Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo advokato Arūno Justeiko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas advokato Arūno Justeikas skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Byloje kaltinamąjį V. S. gina advokatas A. Justeikas.

A. Justeiko teigimu, baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme dar tik buvo pradėta nagrinėti, be to, numatyti teismo posėdžiai ne tik 2013 m. rugsėjo 16 d., bet ir 2013 m. rugsėjo 25 d. bei 2013 m. spalio 2 d., todėl jis, neatvykdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdį, nesiekė vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio nuostatas, A. Justeikas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsį, pagrindiniai advokato veiklos principai yra lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Tačiau advokatas negali tinkamai ir sąžiningai atlikti savo funkcijų, jei klientas atsisakė už tai sumokėti sulygtą atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje garantuojama teisė į darbo užmokestį. Pagal šią įstatymo normą, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Remdamasis minėtomis aplinkybėmis advokatas daro išvadą, kad jo skunde nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis.

Teismo posėdyje dalyvavęs advokatas A. Justeikas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Advokato A. Justeiko skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą; nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą, o, negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama bauda. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio nuostatas, gynėjas baudžiamajame procese, be kita ko, turi elgtis sąžiningai ir atsakingai, atvykti į numatytus teismo posėdžius išskyrus atvejus, kuomet tai padaryti trukdo svarbios priežastys. Priešingu atveju, jo atžvilgiu gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnio nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, advokatas A. Justeikas neatvyko į iš anksto numatytą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. posėdį, o savo neatvykimo priežastimi nurodė tai, kad teismo posėdžio dieną, ginamajam V. S. neapmokėjus už suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, jis faktiškai nutraukė su juo sutartį, tačiau Panevėžio apygardos teismą apie tai informavo tik paskambinęs telefonu. Panevėžio apygardos teismas šios advokato nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežasties nepripažino svarbia ir konstatavo, kad advokatas, neatvykdamas į teismo posėdį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio reikalavimus, be to, jis apie savo neatvykimą Panevėžio apygardos teismo tinkamai neinformavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

Visų pirma, iš dalies sutiktina su advokato A. Justeiko skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg kategoriškai aiškino Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio nuostatas ir padarė pernelyg kategorišką išvadą, kad, net ir negavęs atlygio už atliktą darbą, advokatas neturi galimybės savo valia nutraukti teisinės pagalbos sutarties. Kita vertus, dar kartą pažymėtina, kad svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis, be išvardintų Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnyje, gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios nepriklausė nuo neatvykusiojo valios ir objektyviai sutrukdė dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas A. Justeikas su ginamuoju V. S. būtų iš anksto susitarę, jog atlyginimas advokatui bus sumokėtas būtent numatyto teismo posėdžio dieną ir kad tą dieną negavęs užmokesčio, advokatas objektyviai nebūtų galėjęs dalyvauti iš anksto numatytame teismo posėdyje. Juolab, kad, kaip pripažino ir pats advokatas, jis nespėjo apie savo neatvykimo į teismo posėdį priežastis tinkamai, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, informuoti teismo ir tokiu būdu įvykdyti savo procesinę pareigą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad advokato nurodyta priežastis – faktinis teisinės pagalbos teikimo sutarties nutraukimas su V. S., negali būti pripažįstama svarbia ir nepriklausiusia nuo advokato valios priežastimi.

Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos BPK 163 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė advokatui A. Justeikui taikyta pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jam paskirtoji bauda yra neproporcingai didelė lyginant su įvykdytu procesiniu pažeidimu. Šiuo atveju svarbios aplinkybės yra tos, kad: pirma, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, advokatas A. Justeikas į visus anksčiau šioje byloje numatytus teismo posėdžius atvykdavo, taigi nėra jokių duomenų apie tai, kad ir šiuo atveju, neatvykdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdį, jis siekė vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą; antra, kaip nurodyta advokato skunde, jis 2013 m. rugsėjo 16 d., ryte, susisiekė telefonu su bylą nagrinėjančiu teisėju ir informavo jį apie faktinį teisinės pagalbos teikimo sutarties nutraukimą su V. S. bei apie tai, į kad į teismo posėdį jis neatvyks (ši aplinkybė nepaneigta ir skundžiamoje nutartyje). Įvertinusi šias aplinkybes, apibūdinančias advokato A. Justeiko padaryto procesinio pažeidimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jam paskirta bauda mažintina iki 3 MGL (390 Lt).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį pakeisti. Advokatui Arūnui Justeikui paskirtą 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą sumažinti iki 3 MGL (390 Lt) dydžio baudos.