- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 1-111-649/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00124-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Nukentėjusysis
- V. G., R. G.
- Kaltinamasis
- J. N.
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiesiems V. G. ir R. G., gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. N. padarė šią nusikalstamą veiką – jis 2011-05-09 apie 22 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje ir bute Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, ketindamas atgauti iš R. G. 200 Lt skolą, panaudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš R. G. artimą asmenį – motiną V. G., o būtent: gyvenamojo namo laiptinėje V. G. rankomis ir kojomis sudavė daugiau kaip dešimt smūgių į galvą, tokiais savo veiksmais V. G. padarė veido ir kairės akies sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinant smilkinį, skruostą ir žandą, kaktoje, dešinės akies vokuose, apatinėje lūpoje, viršugalvyje, momenyse, pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvas viršutinės lūpos pogleivyje, t. y. nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įėjęs į V. G. priklausantį butą Nr. 38, grasindamas panaudoti fizinę prievartą, iš V. G. paėmė 60 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 110 Lt vertės, R. G. vardu išduotą pasą, invalido pažymėjimą, neįgaliojo pažymėjimą.
Pagal pareikštą kaltinimą J. N. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2011-05-08 su R. G. girtavo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pragėrė 200 Lt, nes jis pirko alkoholinius gėrimus. Jo nuomone, jam R. G. buvo skolingas 200 Lt, ir jis prašė 200 Lt skolą atiduoti. R. G. jam buvo pažadėjęs 200 Lt atiduoti sekančią dieną, todėl 2011-05-09 abu su R. G. ėjo pas R. G. motiną, kad galėtų pasiimti 200 Lt skolą ir galėtų toliau girtauti. R. G. jam sakė, kad pasiims pinigų, nes jo mama turi.
(duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje sutiko V. G.. Jis V. G. pradėjo mušti rankomis ir kojomis. Nors iš pradžių J. N. neigė paėmęs iš V. G. 60 Lt ir teigė jai sudavęs tik keturis smūgius, posėdžio eigoje pripažino paėmęs 60 Lt ir galėjęs suduoti V. G. dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Mušdamas V. G. jai sakė, kad atiduotų skolą už R. G.. Iš V. G., jau būnant bute, paėmė mobilųjį telefoną, asmens dokumentus, išduotus R. G. vardu, ir 60 Lt. Jei nebūtų R. G. skolos jam, nebūtų mušęs V. G.. Jam R. G. sakė, kad pas motiną turi pasidėjęs savo pinigus. Pagrobtąjį telefoną už 20 Lt pardavė A. B. ir pinigus išleido savo reikmėm. Kai mušė V. G. ir reikalavo pinigų, R. G. sėdėjo ir nieko nedarė. Mušdamas V. G. jis atsiiminėjo R. G. 200 Lt skolą jam, asmens dokumentus paėmė, kad atiduotų skolą.
Dėl tokių veiksmų gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė posėdžio metu, netrukus planuoja grąžinti V. G. 60 Lt skolą.
Nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad nebuvo J. N. skolingas 200 Lt. Jis neprisimena, ką veikė 2009-05-08 ir 09 dienomis. Tik prisimena, kad 2009-05-08 girtavo (duomenys neskelbtini) gatvėje su J. N.. Jam atrodo, kad J. N. mušė motiną todėl, kad jai daug gerti negalima. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nors šiuo metu neprisimena, ar turėjo skolą J. N.. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. ( b. l. 52-53, 54, 56) nurodė, kad 2011-05-09 apie 22 val. jis buvo kartu su neseniai pažįstamu jaunuoliu, kurio vardas Jonas. Jie galvojo iš kur gauti pinigų ir Jonas nusprendė, kad reikia iš jo motinos V. G. atimti pinigus. Jonas pradėjo kalbėti jam apie kažkokią skolą, kad jis jam skolingas 200 litų. Jis nesuprato apie ką jam kalbėjo, nes prieš 2-3 savaites iš jo Jonas pasiėmė 200 litų. Nuėjus į jo namus, belipant laiptais link motinos buto, jie susitiko motiną Valentiną ir tada Jonas jai pradėjo kažką sakyti apie skolą, sumušė motiną, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, reikalavo, kad ji atiduotų pinigus. Jis stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė, nes bijojo, kad jo neprimuštų. Kai jo motina ir J. įėjo į butą, įėjo ir jis, bet stovėjo koridoriuje. Jo motina ir J. įėjo į motinos kambarį. Jis girdėjo, kad J. reikalauja iš motinos pinigų bei dokumentų. Kiek paėmė J. pinigų pasakyti negali, nes nematė. Pasiėmęs pinigus J. išėjo. Vėliau motina pasakė, kad J. paėmė jo piliečio pasą su jame buvusiu neįgaliojo pažymėjimu bei invalido pažymėjimu. Jis dėl jo vardu išduotų dokumentų, tai yra neįgaliojo pažymėjimo, invalido pažymėjimo bei paso pretenzijų J. N. neturi.
