Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-20 · Administracinė byla Nr. P-858-166-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-20
Bylos Nr.
P-858-166-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
F. N.
Trečiasis asmuo
Šiaulių
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P858 – 166/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.7; 80.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1501/2008 pagal pareiškėjo F. N. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl termino pateikti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas F. N. (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. kad būtų grąžinti jo tėvo J. N. turėtas 2 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir senelės V. N. turėtas 0,23 ha ploto žemės sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini). Teigė, jog Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriuje (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) jam buvo paaiškinta, kad žemės grąžinti negalima, nes jis nepateikė visų reikiamų dokumentų, dėl ko papildomai turįs kreiptis į archyvą. Nurodė, kad jis sumokėjo 30 ar 50 Lt. Pažymėjo, jog, kai vėl nuvyko į Žemėtvarkos skyrių, jam buvo paaiškinta, kad žemė yra, bet dokumentų sutvarkyti negalima, nes žemė yra „žaliojoje zonoje“, taip pat žadėjo vėl jį pakviesti atvykti ar paskambinti, ir jis laukė. Teigė, jog po to jis susirgo erkiniu encefalitu, gydėsi 5 metus, o apie žemę buvo pamiršęs. Nurodė, kad 2007 m. pavasarį jo sūnus pradėjo klausinėti apie žemę. Nuvykus į Žemėtvarkos skyrių, jam buvo paaiškinta, kad praleistas terminas. Nurodė, kad kvitų ar kitokių įrodymų, kad laiku buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikti negali. Pažymėjo, kad jo senelės mirties liudijimas pradingo karo metais, be to, jis neturi ir tėvo J. N. gimimo liudijimo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Rėmėsi minėto įstatymo 2004 m. spalio 12 d. redakcijos 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės –laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau laukė, kol iš archyvų bus gauti papildomi dokumentai, liga – nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl savo ligos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas žinojo apie žemės valdymo faktą ir, jam esant pakankamai aktyviam, nuo sužinojimo momento buvo objektyvi galimybė tiek pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek ir pareiškimą dėl dokumentų pateikimo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymas (10 str. 1 d.) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Čia pat numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokia pat galimybė numatyta termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nustatyto iki 2003 m. gruodžio 31 d., atnaujinimui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymo dėl žemės nuosavybės teisių į buvusios savininkės V. N. turėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,23 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. Pažymėjo, kad nesant tinkamai ir laiku pateiktam ir priimtam pretendento prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tampa teisiškai nereikšmingas giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas, o tuo pačiu ir praleisto termino šiam veiksmui atlikti atnaujinimas. Teismo manymu, pareikšto reikalavimo tenkinimas neapgintų ir neapsaugotų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, dėl ko konstatavo, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

IV.

Pareiškėjas 2010 m. balandžio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Į žemėtvarkos tarnybą, spendžiančią nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pareiškėjas kreipėsi laiku, bet dokumentų kopijų nepasiliko. Jo dokumentai tarnyboje dingo. Po to jis susirgo, jo advokatė taip pat sirgo. Nežinojo, kad privalo surinkti rašytinius įrodymus, pasitikėjo sergančios advokatės veiksmais. Dabartiniu metu iš gydymo įstaigos gavo įrodymus apie savo ligą. Pagal Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenis jis serga lengvo pažinimo sutrikimu. Teismas privalėjo padėti įgyvendinti procesines teises, turėjo pasakyti jam, sergančiam ir neišmanančiam procesinių ypatumų, kad trūksta rašytinių įrodymų apie jo ligą, bet to teismas nepadarė.

2. Apie savo ligą jis sužinojo tik 2010 m. vasario 4 d., kai atsiėmė dokumentus iš advokatės.

3. Byloje paaiškėjo, kad pareiškėjas yra ne V. N. vaikaitis, o provaikaitis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 7 punktuose numatytais pagrindais.

Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko tai, kad gavo duomenis, patvirtinančius, jog jis serga lengvu pažinimo sutrikimu. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog ši aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant procesinius sprendimus, kadangi pateikta Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2009 m. kovo 26 d. pažyma Nr. 490 to nepatvirtina. 2009 m. birželio 1 d. išraše iš medicininių dokumentų taip pat nėra pažymėta apie šį pareiškėjo susirgimą nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, diagnozuoti pareiškėjo susirgimai, apie kuriuos nebuvo žinoma nagrinėjant pareiškėjo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, datuojami 2009 m., t. y. po galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjas po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taip pat toliau rinko įrodymus iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, o iš pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų galima spręsti, jog gauti dokumentai patvirtina, kad jis yra ne V. N. vaikaitis, o provaikaitis. Tačiau nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, kuri objektyviai negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės matyti, jog pareiškėjas siekia, kad byloje būtų iš naujo įvertinami įrodymai, tačiau naujų įrodymų pateikimas negali būti laikomas pagrindu atnaujinti procesą, taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Šis proceso atnaujinimo pagrindas siejamas su neveiksnios šalies neatstovavimu proceso metu.

Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pareiškėjo pateikta Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2009 m. kovo 26 d. pažyma Nr. 490, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas serga lengvu pažinimo sutrikimu, nepatvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo neveiksnus, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų pripažintas neveiksniu teismo tvarka ir jam buvo paskirtas globėjas. Todėl procesas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punktą šioje byloje negali būti atnaujintas.

Pareiškėjas savo prašyme taip pat remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pagal kurį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tuo atveju, kai sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Tačiau nagrinėjamu atveju pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kurio konkretaus asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ar pareigų buvo pasisakyta byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose. Todėl nesant argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, procesas šiuo aspektu negali būti atnaujintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1501/2008 pagal pareiškėjo F. N. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl termino pateikti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas