- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1548-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00509-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- B. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto B. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui B. A. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau (2025 m. liepos 25 d) patikslino (civilinė byla Nr. 2-2130-1106/2025), prašydama laikinai apriboti atsakovo (tėvo B. A.) valdžią jo vaikų, dukters C. A. ir sūnaus D. A. atžvilgiu, nustatyti dukters C. A. ir sūnaus D. A. gyvenamąją vietą su ieškove (motina A. A..), priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai C. A. ir sūnui D. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka., pervedant išlaikymą į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavesti ieškovei vaikams skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais du kartus per savaitę po 2 valandas – pirmadienį ir trečiadienį nuo 16 val. iki 18 val., Kėdainių pagalbos šeimai centre (patalpoje arba centro teritorijoje), dalyvaujant Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinei darbuotojai, esant galimybei prioritetą suteikiant šeimai priskirtai socialinei darbuotojai E. A..
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į 2024 m. vasario 27 d. ieškinį, su juo sutiko iš dalies, prašo nustatyti dukters C. A. ir sūnaus D. A. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo po 312 Eur kiekvienam vaikui, Vyriausybės tvarka kasmet indeksuojamą, kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą dukrai C. A. ir sūnui D. A., iki jų pilnametystės (nustačius įprastą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kas antrą savaitgalį ir dvi dienas per savaitę) arba alternatyviai priteisti iš atsakovo po 156 Eur kiekvienam vaikui, Vyriausybės tvarka kasmet indeksuojamą, kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą dukrai C. A. ir sūnui D. A., iki jų pilnametystės (nustačius bendravimo su vaikais tvarką „50:50“), Nustatyti, kad iš atsakovo priteistas periodines išmokas naudoja uzufrukto teise ieškovė. Kitus ieškovės ieškinio reikalavimus prašo atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2025 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-27997-722/2025), kuriuo prašo nutraukti 2015 gegužės mėn. 30 d. sudarytą ir Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje įregistruotą ieškovės ir atsakovo santuoką, konstatuojant, kad santuoka iširo atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo ieškovei dėl atsakovo kaltės, turėtas išlaidas psichologo konsultacijoms, Nustatyti dukters ir sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai C. A. ir sūnui D. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka., pervedant išlaikymą į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavesti ieškovei vaikams skirtas išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, laikinai apriboti atsakovo (tėvo), valdžią jo vaikų atžvilgiu, nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vieną per savaitę po 2 valandas – pirmadienį nuo 16 val. iki 18 val.,), Kėdainių pagalbos šeimai centre (patalpoje arba centro teritorijoje), dalyvaujant Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinei darbuotojai ar psichologei, esant galimybei prioritetą suteikiant šeimai priskirtai socialinei darbuotojai, padalinti santuokoje įgytą turtą - gyvenamąjį namą su terasomis (rinkos vertė 61 500 Eur), ūkio pastatą (rinkos vertė 3 230 Eur). vandentiekio tinklus (rinkos vertė 6 760 Eur), registruotus ieškovės vardu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Cayenne Coupe (rinkos vertė 67 000 Eur), registruotą atsakovo vardu, automobilį Volkswagen Golf (rinkos vertė 200 Eur), registruotą atsakovo vardu, automobilį Volkswagen Passat (rinkos vertė 1 250 Eur), registruotą atsakovo vardu, automobilį Toyota Avensis (rinkos vertė 1 100 Eur), registruotą atsakovo vardu; ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į: 2/3 dalis gyvenamojo namo su terasomis, ½ dalį ūkio pastato, vandentiekio tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį automobilių Cayenne Coupe, Volkswagen Golf, Volkswagen Passat, Toyota Avensis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą su terasomis, ūkio pastatą, vandentiekio tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į: 1/3 dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkio pastato, vandentiekio tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį automobilių Cayenne Coupe, Volkswagen Golf, Volkswagen Passat, Toyota Avensis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Cayenne Coupe, Volswagen Golf, Volkswagen Passat, Toyota Avensis, ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją 9280 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nutarta sujungti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civilines bylas Nr. e2-27997-722/2025 ir Nr. 2-2130-1106/2025 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. 2-2130-1106/2025.