Nukentėjusioji V. G. paaiškino, kad 2011-05-09 apie 22 val. ją daugiabučio pirmajame aukšte prisivijo J. N., o iš paskos ėjo jos sūnus R. G.. J. N. pradėjo ją rankomis mušti bei kojomis spardyti ir reikalavo pinigų. Jai, kol užlipo iki savo buto, J. N. sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis, smūgiavo ir alkūne, ji buvo pargriuvusi. Rankinėje turėjo 60 Lt, tuos pinigus atidavė J. N. bijodama, kad daugiau nemuštų. J. N. bute pamatė jos mobilųjį telefoną, kurį pasiėmė, taip pat J. N. pareikalavo atiduoti sūnaus asmens dokumentus. Pasiėmęs 60 Lt, mobilųjį telefoną ir R. G. asmens dokumentus, J. N. ir jos sūnus iš buto išėjo, sūnus namo neparėjo 3 paras. Kai pradėjo ją mušti, J. N. apie skolą nieko nesakė. Šiuo metu jai telefonas grąžintas, dokumentai sūnui grąžinti, tačiau neatgavo 60 litų, kuriuos paėmė J. N..
Nurodė, kad jos J. N. atsiprašė, ji jam atleido.
J. N. kaltė, be jo paties ir nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Iš J. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 75-79) matyti, kad J. N. parodė vietą, kurioje mušė V. G., taip pat vietas, iš kur paėmė mobilųjį telefoną bei R. G. asmens dokumentus.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. G. atpažino J. N. kaip jaunuolį, kuris ją sumušė, pagrobė iš jos pinigus, telefoną ir dokumentus (b. l. 50-51).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. atpažino J. N. kaip jaunuolį, kuris sumušė jo motiną, pagrobė iš jos pinigus, telefoną ir dokumentus (b. l. 57-58).
Iš protokolo –pareiškimo matyti (b. l. 1), kad V. G. į policiją kreipėsi dėl to, jog ją laiptinėje sumušė nepažįstamas jaunuolis, kuris vėliau reikalavo pinigų, paėmė iš jos 60 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną bei R. G. asmens dokumentus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-15) esantis butas bei minėto namo laiptinė.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta V. G.. Apžiūros metu nustatyta, kad V. G. galvoje matomi sužalojimai, apie abi akis matomi sutinimai, kraujosruvos, kraujosruva kairės pusės skruoste (b. l. 16-18).
Iš specialisto išvados Nr. G 480/11 (05) matyti, kad V. G. konstatuotas veido ir kairės akies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinant į smilkinį, skruostą ir žandą, kaktoje, dešinės akies vokuose, apatinėje lūpoje, viršugalvyje, momenyse, pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvos viršutinės lūpos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dešimt ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26).
Iš pažymos matyti, kad 2004-03-12 R. G. pripažintas pirmos grupės invalidu nuo vaikystės neterminuotai. Diagnozė: vaikų cerebralinis paralyžius su išreikšta dešinės rankos ir kojos pareze ir žymiai sutrikusia eisena. 2007-06-28 R. G. pirma invalidumo grupė prilyginta 20-ies procentų darbingumo lygiui (b. l. 30).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 1209“ (b. l. 31), kurį jam pardavė J. N..
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. N. pateikė pasą, išduotą R. G. vardu, neįgaliojo pažymėjimą Nr. 0062698, išduotą R. G. vardu, bei invalido pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. G. vardu (b. l. 32).
Pateiktieji mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 1209“ ir R. G. asmens dokumentai apžiūrėti (b. l. 33-34).
Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. G. iš jai pateiktų 3 mobiliojo ryšio telefonų atpažino telefoną ,,Nokia 1209“ kaip daiktą, kuris buvo pavogtas iš jos buto (b. l. 40-41).
