Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2007 m. lapkričio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio l dalį,178 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio l dalį, paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios;

2) 2007 m. gruodžio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė l metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlyginti nukentėjusiam padaryta turtinę žalą, uždraudžiant lankytis šokiuose, diskotekose, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios;

3) 2008 m. lapkričio 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio l dalį 40 parų areštu;

4) 2009 m. birželio 17 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio l dalį 45 parų areštu;

5) 2010 m. sausio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio l dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta galutinė bausmė l metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2010 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2010 m. rugsėjo 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio l dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;

8) 2015 m. gegužės 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio l dalį, galutinė bausmė 8 MGL (301 Eur) bauda;

9) 2016 m. liepos 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 16 parų arešto;

10) 2017 m. rugpjūčio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė 16 parų arešto;

11) 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį ir 165 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su E. K., J. K., M. K., D. K., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2017 m. liepos 15 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „Magdė", automobilių stovėjimo aikštelėje, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, tyčia sudavė iš kumščio vieną kartą S. R. į galvą, nuo ko ji pargriuvo ir nusibrozdino kairės kojos kelią, tuo jai sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. liepos 15 d. dalyvavo pusseserės L. P. ir A. K. vestuvėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini) mieste esančioje kavinėje „Magdė“. Pokylyje su visais bendravo, šoko, linksminosi, iš pradžių buvo viskas gerai, paskui su visais išėjo į kiemą parūkyti. Kieme jis priėjo prie S. R. vyro ir paklausė, dėl ko jis toks piktas, tačiau S. R. vyras nieko nesakęs trenkė jam į veidą, tada jis sudavė atgal R. ir jį pastūmė. Kilo konfliktas, kiti vestuvių dalyviai - A. K., M. S. ir kiti, kurių neprisimena, tačiau jų buvo 6-7 žmonės, pradėjo jį( A. B.) mušti, spardyti. Jis atsitraukė, bėgo tolyn nuo kavinės, tačiau jie pasivijo ir dar jį daužė. Pabėgęs jis pasiskambino savo draugei, kuri jį parvežė į namus. Buvo savaitgalis, policijos nesikvietė, ketino pirmadienį pareiškimą parašyti dėl sumušimo, tačiau sekmadienį jį sulaikė policija, neva jis sumušė vestuvėse S. R., tačiau jis jos tikrai nemušė, gal tik per sumaištį galėjo netyčia besigindamas suduoti, pastumti. Kad S. R. buvo nugriuvusi ant žemės, neprisimena. Tą vakarą jis buvo vartojęs alkoholio, bet nedaug, gal aštuonetą taurelių degtinės, apsvaigęs nesijautė ir to vakaro įvykius gerai prisimena, žino, kad jį sumušė, bet kad jis būtų sumušęs moterį – to nebuvo. Mano, kad S. R. vyras A. R. supyko, kad jis( A. B.) kavinėje pašoko su S. R., todėl sukėlė konfliktą, muštynes ir jį sumušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji S. R., paaiškino, kad 2017 m. liepos 15 d. dalyvavo A. K. vestuvės, pokylis vyko kavinėje „Magdė“. Apie 21 val. į kavinę atėjo A. B., apie 22 val. vestuvininkai išėjo į kiemą, vyrai rūkė, kalbėjosi. Ji ( S. R.) kalbėjosi su A. B. seserimi, kai išgirdo ir pamatė, kad A. B. priėjęs prie A. R. pradėjo kabinėtis, sakyti: „ką tu čia mandras“, pradėjo grasinti kažkokiais „meškiukais“, „žąsinais“. Vyrai pradėjo raminti A. B., kuris apsistumdė ir apsikumščiavo su A. K.. Ji( S. R.) ir L. K. skyrė vyrus, kad jie nesimuštų. Išskyrus juos, L. K. nusivedė A. K. šiek tiek atokiau, tuomet ji ( S. R.) atsisukusi į A. B. jam pasakė: „... o tu eik iš čia iš kur atėjęs, nes iškvies policiją“. A. B. po tokių jos žodžių trenkė jai kumščiu į galvą ir ji nuo smūgio nugriuvo, nusibrozdino kojos kelią. Tuo tarpu A. B. pabėgo, o jie dėl įvykio iškvietė policiją. A. B. iki šiol neatsiprašė, fizinė ir moralinė žala jai padaryta, bet civilinio ieškinio nereiškia. Tą vakarą alkoholio vartojo labai nedaug, gal porą taurių šampano, nesijautė apsvaigusi ir visas aplinkybes prisimena.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad vestuvių metu, visiems esant kavinės kieme, A. B. prie jo priėjęs pasakė: „ ką čia mane gasdini “, toks klausimas buvo netikėtas ir nustebino, nes nebuvo aišku ko A. B. nori. A. K. pasivedė A. B. į šalį, kad nekiltų konfliktų ir jie ten abu apsistumdė, A. K. pavertė A. B.. Jo (A. R.) žmona S. R. norėjo juos išskirti, atsistojo į tarpą tarp A. K. ir A. B. ir pastarajam liepė eiti namo, tuomet A. B. trenkė S. R. į galvą, ji nugriuvo ant žemės, o A. B. pabėgo. Jis nuėjęs pakėlė žmoną ir iškvietė policiją. Iš karto vizualiai ant žmonos kūno sužalojimų nepastebėjo, bet sekančią dieną pasimatė nubrozdintas jos kojos kelias ir galvoje jautėsi gumbas. Tarp jo ir kaltinamojo asmeniškai jokio konflikto nebuvo, todėl jis nesupranta tokio A. B. elgesio, galimai jis supyko ant S. R., kad ji liepė jam „eiti iš kur jis yra atėjęs“.