Šalies argumentai
5. Ieškovė kartu su 2025 m. liepos 25 d. pateiktu patikslintu ieškiniu civilinėje byloje 2-2130-1106/2025 prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove skyrybų metu ir iki įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad kyla pavojus nusistovėjusiai vaikų gyvenamajai vietai, nes atsakovas grasina, kad vaikus iš ieškovės atims dėl ko bus pažeisti mažamečių vaikų interesai. Nurodo, kad vaikai prisirišę prie motinos, ieškovė rūpinasi vaikų kasdieninių poreikių tenkinimu, jų psichine emocine sveikata, kai tuo tarpu atsakovas labai dažnai nevengia, žeminančių pasisakymų apie vaikų motiną nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Be to šiuo metu yra ir nusistovėjusi faktinė vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, todėl esant tokioms aplinkybėms iki bus išnagrinėta byla, nepilnamečių šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą būtų tikslingiausia nustatyti kartu su ieškove. Nurodo, kad aplinkybę, jog vaikų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi patvirtina pateikiami įrodymai, tai yra Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytiniai paaiškinimai duoti kitoje civilinėje byloje, kuriuose nurodyta, kad atsakovas net sutikimų su vaikais metu formuoja neigiamą nuomonę vaikams ieškovės atžvilgiu, kadangi susitikimų metu vaikams pasakė, kad mama privalo vaikams nupirkti viską, ko jie nori, nes jis jai siunčia daug pinigų, klausinėjo vaikų, ar mama gamina jiems maistą, aiškino, kad ieškovė yra visko pertekusi, nes per 6 mėn. jis neva jai yra padaręs pavedimą už 10 tūkst. Eur., priminė vaikams, ką mama namuose turi padaryti, prašė C. pabūti brolio mokytoja, nes mama namuose jo neva nemoko skaičiuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną C. A. ir D. A. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikomos tol, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2130-1106/2025. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3. Nurodė, kad šioje byloje pagal pradinį ieškinį buvo taikytos, vėliau pakeistos, o galiausiai 2025 m. birželio 2 d. panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo susijusios išimtinai su atsakovo teise bendrauti su vaikais. Kadangi gautas atskirasis skundas dėl 2025 m. birželio 2 d. nutarties, ji nėra įsiteisėjusi ir šiuo metu faktiškai laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu tebetaikomos, tai yra atsakovas negali gyventi šeimos namuose, jo bendravimas su vaikais vykdomas specialiomis sąlygomis. Tokia kurį laiką trunkanti faktinė situacija iš tiesų suponuoja pagrindą teisiškai įtvirtinti (iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje) vaikų gyvenamąją vietą su motina. Tai yra būtina išimtinai dėl vaikų interesų, kad vaikai teisine prasme turėtų juos globojantį asmenį, užtikrinantį jų teisių ir interesų įgyvendinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį, įpareigoti teismą peržiūrėti ieškinius iš esmės ir esant regimybei nustatyti terminą susitaikymui, skirti privalomąją mediaciją, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, įvertinti būtinybę kreiptis į teismo medicinos ekspertus, dėl ieškovės elgesio ir veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nurodo, kad patikslintas ieškinys neturi jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar kitaip riboto apelianto teises į vaikų auklėjimą arba jų buvimą kartu. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kuo kaltinamas apeliantas, o šiuo atveju visas ieškovės ieškinys paremtas tik ieškovės deklaratyvia nuomone.
4.2. Nurodo, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiami spėjimais, abejotinais faktais, teigia, kad rėmimasis tik ieškovės nuomone yra nukrypimas nuo teisinės doktrinos, be to, ieškovės nuomonė gali būti klaidinanti siekiant užimti geresnę padėtį skyrybų byloje. Pažymi, kad tėvo menkinimas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, jiems nieko nepasakoja apie tėvą, bando jį ištrinti iš vaikų atminties.
4.3. Nurodo, kad buvo imtasi visų priemonių išsiaiškinti situaciją, kuri vyko 2024 m. sausio 27 d. namuose, vaikai buvo išvežti, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau po visų veiksmų nebuvo nustatyti seksualiniai ar tvirkinimo veiksmai, tačiau ieškovė toliau vaikus pristatinėjo kaip seksualiai išnaudotus, šmeižia sutuoktinį. Teigia, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo seksualinio elgesio yra melas.
4.4. Nurodo, kad ieškovės atstovė rizikuoja savo specialybės išsaugojimu, nes Advokatų Garbės Teismas turėtų ką pasisakyti šia tema. Pažymi, kad atsakovas rūpinosi šeima, nevartojo alkoholio, rūkalų, atsakovui sunkiai dirbant buvo pastatytas namas be didelių paskolų. Pažymi, kad ieškovė meluoja dėl turto vertės. Teigia, kad ieškovės skleidžiamas melas ir dezinformacija klaidina teismus ir bando gauti palankesnius sprendimus.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, ją priėmė tam nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai apribojo apelianto teisę į vaikų auklėjimą ir jo teisę būti kartu su vaikais, kadangi pats vaikų gyvenamosios vietos nustatymo faktas jokių apelianto teisių neapriboja. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarauja byloje esantiems įrodymams, CK 3.65 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir teismų praktikos išaiškinimams. Pažymi, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai.
5.2. Nurodo, kad nors pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos atsakovo nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, tačiau ieškovės vertinimu, kitos aplinkybės, susijusios su vaikų psichine, emocine sveikata yra nulemta vaikų tėvo netinkamo elgesio. Pažymi, kad nepilnametė dukra lankosi pas psichologus dėl seksualinės prievartos. Pažymi, kad dukros sveikata pradėjo gerėti, kai tėvo neliko namuose, taip pat namuose geriau jaučiasi ir nepilnametis sūnus. Teigia, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi apeliantas buvo įpareigotas gyventi skyriumi, tačiau apeliantui apskundus minėtas laikinąsias apsaugos priemones kilo poreikis nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą.
