamą kreditingumo įvertinimą nėra pagrįsti leistinais įrodymais: ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovės kreditingumo vertinimo metu surinktus duomenis. Konstatavęs, jog vartojimo kredito davėja (ieškovė) neįrodė, kad tinkamai įvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, teismas taikė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes. Kredito davėjai iš kredito gavėjos priteisė tik negrąžintą kredito dalį, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – palūkanų, administravimo mokesčio, pratęsimo mokesčio, vėlavimo palūkanų.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškovė nepateikė reikalavimą pagrindžiančių įrodymų apie tai, kaip ieškovė vertino atsakovės kreditingumą prieš suteikdama kreditą, ar, kad ieškovė įgyvendino Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą prieš suteikdama atsakovei kreditą, privalėjo ne pasiūlyti ieškovei pateikti trūkstamą informaciją, bet nustatyti ieškinio trūkumus arba atsisakyti tokį ieškinį priimti.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatęs, kad pateiktas ieškinys atitinka esminius CPK reikalavimus, ieškinį priėmė ir išaiškino ieškovei, kad civiliniame procese galiojanti rungimosi principas lemia, jog šalys privalo įrodymais pagrįsti nurodytas aplinkybes bei pateiktus argumentus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), t. y. išaiškino ieškovei, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vartojimo kredito negrąžinimo (priteisimo), turi vertinti ar tinkamai buvo įgyvendinta pareiga įvertinti skolininko (kredito gavėjo) kreditingumą ir pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti, jog suteikiant vartojimo kreditą tinkamai buvo įvertintas atsakovės kreditingumas. Pagal Vartojimo kredito įstatymą šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui. Ieškovė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kad pirminis kreditorius tinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, nepateikė. Akcentuotina ir tai, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi antrą kartą nustatė terminą ieškovei pateikti jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus iki 2023 m. lapkričio 17 d., pažymėdamas, jog teismas priimdamas ieškinį 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nepažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti teikiami įrodymai ir teismui faktiškai pateikti duomenys nesutampa, t. y. yra ieškovė nepateikė dalies įrodymų, kurių pateikimui yra išreiškusi savo valią. Nurodė, jog teismas turi įsitikinti ieškovės ieškinyje išdėstytos pozicijos dėl jos reikalavimą pagrindžiančių duomenų pateikimo teismui (ne)pasikeitimu, t. y. sudaryti galimybę ieškovei pateikti visus duomenis, kuriuos ieškovė buvo išreiškusi pageidaujanti pateikti. Ieškovė 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo (DOK-137531) ir su juo pateikė trumpąjį išrašą, reikalavimo perleidimo su pirminiu kreditoriumi sutartį ir pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai, kaip buvo vertinamas atsakovės kreditingumas, į bylą nebuvo pateikta. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas privalėjo ne pasiūlyti ieškovei patekti trūkstamą informaciją, bet nustatyti ieškinio trūkumus arba atsisakyti tokį ieškinį priimti, yra visiškai nepagrįsti. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas nėra sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir nustatė terminą jiems pateikti, tačiau ieškovė pati pasirinko tokį procesinio elgesio modelį – neteikė į bylą papildomų įrodymų. Tai, kad ieškovė į bylą pateikė ne visus jos turimus rašytinius įrodymus, lėmė ne teismo padaryti civilinio proceso kodekse įtvirtintų normų pažeidimai, o pačios ieškovės (apeliantės) netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

16. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog teismas jos neįpareigojo pateikti kreditingumo vertinimo, nors iš pateikto ieškinio akivaizdu, kad ieškovė tam tikrų duomenų turi, tačiau nenurodo kokių duomenų turi, neteikia šių duomenų kartu su apeliaciniu skundu, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pakartotinio teismo proceso pirmosios instancijos teisme dėl to, kad jai buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Ieškovei išaiškintina, jog apeliacinės instancijos teismas bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais: 1) kai nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindais arba 2) kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienas iš įstatyme įtvirtintų pagrindų bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.