Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. P. dėl įpareigojimo nukelti laikinuosius metalinius garažus ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. P. dėl įpareigojimo nukelti laikinuosius metalinius garažus ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. vasario 29 d. 11.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. vasario 2 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Kadangi atsakovas V. P. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su ieškiniu sutinka, byloje priimtinas sprendimas grindžiamas sutrumpintais motyvais, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Šis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra perduotas neatlygintinai naudotis 99 metams, skaičiuojant nuo panaudos sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesniam laikotarpiui, nei reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti, Vilniaus miesto savivaldybei.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 24 dalį, laikinasis statinys – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SD-768-(9.14 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pripažino, kad pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus, laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 m. (kai kuriais atvejais 5 m.). Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ nustatė metalinių garažų savininkams iškėlimo iš valstybinės žemės terminą – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai). 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo savininko nepriklausančių, priežasčių garažo nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino. Nustatyta, kad galutinis su visais pratęsimais garažo iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas yra laikinojo metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose neginčijo aplinkybės, kad yra minėto garažo savininkas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas dėl nenukeltų garažų iš valstybinės žemės bei 2023 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos fotofiksacija patvirtina, kad pasibaigus nustatytam terminui, metalinio garažo savininkas nenusikėlė metalinio garažo. Duomenų, kad atsakovas nukėlė jam priklausantį metalinį garažą, kreipėsi į ieškovę dėl nukėlimo termino pratęsimo, byloje nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), be to, galutinis su visais pratęsimais garažo iškėlimo iš valstybinės žemės terminas (2020 m. gruodžio 31 d.) yra suėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagal CK 6.559 straipsnį žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra duomenų apie viešame registre įregistruotą juridinį faktą, kad valstybinės žemės sklypas šiuo metu išnuomotas atsakovui ir tokia nuomos sutartis galioja.

Atsakovo naudojimasis ieškovei panaudos teise priklausančiu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikinojo metalinio garažo, pripažįstamas neteisėtu ir tai laikytina ieškovės teisių pažeidimu. Nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu yra draudžiama, todėl atsakovas privalo nutraukti sklypo naudojimą ir jį atlaisvinti (CK 4.98 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas įpareigojamas savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją. Šiuo atveju spręstina, kad ieškovės nurodytas 15 dienų terminas yra per trumpas tokiems veiksmams atlikti, be to atsakovas su ieškiniu sutiko, nurodė, kad reikia ilgesnio terminio nukelti metalinį garažą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais nustatomas 60 kalendorinių dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei išaiškintina, kad atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (arba) nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai leidžiama nukelti minėtą metalinį garažą ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. P..

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš esmės visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), ji priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–288, straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją.

Atsakovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (arba) nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir (arba) sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynių eurų) žyminio mokesčio ir 8,64 Eur (aštuonių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodytos sumos mokėtinos į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: žyminio mokesčio įmokos kodas 5660; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.