5.3. Nurodo, kad šiuo metu yra užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, jie yra prisirišę prie mamos, ieškovė rūpinasi dukters ir sūnaus kasdieninių poreikių tenkinimu, jų psichine-emocine sveikata, juos prižiūri, auklėja, domisi jų pasiekimais, kai tuo tarpu atsakovas labai dažnai nevengia žeminančių pasisakymų apie vaikų motiną pačių nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Pažymi, kad atsakovui 2024 m. vasario 10 d. ir 2024 m. vasario 25 d. buvo taikyti net du apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, be to, atsakovas vaikų akivaizdoje yra linkęs neigiamai atsiliepti apie ieškovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo) priėmimo.
8. Apeliantas 2025 m. rugsėjo 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus (atsiliepimą) dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados, kuri apelianto vertinimu yra nepagrįsta, prieštaraujanti vaikų interesams, o prisidengiant geriausiais vaikų interesais bandoma eliminuoti tėvą iš vaikų gyvenimo. Teigia, kad išvados yra prieštaringos vaikų vertinimo anketose pateiktiems duomenims, pažymi, kad teismas turi patikrinti proceso teisėtumą, turi būti patikrinta ar civilinė byla teisėtai iškelta. Nurodo, kad nei ieškovei, nei apeliantui neturi būti sudarytas prioritetas. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog vaikai yra nukentėję nuo apelianto (Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Pažymėtina, kad šalies rašytinių paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į proceso šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), į tai, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius visas ginčo puses, į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, nutaria apelianto rašytinius paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti ir juose nurodytas aplinkybes vertinti priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria laikinai nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, mano, kad šiuo atveju patikslintas ieškinys neturi jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar kitaip riboto apelianto teises į vaikų auklėjimą arba jų buvimą kartu. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kuo kaltinamas apeliantas, o šiuo atveju visas ieškovės ieškinys paremtas tik ieškovės deklaratyvia nuomone, dėl ko teismo nutartis negali būti grindžiama spėjimais. Pažymi, kad atsakovas rūpinosi šeima, nevartojo alkoholio, rūkalų, atsakovui sunkiai dirbant buvo pastatytas namas be didelių paskolų. Teigia, kad ieškovė meluoja dėl turto vertės. Teigia, kad ieškovės skleidžiamas melas ir dezinformacija klaidina teismus ir bando gauti palankesnius sprendimus.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.
12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
13. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.
15. Pirmiausia, nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau įvertinus atskirojo skundo argumentus apeliantas nenurodo, dėl kokių priežasčių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas yra prieštaraujantis jų interesams ar kokias šiuo atveju aplinkybes, spręsdamas minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai. Šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantas, byloje, kurioje nagrinėjamas šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios, išlaikymo priteisimo ir kiti klausimai, sudaro pagrindą spręsti ir dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas iš esmės, kadangi nepilnamečių vaikų tėvų santykiai yra konfliktiški, dėl ko šiuo atveju būtinas laikinas situacijos sureguliavimas atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas, nenustatė, jog nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Priešingai, byloje pateikti įrodymai leidžia sutikti su ieškovės argumentais, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, jie gyvena kartu su ieškove, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu. Pabrėžtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas, kuri yra taikoma ginčo situacijoje, užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus, kartu bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.
16. Antra, apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nepagrįstai yra apribojamas tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas. Su šiais argumentais nesutiktina. Pabrėžtina, kad skundžiama nutartimi nebuvo spręsti klausimai dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, o tik išspręstas klausimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi tenkindamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną apelianto bendravimo su vaikais C. A. ir D. A. tvarką, pagal kurią apeliantas turi teisę bendrauti su vaikais, tai yra kas antrą darbo dieną, pradedant nuo 2025 m. spalio 27 d., 8.30 val. paimant vaikus iš namų ir pristatant juos į darželį 9 val. bei paimant vaikus iš darželio 17 val. (būrelių lankymo dienomis – 18.45 val.) ir pristatant vaikus į namus iki 17.30 val. (būrelių lankymo dienomis – iki 19.15 val.), taip pat kiekvieną šeštadienį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., bendravimo veiklos turinį nustatant pagal vaikų poreikius. Taigi, šiuo atveju skundžiama nutartimi, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo apribotos jo galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
17. Įvertinus nutarties 10-16 punkte nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra nustatydamas vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys ir preliminariai įvertinti rašytiniai įrodymai, yra pakankami nuspręsti, jog šiuo metu, tai yra iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, geriausius vaikų interesus atitiktų jų gyvenimas kartu su motina, tai yra ieškove. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat atskirajame skunde išsamiai argumentuoja, jog ieškovės nurodytos aplinkybės yra melagingos, teigia, kad kyla abejonių dėl pradėto teisminio proceso pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje byloje esantys įrodymai vertinami tik preliminariai, o dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų (ne) pagrįstumo pasisakytina teismo tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo) (CPK 148 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą ir atskirojo skundo reikalavimų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, pažymėtina, kad su atskiruoju skundu nepateikti ir įrodymai, kurios pagrindžia prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.