Daiktai turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 1209“ ir R. G. asmens dokumentai - grąžinti V. G. ir R. G. (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamojo J. N. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 dalyje – savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą V. G. atžvilgiu. J. N. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdė tariamą savo teisę-manydamas, kad R. G. jam skolingas 200 Lt, bandė šią skolą atgauti ir R. G. motinos V. G., ir tuo tikslu prieš V. G. vartojo fizinį smurtą. R. G.-asmens, kuris tariamai buvo skolingas J. N. 200 Lt – parodymai nenuoseklūs, galiausiai jis nurodė neatsimenąs, ar buvo skolingas J. N.. Tokią nukentėjusiojo R. G. poziciją galima paaiškinti tuo, kad tariama skola galėjo atsirasti iš ankstesnių J. N. ir R. G. bendrų išgertuvių, kai jie bandė išsiaiškinti, kiek ir kieno pinigų panaudojo alkoholiniams gėrimams pirkti. Kvalifikuojant veiką labai svarbus ir paties J. N. suvokimas – kokiu tikslu jis ėjo pas V. G. ir kodėl, mušdamas V. G., reikalavo pinigų. J. N. ne kartą teismo posėdyje patvirtino, kad jis iš V. G. reikalavo 200 Lt skolos, kurią jam turėjo grąžinti R. G.. Apie tariamą skolą J. N. buvo paminėjęs R. G., tačiau pastarasis dėl skolos neturėjo aiškios nuomonės ( lyg ir buvo skolingas J. N., lyg ir ne). Tačiau J. N. ne kartą teigė, kad mušdamas V. G. iš jos reikalavo pinigų už sūnaus skolą, ir toks elgesys vertintinas kaip savavaldžiavimas, net jei skolos iš tikrųjų ir nebuvo.
Posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. N. V. G. daugiabučio laiptinėje sumušė reikalaudamas atiduoti tariamą R. G. skolą. Jau būnant bute jam V. G. atidavė turėtus 60 Lt, tačiau tariama skola nebuvo pilnai grąžinta, todėl J. N. dar paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir R. G. asmens dokumentus.
Nors kaltinime nenurodyta, kad padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, teismų praktikoje laikoma, kad savavaldžiavimas, padarytas panaudojant fizinę prievartą, pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 d. net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio.
J. N. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais –kaltininko ir nukentėjusiųjų parodymais, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais, taip pat specialisto išvada.
Dėl bausmės
J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. N. yra neteistas ( b. l. 87), dirbantis, jam nustatytas 80 proc. darbingumo lygis ( b. l. 97).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, taip pat į bausmių skyrimo taisykles. J. N. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jo padarytas nusikaltimas apysunkis ( BK 11 str.). BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos šios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, nors J. N. teisiamas pirmą kartą ( b. l. 87), bausmės tikslus geriausiai leistų pasiekti laikinas laisvės apribojimas - arešto bausmė, kuri skiriama šiais motyvais.
Pažymėtina, kad J. N., vykdydamas savo tariamą teisę, elgėsi agresyviai ir gana smarkiai sužalojo V. G. ( b. l. 18), nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą ( b. l. 26). Nusikaltimo tikslas – reikėjo pinigų, nes J. N. su R. G. norėjo išgerti alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, kad įžūliai ir agresyviai nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu J. N. elgėsi teismo posėdžio metu. Nors V. G. J. N. atleido, tačiau tai padarė daugiau iš baimės, o ne nuoširdžiai. Posėdžio metu J. N. iškoneveikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais ir jai grasino, dėl ko teismas buvo priverstas padaryti pertrauką, ir tik įspėjus dėl arešto už netinkamą elgesį skyrimo, nusiramino.
J. N. administracine tvarka baustas ( b. l. 88-91), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.). Pažymoje apie asmens baudimą administracine tvarka nurodyta, kad baudos už ankstesnius pažeidimus nesumokėtos.
Atsižvelgtina, kad J. N. turi sveikatos problemų ( b. l. 105), tačiau kiekvienas pilietis turi nedaryti teisės pažeidimų, privalo stengtis gyventi pagal visuomenėje priimtas gero elgesio taisykles.
Atsižvelgiant į J. N. asmenybę, jam skirtina arešto bausmė, trukmę parenkant mažesnę už sankcijos vidurkį. Taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinas J. N. priklausantis 20 Lt vertės turtas, nes J. N. gavo 20 Lt iš nusikalstamos veikos - už parduotą V. G. priklausantį telefoną.
Vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., LR BK 49 str., 67 str., 72 str., 294 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 294 str. 2 d., ir paskirti 40 ( keturiasdešimties ) parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią laikyti pradėjimo vykdyti nuosprendį dieną.
J. N. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Remiantis LR BK 67 str. ir 72 str. 2 d., J. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti 20 Lt vertės J. N. turto.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.