Liudytojas M. S. paaiškino, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko per K. vestuves, kavinėje „Magdė“, (duomenys neskelbtini). A. B. į kavinę atvažiavo vėliau, gal po 4 valandų nuo šventės pradžios, buvo gerokai išgėręs. Šventės eigoje jis triukšmavo, žaidžiant žaidimus jam kažkas netikdavo, o visiems vestuvininkams išėjus į kiemą, jis kabinėjosi prie visų. Kai kas bandė A. B. nuraminti, o kai prie jo priėjo S. R. ir kažką jam pasakė - jis sudavė S. R. ir ji nugriuvo, paties smūgio nematė, tik atsisukdamas pastebėjo, kad A. B. užsimojo ir S. R. nuvirto. Jis pribėgo pakelti S. R., tuo metu A. B. pabėgo. S. R. sudavė be priežasties „nei iš šio nei iš to“. A. B. daugiau kabinėjosi kieme prie vyrų nei prie moterų, priėjęs klausinėjo: „ko jūs čia mane gąsdinate“, „ norite mane sumušti“. A. B. buvo neblaivus, nes nežinojo ką jis daro, jo niekas nemušė tik visi stengėsi nuraminti. Tuo metu toje vietoje buvo S. R., A. R., A. B., A. K., L. K., toliau - ir daugiau žmonių, vyravo sumaištis.

Liudytoja L. K. paaiškino paties konflikto metu buvusi kavinės viduje, tačiau girdėjusi kad kieme triukšmas, vyksta konfliktas, todėl išėjo į kiemą ir matė nuo kavinės sparčiai nueinantį savo pusbrolį A. B.. Vėliau sužinojo, kad A. B. „apsistumdė“ su A. K. ir sudavė S. R., ant jos kojos matėsi nubrozdinimas bei pati S. R. iš karto jai papasakojo, kad A. B. jai sudavė.

– 2017 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-07-16, 00 val. 18 min. pareiškėja S. R. pateikė pranešimą apie tai, kad A. B. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Magdė‘ žodinio konflikto metu kumščiu trenkė jai į galvą, ko pasekoje ji pargriuvo ir nusibrozdino kairės kojos kelią, o galvoje atsirado gumbas (1 t. b. l. 6-7);

– 2017 m. liepos 16 d. 00:05 val. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), šalia kavinės „Magdė“ esanti automobilių stovėjimo aikštelė, įvykio vietos apžiūros protokole (fotolentelėseje) užfiksuota, kad jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta, tačiau nufotografuotas bendras nukentėjusiosios kairės kojos kelio vaizdas ( b.l.14-15);

- iš tarnybinio pranešimo matosi, kad A. B. sulaikytas 207 m. liepos 16 d. 15:15 val. (duomenys neskelbtini) ( b.l.17);

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Taigi šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo veiksmai – smūgio nukentėjusiajai sudavimas, po kurio nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, kitų pašalinių asmenų ( vestuvėse dalyvavusių svečių) akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus veiksmas, demonstruojantis nepagarbą ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistinas, moralės požiūriu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, teigė tyčinio smūgio nukentėjusiajai nesudavęs, nusikaltimo nepadaręs, nebent galėjo netyčia suduoti, kai gynėsi nuo kitų jį mušusių vestuvininkų, o aplinkybės, kad S. R. būtų nugriuvusi ant žemės neprisimena.

Teismas pripažįsta A. B. kaltę įrodyta nukentėjusiosios S. R., liudytojų A. R. ir M. S. nuosekliais ir neprieštaringais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai, kad A. B. ne aikštelėje vykusio konflikto - susistumdymo su kitais vestuvininkais metu, o jau po to, kai buvo atskirtas nuo A. K., sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. R., kuri stovėjo tarp A. B. ir A. K. ir po smūgio nugriuvo ant žemės, o A. B. iš aikštelės pasišalino. Būtent tokią įvykio versiją patvirtina ir liudytoja L. K., kuri nors ir nematė betarpiškai konflikto, nes buvo kavinės viduje, tačiau girdėjo didelį triukšmą kavinės kieme, o išėjusi pro duris pamatė sparčiai iš aikštelės nueinantį A. B., o S. R. pasakė, kad A. B. jai sudavė į galvą ir rodė nubrozdintą koją. Tą pačią naktį nukentėjusioji kreipėsi į policiją, tyrėja nukentėjusiosios nubrozdintą koją užfiksavo fotonuotraukoje( b.l.15).

Kaltinamojo versija, kad jis nieko nesumušė, o pats buvo sumuštas vestuvėse dalyvavusių asmenų nepatvirtina jokie kiti įrodymai išskyrus paties kaltinamojo parodymus, vienok, kaltinamojo parodymai, kad jis nesudavė S. R. vertintini kritiškai kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas net vienuolika kartų, baustas administracine tvarka( nuobaudos nebegaliojančios, bet charakterizuoja asmenį kaip linkusį daryti nusižengimus), vienok kaltinamasis yra jauno amžiaus, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų, ką patvirtina ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus informacija, kaltinamasis registruojasi darbo biržoje, vykdo teismo įpareigojimus ir laikosi probacijos sąlygų, seniūnija, kurioje gyvena kaltinamasis jo atžvilgiu nėra gavusi neigiamos informacijos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir esant pagrindo manyti, kad A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų - jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1( vieneriems) metams 3( trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu bausmę subendrinti su 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir laisvės apribojimą keičiant laisvės atėmimu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams 6( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nebendrauti su E. K., J. K., M. K., D. K., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.